2013 m. rugpjūčio 30 d.    
Nr. 32
(2056)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai

Ilgai negesęs diplomatų „nediplomatinių“ pokalbių skandalas jau užgesintas

Edvardas ŠIUGŽDA

Praėjo beveik mėnuo, kai įsiplieskė negirdėtas neregėtas diplomatų skandalas. Renatas Juška, ambasadoriaus Vengrijoje, ir Artūras Žurauskas, ambasadorius Azerbaidžane, į skandalą pateko, kai liepos 8 dieną svetainėje youtube.com buvo paviešinti trijų pokalbių telefonu įrašai, kuriuose, kaip buvo nurodoma, figūravo ambasadorius Vengrijoje R. Juška, ambasadorius Azerbaidžane A. Žurauskas ir keli kiti asmenys. Tai buvo slapta įrašyti jų pokalbiai telefonu. Diplomatai dalijasi asmeninėmis pažiūromis apie Armėnijos ir Azerbaidžano konfliktą, vidaus situaciją Turkmėnijoje ir laidė replikas apie valstybės vadovus. Viename pateiktų įrašų ambasadorius R. Juška su diplomatu Vilniuje neformaliai aptaria būsimą premjero A. Butkevičiaus vizitą į Rusijos miestą Sankt Peterburgą. „Aš esu dabar tas, priklausau tiems, kurie remia armėnus. Kadangi jie yra krikščionys, jie lygiai taip pat nukentėjo nuo Stalino (...). Ir aš juos remiu. Labai pasyviai, bet...“, – dėsto vyras, kuris, nurodoma, yra R. Juška. Šis vyras (R. Juška) dar juokauja apie A. Butkevičiaus vizitą į Sankt Peterburgą, o kolegos Vilniuje klausė, ar įdėjo į kišenę premjerui „semkių“, „kramtoškės“ arba tabako, kad premjeras būtų „kietas“. Youtube.com paviešinti pokalbiai apie Turkmėnistaną. Vienas pokalbis telefonu, kaip nurodoma, vyko tarp Lietuvos ambasadoriaus Azerbaidžiane A. Žurausko ir Lietuvos URM pareigūno. Diplomatai derina galimą būsimą premjero A. Butkevičiaus vizitą į Turkmėnistaną. Ambasadoriumi įvardijamas asmuo dalijasi diplomatinio darbo Turkmėnistane ypatumais (Lietuvai Turkmėnistane atstovauja tas pats ambasadorius kaip ir Azerbaidžane). „Agremaną kad greičiau (svarstytų)? Eik tu, aš juos žinau... Aš jau juos čia irgi „perkandau“. Čia prašyk neprašęs, žinok, čia yra „čiudikai” absoliutūs. Man lenkas pasakojo, uždarė ambasadą ir jis čia dabar, (...) kaip jis nuvažiavo įteikinėti ten, tai ten buvo tokie cirkai, kad aš kritau, lūžau, kaip jisai įteikinėjo ten. Pasirodo, prezidentas nepriiminėja, ar jie ten užpykę, kad uždarė, priiminėja parlamento pirmininkė tuos, kurie nereziduoja atseit. Ir įteikinėjo taip, kad jis nesuprato, kam įteikinėja. (...) Taigi, tokia šalis, aš suprantu, ten tu prašyk neprašęs...“, – kalba Lietuvos ambasadoriumi pristatomas asmuo. Galima pastebėti, kad pateikdami pokalbių įrašus, skandalo kėlėjai kažko baisaus nesugebėjo rasti, nors turbūt rinkosi pokalbius viešinimui ne vieną. Lengvai pasipūtę (tai yra būdinga dabartiniams Lietuvos URM darbuotojams), bet vartojantys rusišką žargoną, besijaučiantys įtakingi ir viską nulemiantys, nors pamiršta, kad kalbasi nesaugia linija. Toks jau mūsų dabartinis diplomatinis korpusas (Ramūnas Bogdanas. Ilgos ausys ir Lietuvos diplomatai. www.delfi.lt, 2013 m. rugpjūčio 23 d.). Nors šių „nediplomatiškų“ pokalbių garso įrašų autentiškumas oficialiai nebuvo patvirtintas, netrukus A. Žurauskas parašė atsistatydinimo pareiškimą. Tiesą sakant, tas skandalas buvo prasidėjęs jau liepos 8-ąją, kai iš tiesų ir buvo paviešinti tie pokalbiai, tačiau apie juos sužinota tik po dviejų savaičių, liepos pabaigoje. Patys pokalbiai vyko netgi prieš tris mėnesius, balandį. Matyt, slaptosios tarnybos kažkodėl tylėjo, o gal dar nebuvo pribrendęs reikalas duoti komandą pradėti skandalą. Tai įprasta visų šalių slaptųjų tarnybų darbo specifikai.


Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija