2013 m. spalio 4 d.    
Nr. 36
(2060)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai

Lietuvos prezidentė kalbėjo Jungtinėse Tautose

Lietuvos prezidentė Dalia
Grybauskaitė kalba JTO tribūnoje
Džojos Gundos Barysaitės
(president.lt) nuotrauka

Praėjusią savaitę, ketvirtadienį, Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė pasakė kalbą 68-uosiuose Jungtinių Tautų (JT) Generalinės Asamblėjos debatuose „Vystymosi darbotvarkė po 2015 metų“. Niujorke vykusiuose debatuose buvo diskutuota apie pagalbą besivystančioms valstybėms ir problemas, su kuriomis susiduriama siekiant užtikrinti tvarų pasaulio šalių vystymąsi. D. Grybauskaitė atkreipė pasaulio lyderių dėmesį į išorės grėsmes, su kuriomis tokios valstybės dažnai susiduria: „XXI amžiuje vis dar yra norinčių primesti vieną ar kitą raidos kelią ir siekiančių priversti paklusti grasinant ir taikant ekonominį, energetinį ar kibernetinį spaudimą. Tačiau kiekviena šalis turi teisę rinktis tą kelią, kuris geriausiai atitinka jos patirtį, kultūrą ir poreikius“. Prezidentė pristatė Lietuvos patirtį ir reformas, kurios valstybei padėjo užsitikrinti vieną sparčiausių ekonomikos augimų visoje ES. Tačiau net ir būdama savarankiška ir nepriklausoma, mūsų šalis susiduria su rimtomis išorės grėsmėmis. Pasak valstybės vadovės, šiandien Lietuva vėl patiria spaudimą. Kliūtys pasienyje, nemotyvuoti trukdymai gabenti krovinius ar besikartojantis „pieno karas“ – tik keli pavyzdžiai, kaip bandoma sustabdyti mūsų valstybės raidą. D. Grybauskaitė pabrėžė, kad XXI amžiuje nebeturi likti vietos prievartai, šantažui ar kitokio pobūdžio išorės spaudimui: „Labai sunku rinktis, kai už savo laisvą pasirinkimą sulauki ne palaikymo ir patarimų, o grasinimų pakelti dujų kainas arba sustabdyti prekybą. Sunku vykdyti reformas, už kurias susilauki tiesioginio šantažo. Tačiau ekonominis, energetinis ar propagandinis spaudimas yra nepateisinamas savo galiai demonstruoti ir įtakos zonoms įtvirtinti“.


Paminėjo Lietuvos Sąjūdžio pradžią Kėdainiuose

Livija ŠIUGŽDIENĖ

Lietuvos Sąjūdžio 25-mečio minėjime
Kėdainiuose, Rotušės aikštėje,
prie paminklo garsiesiems didikams
Radviloms, giedamas Lietuvos himnas

Rugsėjo 22 dieną Kėdainiuose vyko Lietuvos Sąjūdžio (LS) 25-mečio minėjimo renginys. Sąjūdžio jubiliejui skirtose šv. Mišiose, kurias aukojo Šv. Juozapo bažnyčios klebonas kun. Gintaras Pūras, kun. Viktoras Brusokas ir kun. Aleksandras Počiulpis, parapijos vadovas priminė audringus įvykius, kuriant Sąjūdį Kėdainiuose. Po šv. Mišių buvo nuneštos padėti gėlės ant Sausio 13-osios aukų Alvydo Kanapinsko ir Vytauto Koncevičiaus bei Nepriklausomybės Akto signataro Povilo Aksomaičio kapų. Paskiau minėjimo dalyviai nuėjo prie paminklo Radviloms. Lietuvos Sąjūdžio pirmininkas Vidmantas Žilius pasveikino susirinkusius į šį renginį ir apibūdino Sąjūdžio reikšmę. Virš greta esančios istorinės Rotušės buvo pakelta vėliava. Nuo Rotušės eisenoje į Kultūros centrą ėję minėjimo dalyviai sustojo prie buvusio KGB pastato ir padėjo gėles nukankintiems partizanams atminti, o paskiau susirinko prie Lietuvos persitvarkymo Sąjūdžio Kėdainių skyriaus įkūrimo vietos – buvusių Sąjūdžio Kėdainiuose iniciatorių Igno ir Janinos Meškauskų namų, kur 1988 m. rugsėjo 5 d. buvo įkurtas Sąjūdis. Ten, kieme prie klėtelės, trumpais prisiminimais pasidaliję minėjimo dalyviai rinkosi į šalia esančias Kėdainių kultūros centro patalpas, kur prasidėjo iškilmingas Lietuvos Sąjūdžio 25-ojo jubiliejaus minėjimas.


Valstybės vardu provokuojamas atoveikis

Visuomenės gyvenime galioja daugelis gamtos arba mechanikos dėsnių, tačiau kiekybinė išraiška visuomenėje gali būti kitokia nei gamtoje. Antai trečiasis Niutono dėsnis, atoveikį prilyginantis veiksmui, visuomenės gyvenime tinka tiek, kad jis patvirtina esant atoveikį, tik kai būna veiksmas. Tačiau visuomenėje atoveikis gali būti gerokai didesnis už veiksmą, kaip tose vaikų peštynėse – pirmasis antrąjį krepštelėjo, antrasis pirmajam nosį sukruvino, o trečiasis antrąjį sumušė. Sukilimai, maištai, revoliucijos laikytini atoveikiais į valdančiųjų priespaudą, į valdančiųjų žmogiškosios priedermės nevykdymą.


Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija