2013 m. spalio 4 d.    
Nr. 36
(2060)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

MŪSŲ
RĖMĖJAS

Kurianti
Lietuva


ARCHYVAS

2013 metai


XXI Amžius


Atmintis

Prisiminė kunigą, poetą, tautosakininką

Bronius VERTELKA

Prie paminklinės lentos kan.
A. Sabaliauskui-Žaliai Rūtai
(iš kairės): Panevėžio vyskupas
Lionginas Virbalas SJ, kanauninko
laidotuvėse dalyvavę biržietė
Ada Petrulytė ir Anglininkų kaimo
gyventojas Petras Pelanis, Papilio
klebonas kun. Virgilijus Liuima
bei Lietuvos kariuomenės
ordinariato kancleris kapitonas
kun. Jonas Tamošiūnas

Apie kanauninką pasakoja
dr. Aldona Vasiliauskienė

Koplyčioje atminimo lenta
kan. Adolfui Sabaliauskui-Žaliai Rūtai

Kalba Anglininkų kaimo
bendruomenės pirmininkas
Gediminas Arnašius

Gražiai dabar atrodo
Mieleišių koplyčia

Vyskupas Lionginas Virbalas SJ su
Anglininkų kaimo folkloro ansambliu

Mieleišiai. Kam brangus poeto, tautosakos rinkėjo, suomių epinės poemos „Kalevala“ vertėjo į lietuvių kalbą, kanauninko Adolfo Sabaliausko-Žalios Rūtos (1873 09 04–1950 01 11) šviesus atminimas, atėjo paminėti jo 140-ąsias gimimo metines paskutinę vasaros dieną į Mieleišių kapinių Šv. Juozapo ir Švč. Teresės Kūdikėlio Jėzaus koplyčią. Renginį organizavo Biržų rajono savivaldybė, Anglininkų kaimo bendruomenė ir Papilio Nekaltosios Švč. Mergelės Marijos parapijos klebonas kun. Virgilijus Liuima.

Šv. Mišias už kan. A. Sabaliauską-Žalią Rūtą aukojo naujasis Panevėžio vyskupas Lionginas Virbalas SJ, dalyvavo Lietuvos kariuomenės ordinariato kancleris kun. Jonas Tamošiūnas ir Papilio klebonas kun. V. Liuima. Ganytojas kan. A. Sabaliauską-Žalią Rūtą vertino kaip dvasiškai turtingą žmogų, rašiusį eiles, rinkusį tautosaką, vertusį iš suomių kalbos. Kunigas įsiliejo į visuomeninį gyvenimą, rūpinosi, kad suklestėtų savas kraštas, augtų jo kultūra. Jis buvo caro laikais gimusiųjų kartos žmogus, mokėsi, studijavo, o subrendęs kūrė laisvą Lietuvą. Vyskupas kalbėjo: „Kodėl mes, gimę sovietinėje santvarkoje, irgi mokęsi, studijavę, negalėtume būti tokie pat, prisiimti atsakomybės už savo kraštą? Jeigu jau tuomet kanauninkas kūrė Lietuvą, tad kuo mes dabar galėtume didžiuotis, pasidžiaugti? O mūsų karta juk galėtų palikti tokį pat taurų pėdsaką gražioje Lietuvoje, kad mus kažkada kaip kan. A. Sabaliauską-Žalią Rūtą prisimintų su džiaugsmu“.

Prieškaryje vyriausiuoju Lietuvos kariuomenės kapelionu dirbusio kan. A. Sabaliausko-Žalios Rūtos nuopelnus šaliai apibūdino Lietuvos kariuomenės ordinariato kancleris kun. J. Tamošiūnas. Kanauninko tarnystė Dievui išsiskleidė per sielovadinę veiklą, kuri paženklinta visišku atsidavimu Kūrėjui tiek būnant karo policijos kapelionu, tiek Lietuvos vyriausiuoju kariuomenės kapelionu. Jis neapsiribojo vien tik kario tarnyba Tėvynei, jo veikla išsiplėtojo renkant gimtųjų apylinkių tautosaką, atliekant muzikinius tyrinėjimus bei paliekant gausybę poezijos. Gyvendamas Suomijoje, išmoko šios šalies kalbą ir išvertė į lietuvių kalbą suomių epą „Kalevala“ bei kitų suomių veikalų. Tarnystė artimajam subtiliausiai išsiskleidė vykdant sielovadinę veiklą tarp nuteistųjų mirti. Apie tai žinoma iš kan. A. Sabaliausko-Žalios Rūtos atsiminimų „Juodasis kryžius, arba palydėti pasmerktieji“.

Vyskupas L. Virbalas SJ padėkojo rajono savivaldybei, kuri sugebėjo rasti lėšų Mieleišių koplyčiai atnaujinti. Ji ganytojui suteikia ir asmeninių prisiminimų. Daug kartų važiuota pro ją iš Biržų į Alizavą, kur palaidota mama, o dabar ten pat ilsisi ir tėvelis. Vyskupas ragino išlaikyti atminimą tų, kurie darbavosi vardan Lietuvos, iš kurių galima mokytis. Susirinkusiems jis suteikė ganytojišką palaiminimą.

Rajono merė Irutė Varzienė prisiminė, kad iš Pasvalio krašto kilęs poetas Vladas Braziūnas, paklaustas, kokie jam gražiausi pasaulyje žodžiai, atsakė: „Ramybė jums“. O į klausimą, kokie jam žodžiai pasaulyje liūdniausi, pakartojo: „Ramybė jums“. Šitie žodžiai sakomi ir žmogaus gyvenimo gražiausiomis akimirkomis, ir palydint jį į paskutinę kelionę. „Tikiu, kad šitie žodžiai skirti jums – ramybės jūsų sielai,“ – sakė merė, kreipdamasi į Panevėžio vyskupą. Rajono vadovė vyskupui įteikė didelę gėlių puokštę.

Apie kan. A. Sabaliausko-Žalios Rūtos gyvenimą ir veiklą pasakojo dr. Aldona Vasiliauskienė. Istorikė pastebėjo, kad dulkės nuo jo atminimo buvo nužertos atėjus dirbti Papilio klebonu kun. V. Liuimai. Šis kunigo kūrėjo atminimui skirtas renginys – čia jau ne pirmas. Kan. A. Sabaliauskas-Žalia Rūta žinomas kaip eilių autorius, dainų, giesmių rinkėjas. Jis netgi Friburgo universitete (Šveicarija) studijavo muziką. 53 jo kunigystės metai prabėgo Latvijoje, Nemunėlio Radviliškyje, Pušalote, bet ilgiausiai dirbta Kaune. 1949 metais jau altaristą sovietinė valdžia ištrėmė į Veliuoną. Ten labai pablogėjo jo sveikata. Po kelių mėnesių grįžo į Kauną ir 1950 m. sausio 11 d. mirė. Pirmasis A. Sabaliausko straipsnis Žalios Rūtos slapyvardžiu pasirodė 1895 metais „Žemaičių ir Lietuvos apžvalgoje“. Leidinio redaktorius padrąsino jį rašyti toliau. Dirbdamas Kurše, 1906 metais A. Sabaliauskas kreipėsi į prelatą Adomą Dambrauską-Jakštą, kad padėtų grįžti į gimtąsias vietas, kur galėtų rinkti tautosaką, užrašyti dainas ir giesmes. 1907–1915 metais jau dirbo Nemunėlio Radviliškyje, o Pušalote (čia dirbo 1918–1920 metais) bolševikų buvo suimtas ir uždarytas į Panevėžio kalėjimą ir ten praleido dvi savaites. Paskui išteisintas parapijiečių palaikymu ir Dievo valia.

Papilio klebonas kun. V. Liuima dr. A. Vasiliauskienei už nuoširdžią paramą išsaugant kan. A. Sabaliausko-Žalios Rūtos atminimą įteikė padėką, o savivaldybės Kultūros ir sporto skyriaus vyresniajai specialistei paveldui Danutei Černienei (iškilmėse ji nedalyvavo) prašė perduoti knygą „Lietuvos bažnyčios“ su autografu už rūpestį koplyčios remontu.

Po to visi ėjo prie koplyčios, kurią 1939–1940 metais savo lėšomis statė kan. A. Sabaliauskas-Žalia Rūta, ir kriptos, kur ilsisi kanauninko palaikai.

Prisiminimais dalijosi jo laidotuvėse dalyvavę žmonės – buvusi mokytoja biržietė Ada Petrulytė ir Anglininkų kaimo gyventojas Petras Pelanis. Tada buvo labai šalta ir be sniego žiema (buvo galima važiuoti dviračiu). Į kanauninko laidotuves susirinko nedidelis būrelis žmonių. Tvyrojo baisus pokaris. Nebuvo netgi kunigo. Iš Kauno atvežtą karstą tyliai įdėjo pro iš lauko pusės išardytą plytų angą.

Anglininkų kaimo folkloro ansamblis dainomis ir giesmėmis praskaidrino minėjimo dalyvių nuotaiką. Nors Anglininkai nepriklauso Papilio parapijai, tačiau Mieleišių koplyčios aplinką ir vidų tvarkė bei puošė šio kaimo žmonės, o jų aktyvumą gyrė Anglininkų bendruomenės pirmininkas Gediminas Arnašius.

Biržų rajonas
Autoriaus nuotraukos

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija