Pirmasis puslapis
Aktualijos
Atmintis
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Mums rašo
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai

Reklamos kaina - tik 1,00 Lt + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją

Kurianti
Lietuva

Popiežiaus paskatos katalikų žiniasklaidai

Mindaugas BUIKA

Šventasis Tėvas daugiau kaip valandą bendravo su žurnalistais skrydžio iš Rio de Žaneiro, kur vasarą vyko Pasaulinės jaunimo dienos, metu, atsakydamas į jų gausius klausimus

Pasirinkto Pranciškaus vardo prasmė

Popiežiui Pranciškui pirmąjį pontifikato pusmetį aktyviai bendraujant su katalikų žiniasklaida, rugsėjo 19 dieną pasaulio jėzuitų periodiniuose leidiniuose buvo publikuotas jo išsamus pokalbis su žurnalo „La Civilta Cattolica“ („Katalikų civilizacija“) redaktoriumi kunigu Antoniju Spadaru (Antonio Spadaro) SJ, kuriame aptariama dabartinė Bažnyčios situacija ir pastoracinės misijos prioritetai. Turbūt pats laikas aptarti ir Šventojo Tėvo aktualų mokymą apie socialinės komunikacijos uždavinius. Šio pobūdžio pastabas popiežius Pranciškus išsakė keliuose susitikimuose su žurnalistais ir jų dvasiniais vadovais, kurių pirmasis įvyko kovo 16 dieną, netrukus po jo išrinkimo į apaštalo šv. Petro sostą. Prisiminti tą audienciją verta ir dėl to, kad šiandien, spalio 4 dieną, Šventasis Tėvas atlieka piligrimystę į Italijos istorinį miestą Asyžių, norėdamas pagerbti didįjį Bažnyčios šventąjį ir vienuolijos įkūrėją šv. Pranciškų Asyžietį (1181–1226), kurio vardą pasirinko, sužinojęs kardinolų konklavos rezultatus.

Tuomet Vatikano audiencijų salėje iš viso pasaulio susirinkusiems tūkstančiams žurnalistų Popiežius papasakojo savo vardo pasirinkimo istoriją. Jis prisiminė, kaip jį su išrinkimu pirmasis pasveikino greta konklavos metu sėdėjęs San Paulo (Brazilija) pranciškonas kardinolas Klaudijus Umešas (Claudio Hummes) ir linkėjo neužmiršti vargšų. „Tas žodis man įstrigo. Paskui, mąstydamas apie vargšus, pagalvojau apie Pranciškų Asyžietį, – aiškino Šventasis Tėvas. – Tada, kol buvo suskaičiuoti visi balsai, pagalvojau ir apie karus. O Pranciškus buvo taikos žmogus. Tad jo vardas įsismelkė man į širdį: Pranciškus Asyžietis. Man jis yra neturto ir taikos vyras, kūriniją mylintis ir globojantis žmogus. Dabar mūsų santykis su kūrinija nėra itin geras, ar ne? Jis yra žmogus, teikiantis mums tą taikos dvasią, neturtėlis... Ach, kaip norėčiau neturtingos Bažnyčios vargšams!“

Tokiu aiškinimu apie savo vardo pasirinkimą popiežius Pranciškus pirmą kartą iškėlė pagrindinius savo socialinės doktrinos bruožus, kurie tapo labai ryškūs tolesniuose jo darbuose, iniciatyvose ir paraginimuose rūpintis kenčiančiais, ginti taiką, gyvybę, saugoti gamtos aplinką Katalikų Bažnyčios nariams ir visiems geros valios žmonėms. Ir šias savo pastabas dėl giliai prasmingo vardo Šventasis Tėvas, matyt, neatsitiktinai pirmiausia išsakė žurnalistams ne vien dėl jų didelio profesinio smalsumo, bet tikėdamasis, kad „neturtingos Bažnyčios vargšams“ įvaizdis visada bus pabrėžtinai svarbus katalikiškos žiniasklaidos pranešimuose bei komentaruose apie jo veiklą ir mokymą.

Rafinuoto narcisizmo saulėlydis

Kun. Vytenis Vaškelis

Neseniai popiežius Pranciškus Vatikano Šv. Mortos svečių namuose kalbėjo apie artimo meilę, be kurios Bažnyčios bei visuomenės gyvenime neįmanoma siekti bendro gėrio. Čia kaip didžiausią kliūtį jis įvardijo narcisizmą, kuris yra tarsi protinis sutrikimas, ištinkantis tuos, kurie turi daugiau valdžios. Pasak Šventojo Tėvo, pirmenybė, kuri kartais perdėm skiriama pasaulietinių struktūrų interesams, turi būti keičiama į dar uolesnę vyskupų ir kunigų tarnystę Dievo tautai.

Atmintis

Prisiminė kunigą, poetą, tautosakininką

Bronius VERTELKA

Prie paminklinės lentos kan. A. Sabaliauskui-Žaliai Rūtai (iš kairės): Panevėžio vyskupas Lionginas Virbalas SJ, kanauninko laidotuvėse dalyvavę biržietė Ada Petrulytė ir Anglininkų kaimo gyventojas Petras Pelanis, Papilio klebonas kun. Virgilijus Liuima bei Lietuvos kariuomenės ordinariato kancleris kapitonas kun. Jonas Tamošiūnas

Mieleišiai. Kam brangus poeto, tautosakos rinkėjo, suomių epinės poemos „Kalevala“ vertėjo į lietuvių kalbą, kanauninko Adolfo Sabaliausko-Žalios Rūtos (1873 09 04–1950 01 11) šviesus atminimas, atėjo paminėti jo 140-ąsias gimimo metines paskutinę vasaros dieną į Mieleišių kapinių Šv. Juozapo ir Švč. Teresės Kūdikėlio Jėzaus koplyčią. Renginį organizavo Biržų rajono savivaldybė, Anglininkų kaimo bendruomenė ir Papilio Nekaltosios Švč. Mergelės Marijos parapijos klebonas kun. Virgilijus Liuima.

1863 metų sukilimo metai

Europos paveldo dieną pagerbti sukilėliai

Rūta Averkienė

Grupė renginio dalyvių prie paminklo 1863 metų sukilėliams Dubičiuose

Rugsėjo 13–15 dienomis visoje Lietuvoje vyko Europos paveldo dienos renginiai, kurių tema – „Epochų ženklai“. Jais siekta atkreipti dėmesį į 1863 metų sukilimo, Žemaitijos krikšto ir kitų svarbių istorinių įvykių pėdsakus, atsispindinčius įvairiuose kultūros paveldo objektuose: dvaruose, istoriniuose parkuose, bažnyčiose, medinėje architektūroje bei daugelyje kitų kultūros paveldo vertybių.

Kronika

Paminklu įamžino savo krašto poetą

Romas Bacevičius

Paminklo atidengimo juostą perkirpo Šakių rajono meras Juozas Bertašius ir Paminklo poetui Pranui Vaičaičiui fondo pirmininkas Vidmantas Staniulis

SINTAUTAI. Rugsėjo 21-ąją čia vyko paminklo kraštiečiui poetui Pranui Vaičaičiui (1876–1901) atidengimo iškilmės. Jos prasidėjo iš gretimo Santakų kaimo kilusio poeto kapo lankymu ir šv. Mišiomis už gyvus bei mirusius kraštiečius. Jas Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčioje aukojo vyskupas emeritas Juozas Žemaitis MIC, koncelebravo Šakių dekanas, Kudirkos Naumiesčio klebonas kan. Donatas Jasulaitis ir Vilkaviškio vyskupijos kancleris kun. dr. Žydrūnas Kulpys. Šv. Mišiose prisimintas ir poeto brolis kun. Juozapas Vaičaitis (1881 11 20–1961 02 07) . Paskui renginys persikėlė į miestelio aikštę, kur vyskupas palaimino šalia senosios jau atstatytos Sintautų mokyklos, kurioje mokėsi P. Vaičaitis, stovintį jam skirtą paminklą, sukurtą skulptoriaus Juozo Šlivinsko. Paminklas poetui – tarsi du atverstos knygos puslapiai. Kairiajame puslapyje iškalti žodžiai iš eilėraščio „Yra šalis“, kitame – į visus žvelgiančio paties P. Vaičaičio bronzinė skulptūra. Paminklo atidengimo juostą perkirpo Šakių rajono meras Juozas Bertašius ir Paminklo poetui Pranui Vaičaičiui fondo pirmininkas bibliofilas Vidmantas Staniulis. Paminklas pastatytas už aukotojų lėšas. Jis kainavo 80 tūkst. litų, o reikiama suma vis dar nesurinkta – aukos teberenkamos. Paminklo aukotojams dėkojo ir Padėkos raštus ir dovanėles – dailininko Vytauto Kuso paveikslėlius – įteikė V. Staniulis. Paminklo sumanytojams dėkojo Seimo narė Onutė Valiukevičiūtė, kultūros viceministras Darius Mažintas, XXVII knygos mėgėjų draugijos atstovė Dalia Poškienė ir kiti svečiai. Pagerbtas ir paminklo autorius skulptorius J. Šlivinskas. Renginį vedė iš Vilniaus atvykusi kraštietė Irena Plaušinaitytė, dainavo Sintautų kultūros centro moterų vokalinis ansamblis „Mozaika“.

Etnografija

Ar dar šiemet sugiedosime sutartinę?

Dr. Daiva Vyčinienė Evgenios Levin (Bernardinai.lt) nuotrauka

Neseniai praėjo vasara – folkloro festivalių metas. Beveik visuose jų skamba sutartinės, kurios įtrauktos į UNESCO reprezentatyvaus žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašą. Tai – žinia pasauliui ir mums patiems: sutartinės – unikalus lietuvių tradicinės muzikos fenomenas. Ar daug mes patys žinome apie sutartines, jų išskirtinumą, prasmę bendruomenės ir žmogaus gyvenime? Apie tai kalbėjomės su Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Muzikos fakulteto Etnomuzikologijos katedros vedėja, profesore, Valstybinės Jono Basanavičiaus premijos laureate, sutartinių giedotojų grupės „Trys keturiose“ vadove habil. dr. Daiva Vyčiniene.

Mėgins stabdyti slenkantį Lapių bažnyčios šventoriaus šlaitą

Kauno arkivyskupas Sigitas Tamkevičius ir Kauno rajono meras Valerijus Makūnas Lapių bažnyčios šventoriuje

Skubiai atlikti geologinius tyrimus, ieškoti lėšų techniniam projektui ir imtis kitų būtinų priemonių, kad būtų sustabdytas Lapių Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios šventoriaus šlaito slinkimas, – tokį sprendimą rugsėjo 19-ąją priėmė bažnyčios klebonijoje susirinkę suinteresuotų pusių atstovai.

Į pasitarimą atvyko Kauno arkivyskupas Sigitas Tamkevičius, Kauno rajono meras Valerijus Makūnas su atsakingais darbuotojais, Kultūros paveldo departamento (KPD) Kauno teritorinio padalinio valstybinė inspektorė Asta Naureckaitė, Lapių seniūnas Rimantas Stankus, bendruomenės atstovai.

Paminėjo Lietuvos Sąjūdžio pradžią Kėdainiuose

Livija ŠIUGŽDIENĖ

Lietuvos Sąjūdžio 25-mečio minėjime Kėdainiuose, Rotušės aikštėje, prie paminklo garsiesiems didikams Radviloms, giedamas Lietuvos himnas

Rugsėjo 22 dieną Kėdainiuose vyko Lietuvos Sąjūdžio (LS) 25-mečio minėjimo renginys. Sąjūdžio jubiliejui skirtose šv. Mišiose, kurias aukojo Šv. Juozapo bažnyčios klebonas kun. Gintaras Pūras, kun. Viktoras Brusokas ir kun. Aleksandras Počiulpis, parapijos vadovas priminė audringus įvykius, kuriant Sąjūdį Kėdainiuose. Po šv. Mišių buvo nuneštos padėti gėlės ant Sausio 13-osios aukų Alvydo Kanapinsko ir Vytauto Koncevičiaus bei Nepriklausomybės Akto signataro Povilo Aksomaičio kapų. Paskiau minėjimo dalyviai nuėjo prie paminklo Radviloms. Lietuvos Sąjūdžio pirmininkas Vidmantas Žilius pasveikino susirinkusius į šį renginį ir apibūdino Sąjūdžio reikšmę. Virš greta esančios istorinės Rotušės buvo pakelta vėliava. Nuo Rotušės eisenoje į Kultūros centrą ėję minėjimo dalyviai sustojo prie buvusio KGB pastato ir padėjo gėles nukankintiems partizanams atminti, o paskiau susirinko prie Lietuvos persitvarkymo Sąjūdžio Kėdainių skyriaus įkūrimo vietos – buvusių Sąjūdžio Kėdainiuose iniciatorių Igno ir Janinos Meškauskų namų, kur 1988 m. rugsėjo 5 d. buvo įkurtas Sąjūdis. Ten, kieme prie klėtelės, trumpais prisiminimais pasidaliję minėjimo dalyviai rinkosi į šalia esančias Kėdainių kultūros centro patalpas, kur prasidėjo iškilmingas Lietuvos Sąjūdžio 25-ojo jubiliejaus minėjimas.

Garliavos šturmo bylose teisinama policija ir prokuratūra

Kristina APANAVIČIŪTĖ

Kol Lietuvoje yra kilęs ažiotažas dėl Bendrojo pagalbos centro nesugebėjimo nustatyti žudomų žmonių buvimo vietų, prokuratūra su policija „keliasi reitingus“ politinėse Garliavos šturmo bylose. Pasižymėjęs objektyvumu ir nešališkumu teisėjas Aurelijus Rauckis po Kauno apygardos teismo sprendimo panaikinti jo nutarimą nutraukti administracinę teiseną įstatymų nepažeidusį Evelinai Paltanavičiūtei-Matjošaitienei persisuko kaip vėtrungė ir rugsėjo 24-ąją nubaudė vieną irgi niekuo nenusikaltusį Garliavos šturmo liudytoją Raimundą Čiegį net 400 litų bauda. Teisėjas savo nutarime visiškai išėjo iš administracinės teisenos ribų, ir nors Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų tyrimo skyriaus prokuroras Ričardas Gailevičius dar balandį nutarimu nustatė, jog R. Čiegis antstolei Sonatai Vaicekauskienei vykdyti teismo sprendimą prievarta paimti mažametę N. Venckienės globotinę netrukdė, uolusis teisėjas „nustatė“, jog R. Čiegis trukdė vykdyti teismo sprendimą, nors nebuvo kaltinamas trukdymu antstolės darbui. Kadangi negalima taikyti LR ATPK 187 str. 2 d. (teisėto policijos ar kito pareigūno reikalavimo neklausymas), jeigu pilietis neatlieka nieko neteisėto, todėl teisėjas galimai ir puolė gelbėti policininkus, kurie negrabiai ir nemokšiškai surašė dokumentus bei sudarė bylą be jokių įrodymų, vien pridėję vedamo už abiejų rankų R. Čiegio juodai baltą nuotrauką. Teisėjas, be to, nutarime dargi ir policininkų surašytą protokolą „pataiso“. Tai suponuoja mintį, jog byla iš viso turėjo būti grąžinta į instituciją. Negirdėtas dalykas, kad teismui nustačius, jog policija nesugebėjo išaiškinti faktinių aplinkybių, teismas ne bylą nutraukia ar grąžina ją papildyti, o pats taiso protokolą. Jeigu pilietis netrukdė antstolei vykdyti savo pareigų, tai policija neturėjo jokios teisės tą pilietį suimti.

Pašventintas Andriškių Žemaičių giminės kryžius

Žemaičių kryžiaus šventinimo akimirka. Dešinėje – kun. Gediminas Marcinkevičius

Andriškių kaime, gražiame Šeimenos slėnyje, Klausučių seniūnija ir Žaliosios V. Žemaičio pagrindinė mokykla nuolat puoselėja ir gražiai tvarko iškilaus lietuvio, miškininko ir etnologo Vinco Žemaičio tėviškę. Čia, iš kur po pasaulį pasklido plati Žemaičių giminė, rugpjūčio 18 dieną pašventintas kryžius. Kryždirbio Albino Alkevičiaus išdrožtas išraiškingų formų kryžius iškilo kun. Kęstučio Žemaičio (JAV) iniciatyva. ,,Prieš 30 metų amžinybėn iškeliavo mano tėvelis, 80 metų būtų šventęs mano brolis, diplomatas Algirdas Žemaitis“, – kryžiaus pašventinimo išvakarėse rašė kun. Kęstutis Žemaitis. Iš šios sodybos po pasaulį pasklido 199 Žemaičių giminės palikuonys. Per 50 jų susirinko į kryžiaus pagerbimo iškilmes. Seniūnės Gemos Skystimienės rūpesčiu ne tik iškilo kryžius, bet ir surengta jaudinanti šventė. Ją pradėjo Žaliosios V. Žemaičio pagrindinės mokyklos pradinukai (mokytoja Virginija Denutienė). Vaikų nuoširdus žodis, žvakelės ir gėlės prie kryžiaus – pagarba žmogui, kurio vardu pavadinta jų maža mokyklėlė.