Pirmasis puslapis
Atmintis
Gimtasis kraštas
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Kultūra
Lietuva
Mums rašo
Nuomonės
Ora et labora

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai

Reklamos kaina - tik 1,00 Lt + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją

Kurianti
Lietuva

Marija – svarbiausia tikėjimo moteris

Mindaugas BUIKA

Šventasis Tėvas prie Fatimos Dievo Motinos statulos Šv. Petro aikštėje

Lemtingų įvykių kontekstas

Popiežiui Pranciškui liudijant ypatingą asmeninį pamaldumą Dievo Motinai, galima suprasti, kodėl Tikėjimo metų kontekste Romoje minėta Marijos diena susilaukė išskirtinio jo dėmesio. Ta proga praėjusį sekmadienį, spalio 13-ąją, Romos Šv. Petro aikštėje aukotose šv. Mišiose, dalyvaujant iš viso pasaulio atvykusiems pamaldumo Marijai sąjūdžių atstovams su jų ganytojais ir gausybei piligrimų Šventasis Tėvas save ir savo tarnystę ir visą Bažnyčią bei pasaulį paaukojo Švč. Mergelės Marijos Nekalčiausiajai širdžiai. Paminėtina, kad Tikėjimo metų Marijos dienos šventimas sutapo su metinėmis paskutiniojo iš šešių Dievo Motinos apsireiškimų trims Fatimos piemenėliams (Liucijai, Pranciškui ir Jacintai), įvykusio 1917 metų spalio 13 dieną. Tuomet minėtoje Portugalijos vietovėje buvo stebimas vadinamasis „saulės stebuklas“, perspėjančiai išpranašavęs sunkių išbandymų kupiną XX amžių Europai ir pasauliui. Kaip tik prisimenant tuos įvykius popiežiaus Pranciškaus pageidavimu iš Portugalijos į Romą buvo atgabenta originali Fatimos Dievo Motinos karūnuota statula, prie kurios spalio 12–13 dienomis ir vyko pagrindinės liturginės iškilmės.

Svarbu, kad Švč. Mergelės Marijos per apsireiškimus Fatimoje ragintas pasaulio konsekravimas jos Nekalčiausiajai širdžiai turi lemtingą tarptautinio gyvenimo aplinkybių istoriją. Pirmą kartą tokį paaukojimą atliko popiežius Pijus XII 1942 metų lapkričio 30 dieną, pačiame Antrojo pasaulinio karo įkarštyje. Tuomet dėl susidariusios situacijos Fatimos Dievo Motinos statula į Romą dar nebuvo atgabenta ir tose liturginėse apeigose Šventasis Tėvas palaikė maldos ryšį su Portugalijos šventove radijo bangomis. Netrukus po šio konsekravimo įvykusios Stalingrado kautynės Rusijoje ir Vakarų sąjungininkų karinė intervencija okupuotoje Prancūzijoje nulėmė nacių pralaimėjimą ir žmonijos išgelbėjimą.

Antrajam pasaulio paaukojimui Švč. Mergelės Marijos Nekalčiausiajai širdžiai 1984 m. kovo 25 d. vadovavo palaimintasis popiežius Jonas Paulius II jau prie į Romą atgabentos Fatimos Dievo Motinos statulos. Tuomet prie jos Šventasis Tėvas meldė taikos ir atsivertimo pasauliui irgi gana lemtingomis (ypač pasidalinusiai Europai) aplinkybėmis.

Esame Nenugalėtojo nuosavybė

Kun. Vytenis Vaškelis

Mūsų pagrindinis pašaukimas – atrasti didingiausią dovaną – Kristų – ir gyventi kilnaus orumo prisodrintą tarnystės gyvenimą Jame. Kadangi esame Dievo Avinėlio krauju atpirktos žmonijos vaikai, todėl bet koks vertybių skalėje žemiausiųjų individų prigimtinių poreikių perdėtas sureikšminimas bei iškėlimas (kaip nenutrūkstamas tęstinumas) aukščiau už dieviškų dalykų ieškojimą bei nenuilstamą jų siekimą bei įgyvendinimą anksčiau ar vėliau priartins asmens augimo moralinį bankrotą, nes jo širdis bus plačiai atverta negailestingiausio priešo – piktosios dvasios – atakoms ir net užvaldymui.

Panevėžio vyskupijoje

Panevėžio dekanate

Kleboną pagerbė keturi vyskupai

Telšių vyskupas Jonas Boruta SJ, Smilgių klebonas, apaštalinis protonotaras Bronius Antanaitis, Kauno arkivyskupas Sigitas Tamkevičius SJ, Panevėžio vyskupas Lionginas Virbalas SJ, vyskupas emeritas Jonas Kauneckas, grupė kunigų, parapijiečių ir jaunieji smilgiškiai po šv. Mišių

SMILGIAI. Spalio 6-ąją Smilgių klebonas, apaštalinis protonotaras Bronius Antanaitis Šv. Jurgio bažnyčioje šventė kunigystės 65 metų sukaktį. Pagerbti bene vyriausio Panevėžio vyskupijoje klebono atvyko net keturi vyskupai: Kauno arkivyskupas metropolitas Sigitas Tamkevičius SJ, Telšių vyskupas Jonas Boruta SJ, Panevėžio vyskupas Lionginas Virbalas SJ ir vyskupas emeritas Jonas Kauneckas. (Kažin, ar tiek tokio aukšto rango dvasininkų kada nors regėjo viena gražiausių Lietuvoje medinių bažnyčių?). Pabūti drauge su dvasios kolega suvažiavo būrys kunigų. Gausiai susirinko ir parapijiečių. Šventovės kamputį užėmė Perekšlių ir Sujetų kaimų jungtinis vaikų ir jaunimo pučiamųjų instrumentų orkestras „Saulutė“ (įkūrėja ir vadovė Ligita Bilevičienė), grojęs šv. Mišiose.

Panevėžio vyskupijoje

Panevėžio dekanate

Kartu su krikščioniškojo gyvenimo bendruomenės nariais

Bendruomenės namų scenoje grojo Karsakiškio kultūros centro liaudiškos muzikos kapela „Lėvena“

KARSAKIŠKIS. Spalio 6-ąją Nukryžiuotojo Jėzaus bažnyčioje Rožinio Švč. Mergelės Marijos atlaidai prasidėjo kun. Antano Strazdo (jis du kartus čia dirbo) giesme „Pulkim ant kelių“. Pakiliai ją atliko Panevėžio Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios choras, vadovaujamas Antano Aleksandravičiaus. Tarp šv. Mišių dalyvių buvo Seimo nariai Rasa Juknevičienė, Povilas Urbšys, Antanas Matulas. Švęsti atlaidų atvyko ir iš šios parapijos kilę, bet dabar kitur gyvenantys žmonės. Buvo Krikščioniškojo gyvenimo bendruomenės narių, sekančių šv. Ignaco Lojolos mokymu. Kas neturėjo galimybės atvykti į šv. Mišias, jas galėjo girdėti per „Marijos radiją“.

Vilniaus arkivyskupijoje

Ignalinos dekanate

Atlaiduose džiugino choras iš Vilniaus

Lietuvos Mokslų Akademijos mišrus choras, parapijietės ir jaunosios atlaidų dalyvės Dūkšto Šv. Stanislovo Kostkos bažnyčioje

DŪKŠTAS. Rugsėjo 15 dieną Šv. Stanislovo Kostkos bažnyčioje vyko didžiulė šventė – Dūkšto krašto bendruomenė ir klebonas mons. Ignas Jakutis į Šv. Kryžiaus išaukštinimo atlaidus pakvietė Lietuvos Mokslų Akademijos mišrų chorą. Atlaidai prasidėjo šv. Mišiomis, kurias aukojo kun. Steponas Tunaitis ir mons. I. Jakutis. Vainikų girliandomis ir gėlėmis bažnyčią papuošė aktyvios parapijos moterys, iškilmingai apsirengusios kadaise pačių siūtais tautiniais drabužiais, nešė rožinio vėliavas, mergaitės vilkėjo baltomis sukelėmis ir nuometais, rankose laikė gėles. Lietuvos mokslų akademijos choras (meno vadovas ir vyr. dirigentas – Vytautas Verseckas, koncertmeisterė ir dirigentė – Judita Taučaitė, choro valdybos pirmininkas – Vilius Maslauskas) puikiai atliko visas sakralines Mišių giesmes. Džiaugsmo giesme „Laudate“ (muz. K. Nystedo) choras pradėjo iškilmes. Didingai skambėjo V. Četkausko Mišių giesmės „Gloria“, „Sanctus“, „Agnus Dei“, o solistės Eglės Klimaitės, Lietuvos teatro ir muzikos akademijos magistrantės (Visagino muzikos mokyklos fortepijono klasės auklėtinės), sidabrinis balsas atliekant giesmes – C. Franko „Panis Angelicus“, Dž. Caccini ir I. Fabre „Ave Marija“ – sujaudino ir pačius abejingiausius parapijiečius. Iš Visagino atskubėję solistės tėveliai ir jos vidurinės mokyklos mokytoja jaudinosi ir džiaugėsi klausydami Eglės atliekamų šventų giesmių. Kaip dėkodamas chorui sakė Dūkšto seniūnas Vytautas Kazėnas, Dūkšto bažnyčioje tokios šventės dar nebuvo. Po šv. Mišių choristai prie altoriaus dainavo jau retai beskambančias puikias Maironio žodžiais sukurtas dainas –  J. Gudavičiaus „Kur giria žaliuoja“, J. Naujalio „Jaunimo giesmę“ – ir Almiros ariją iš G. F. Hendelio operos „Rinaldo“, o kuomet uždainavo Č. Sasnausko „Kur bėga Šešupė“, žmonės dėkodami atsistojo. Parapijos moterys dar ilgai nesiskirstė iš šventoriaus, apžiūrinėjo chorisčių nepaprastai gražius koncertinius kostiumus, Dūkšto ežerėlio fone, šalia paraudusių klevų, klegančius, besifotografuojančius choristus, bendraujančius su čia gyvenančiais pažįstamais...

Rožinio maldos mėnesio pradžia Telšių vyskupijoje

Kan. teol. lic. Andriejus Sabaliauskas

Iškilminga procesija Palangos miesto gatvėmis nuo Lurdo grotos bažnyčios link

Spalis – Švč. Mergelės Marijos garbei skirtas mėnuo, kada visas katalikiškas pasaulis vieninga Rožinio malda kreipiasi į Dievo Motiną. Telšių vyskupijoje Rožinio mėnuo tradiciškai buvo pradėtas spalio 1-osios pavakarę Palangoje, prie ten esančios seniausios ne tik Žemaitijoje, bet ir visoje Lietuvoje Lurdo grotos. 17 val. kalbėti Rožinio maldos procesijos būdu susirinko nemažas būrys tikinčiųjų. Kartu su jais meldėsi Telšių vyskupas Jonas Boruta SJ, jo pagalbininkas vyskupas Linas Vodopjanovas OFM, Telšių Vyskupo Vincento Borisevičiaus kunigų seminarijos vadovybė ir klierikai, Palangos parapijos kunigai.

Marija, Krikščioniškų Šeimų Karaliene, melski už mus!

Kan. teol. lic. Andriejus Sabaliauskas

Žemaičių Kalvarijos Bazilikoje šv. Mišioms vadovavo Telšių vyskupo augziliaras vyskupas Linas Vodopjanovas OFM (centre)

2006 m. spalio 8 d., prieš septynerius metus, dalyvaujant tikintiesiems iškilmingu būdu popiežiaus Benedikto XVI pašventintomis karūnomis buvo karūnuotas stebuklingasis Žemaičių Kalvarijos Švč. Mergelės Marijos su Kūdikiu paveikslas ir jam suteiktas Krikščioniškų Šeimų Karalienės titulas. Paveikslą karūnavo popiežiaus įgaliotas Telšių vyskupas Jonas Boruta SJ. Šis reikšmingas ir svarbus įvykis yra iškilmingai paminimas kiekvienais metais.

Šventėje apsilankė ir vyskupas

Vytautas BAGDONAS

Po šv. Mišių šventėje apsilankė naujasis Panevėžio vyskupas Lionginas Virbalas SJ (centre)

KAMAJAI. Rudens spalvomis padabintais laukais ir kloniais su spaliu į Kamajus atkeliavo tradicinė šventė „Kuc kuc Kamajuos“, šįkart jau 30-oji. Tradiciškai ji vyko dvi dienas. Šeštadienį, spalio 12-ąją, būta daugiau renginių jaunimui, sporto varžybų. Sekmadienį, spalio 13-ąją, čia vyko visi pagrindiniai šventės renginiai.

Pagrindinėje kamajiškių sambūrio vietoje, liaudies dainiaus, poeto ir kunigo Antano Strazdo-Strazdelio vardu pavadintoje aikštėje, nuo ankstyvo rytmečio iki vėlyvos popietės šurmuliavo mugė. Ir ko čia tiktai nebuvo: vaismedžių, vaiskrūmių, sūrių, rūkytos mėsos gaminių, kulinarinių skanėstų, naminės duonos ir pyragų, medaus, tautodailininkų darbų, suvenyrų, įvairių namų apyvokos daiktų. Tereikėjo tiktai pinigų. Bet mugėje galėjai derėtis, tad ir nedaug kišenėje pinigėlių turėdamas vis kokį nors mažmožį prisiminimui galėjai nusipirkti. Ne vienas tradicinės šventės dalyvis galėjo namo parsivežti ir suvenyrinių ženklelių, lipdukų su Kamajų herbu, turistinio-pažintinio pobūdžio leidinių apie Rokiškio kraštą.

Graži šventė sukvietė į gimtąjį kraštą

Jonas PETRONIS

Už bažnyčios sutvarkymą dėkojo klebonas kunigas Stasys Tamulionis darbščiam ir sąžiningam žmogui Alvydui Kvietkauskui

AVILIAI. Imbrado seniūnijos Avilių kaimo bendruomenė sukvietė visus į tradicinę kaimo šventę. Pakvietė visus, kas čia gyvena ir dirba, ką išaugino šis kraštas, kam brangi ši žemė. Tačiau traukia ji ne vien juos, bet ir tuos, kurie čia gimė, čia gyveno. Juk visai nesvarbu, kad jau nebeliko takelio, vedančio į gimtąją trobą, nebėra ir negailestingos gamtos ir gyvenimo vėtros sulaužytų sodybos medžių, nekviečia į gimtuosius namus iš toli matomi iš kamino rūkstantys dūmai, tačiau gimtinės trauka išlieka visada. Ir šį kartą kaimo šventė subūrė visus į šį gražų kraštą. Ji sutapo su Avilių Šv. Kryžiaus Išaukštinimo atlaidais. Tą sekmadienį klebonas kun. Stasys Tamulionis neaukojo šv. Mišių Imbrado bažnyčioje, o pakvietė visus į Avilius. Į šį gražų renginį atvyko ir daug svečių: Suvieko seniūnas Gintautas Altanas, Antazavės – Algirdas Lekaveckas, Zarasų miesto – Olga Podolskienė, rajono savivaldybės tarybos ir kaimo bendruomenės narys Donatas Ragėnas.

Per Mykolines – aikštės atidarymas ir bulviniai blynai

Bronius VERTELKA

Kalba klebonas g. kan. Edmundas Rinkevičius

RAMYGALA. Rugsėjo 28–29 dienomis čia buvo švenčiamos Mykolinės. Paskutinįjį rugsėjo šeštadienį Šv. Jono Krikštytojo bažnyčioje vyko sakralinės muzikos ir poezijos valanda „Po angelo sparnu“, kurios metu koncertavo Edita Sargautytė ir mokiniai, eiles skaitė Daniūnų bendruomenės namų vadovė Irena Živilienė ir panevėžietė aktorė Elona Karoblytė.

Garsaus miesto šventės

Pranciškus ŽUKAUSKAS

Po atlaidų – su kunigais ir grupe choristų. Priekyje Rietavo klebonas kun. Antanas Gutkauskas ir vyskupas augziliaras Linas Vodopjanovas OFM, centre – Rietavo parapijos choro vadovas Juozas Barsteiga

RIETAVAS. Šį rudenį miestas šventė 760 metų gimtadienį, kuris prasidėjo rugsėjo 27 dieną, penktadienį, iškilmingu Rietavo savivaldybės posėdžiu. Tos dienos popietę Rietavo Oginskių kultūros istorijos muziejus atvėrė duris parodai, o rugsėjo 28-osios šeštadienį įvyko miesto šventė. Ji prasidėjo žirgų konkūro atidarymu istoriniame Rietavo Oginskių parke, šventine eisena su dūdomis nuo Oginskių kultūros muziejaus į Rietavo parką. Čia skambėjo kalbos, vyko gražiausiai tvarkomų sodybų šeimininkų apdovanojimai. Po to, vyko Žemaitijos regiono pučiamųjų instrumentų bei profesionalių atlikėjų iš Vilniaus ir Kauno koncertai. Rietavo miesto 760 metų šventė baigėsi jaunimo diskoteka.

Siono katedroje Kauno chorui dirigavo metropolitas Ilarionas

Rusijos stačiatikių patriarcho vikaras metropolitas Ilarionas

Įveikęs keturis tūkstančius kilometrų, Kauno valstybinis choras ir jo vadovas Petras Bingelis kelioms dienoms tapo mūsų šalies muzikinės kultūros ambasadoriumi Šveicarijoje ir debiutavo Valais kantono sostinėje Sione nuo 1964 metų rengiamame tarptautiniame Siono muzikos festivalyje.

Gotikiniu viduramžių pilių ir katedrų grožiu kerintis Sionas ne veltui tituluojamas smuiko muzikos ir šio instrumento virtuozų sostine. Tarptautinio Siono muzikos festivalio įkūrėjas – garsus keletą metų Sione gyvenęs ir dirbęs vengrų smuikininkas Tiboras Varga. Siono festivalis, iš pradžių išimtinai kamerinės muzikos renginys, ilgainiui ėmė burti didesnius simfoninius orkestrus, imtasi rengti smuikininkų konkursus, sutraukiančius į Šveicariją muzikus iš viso pasaulio. Šiais metais jau 49-ojo festivalio meno vadovas, iškili muzikos pasaulio asmenybė – rusų smuikininkas Pavelas Vernikovas, ne tik puoselėjantis savo pirmtakų tradicijas, bet ir ieškantis naujų atspalvių bei sąskambių, – dalyvius ir klausytojus pakvietė atskleisti muzikos formų įvairovę, išgyventi jaudinantį ir prasmingą smuiko ir balso susitikimą.

Ar mums dar rūpi Lietuva?

Edvardas ŠIUGŽDA

Naujos bėdos užgriuvo Lietuvą. Lietuviško eksporto į Rusiją epopėja ne tik tęsiasi, bet ir aštrėja. Iš sugriežtintos patikros Lietuvos vilkikams, pradėtos rugsėjo 11-ąją, o spalio 10 dieną panaikintos, Rusijos prezidento įsakymu „draugiškoji kaimynė“ nuo praėjusios savaitės antradienio nebeįsileidžia lietuviško pieno. Į Maskvą buvo komandiruotas miklusis premjero patarėjas Antanas Vinkus, kurį vienintelį Maskva sutiko matyti kaip lietuvių derybininkų grupės vadovą. Mat jis žinomas Rusijoje: ne tik buvo ambasadoriumi Maskvoje, bet prieš trejus metus Maskvoje vykusioje parodoje „Zolotaja osen“ už skverno nučiupo Vladimirą Putiną, tuomet ėjusį Rusijos premjero pareigas, ir pasiūlė paragauti lietuviškų produktų – duonos ir trauktinės „Trejos devynerios“. Tačiau šįkart A. Vinkus – jau nebe ambasadorius, o tik Lietuvos premjero patarėjas sveikatos klausimais, prisivilioti premjero D. Medvedevo ir pakalbėti bent keliais sakiniais jam nepavyko. Nors A. Vinkus giriasi savo „laimėjimais“, tačiau faktas lieka faktu: lietuviška pieno produkcija gali grįžti į Rusijos rinką, jeigu bus vykdomos Rusijos sąlygos.