Pirmasis puslapis
Aktualijos
Atmintis
Gimtasis kraštas
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai

Pabuskime, nes naikiname savo kultūrą patys to nematydami

Julė KILČIAUSKIENĖ

Filmuojamas filmas „Naisių vasara“

Kodėl mane sudomino lietuviškas serialas „Naisių vasara“? Todėl, kad jame parodomas Lietuvos kaimas. Ne bet koks (šiandien dažnas...), bet jaunas,  kūrybingas ir labai gražus, toks, kokio ilgimės, kuriuo didžiuotumės. Gali būti, kad jis kažkada toks ir buvo ar dar bus Lietuvoje (o gal jau dabar yra Naisių kaimelyje)... Seriale atskleidžiamos žmonių savybės skatina taurius bendruomenės santykius, draugų ir šeimos narių pakantumą vienas kitam, supratimą ir krikščionišką meilę. Kai kas gali pasišaipyti, kad tokios temos ir toks gyvenimo būdas labai jau „supelijęs“ – be stresų, įtampos ir smurto... Šiukštu, gerbiamieji, taip galvoti, juo labiau garsiai prasitarti – už tokias mintis jus irgi galima pavadinti... Dėmesio ir pagyrimo nusipelno visas šio filmo kūrėjų ir statytojų kolektyvas. Manau, kad „Naisių vasarą“ pravartu išvysti įvairaus amžiaus tautiečiams, o ypač patriotams ir gamtos mylėtojams, nes tokio subtilaus lietuviškumo, gal net dvelkiančio mūsų proistore, neišvysite jokiame kitame lietuviškame seriale. Rimčiau pagalvojus, kodėl jo neparodyti supopsėjusios Europos gyventojams? Juk kainuotų ne tiek jau daug – subtitrus pridėti. O laimėtume oho kiek! Visas pasaulis sužinotų apie mus – vienus seniausių indoeuropiečių – su mūsų praeitimi ir dabartimi.  

Naujas lietuviškas vaidybinis filmas „Ekskursantė“ nepalieka abejingų

Vytautas Žeimantas

Pagrindinį „Ekskursantės“ vaidmenį vaidina Anastasija Marčenkaitė

Naujojo filmo siužetas neeilinis. Dvylikametę mergaitę motina iškiša pro tremtinių ešelono langą kažkur jau už Uralo, maždaug už 6000 kilometrų nuo Lietuvos. Pasako: „Eik į vakarus. Vakarai – kur leidžiasi saulė. “Ir prasideda mergaitės kelias pėsčiomis. Sibiro taiga pilna tremtinių, nusikaltėlių, bėglių. Dauguma jai padeda, nes ji dar silpnesnė, pažeidžiamesnė už juos. Bet pasitaiko ir tokių, kurie, pabėgę iš nusikaltėlių kolonijų, varosi su savimi „mėsą“, nes artimiausia geležinkelio stotis nuo įkalinimo vietų – už 800-1000 kilometrų. Į rankas žmogėdroms patenka ir mergaitė...