2013 m. lapkričio 8 d.    
Nr. 40
(2064)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai

Atstatyta partizanų žeminė

Kazimieras DOBKEVIČIUS

Grupė renginio dalyvių prie atstatytos
Papiškės-Novos partizanų žeminės

Atstatytą partizanų
žeminę pašventino
kun. dim. mjr. Alfonsas Bulota

Atstatyta partizanų žeminė

Rugsėjo 27 dieną Kuro girininkijoje (Drapakampio miškas, Zapyškio seniūnija, Kauno r.) vyko Papiškės-Novos partizanų žeminės pašventinimo iškilmės. Renginyje dalyvavo Krašto apsaugos ministras Juozas Olekas, Seimo nariai Arimantas Dumčius, Donatas Jankauskas, Antanas Nesteckis, Kauno rajono meras Valerijus Makūnas, Lietuvos laivės kovų sąjūdžio (LLKS) štabo viršininkas dim. mjr. Vytautas Balsys, Lietuvos šaulių sąjungos (LŠS) vadas plk. Antanas Plieskis, laisvės kovų dalyviai, jaunieji Kauno rajono šauliai, Garliavos Juozo Lukšos gimnazijos moksleiviai, vietos bendruomenės atstovai.

Gyvus prisiminimus apie istorinius įvykius pasakojo 90-metis LLKS štabo viršininkas V. Balsys, buvęs partizanas slapyvardžiu Uosis, po daugelio metų sugrįžęs prie žeminės, kur 1945-aisiais sužeistas slapstėsi. Čia, Drapakampio miške, 1945 metais žuvo jo tėvas Zigmas Balsys ir jo bendražygis Jurgis Čeičys. Pasak V. Balsio, šioje žeminėje 1944–1945 metais slapstėsi devyniolika partizanų. Sovietmečiu žuvusiesiems atminti prie žeminės V. Balsys pastatė kryžių. Partizanų slaptavietė atstatyta 2002 metais. Veikiama drėgmės ir laiko per 10 metų ji tapo avarinės būklės: supuvo ir įgriuvo jos medinės perdangos. Ežerėlio girininkijos girininko pavaduotojas Vytas Sinkevičius ėmėsi gelbėti istorinį objektą. Idėją palaikė ir aktyviai prisidėjo Ežerėlio seniūnas, Kauno apskrities Vytauto Didžiojo šaulių rinktinės 9-osios Kauno rajono kuopos vadas Gedvydas Celiešius. Atstatytą partizanų žeminę pašventino kun. dim. mjr. Alfonsas Bulota.

Daug jėgų prireikė iškasti per sulūžusias medines konstrukcijas į vidų suvirtusias žemes. Šio darbo iniciatoriai turėjo ir pagalbininkų. V. Sinkevičius pasakojo, kad teko pakeisti sutrūnijusią medinę statinio dalį. Iš Mauručių atvežti mediniai pabėgiai puikiausiai tiko žeminės pertvaroms. Miškininko žodžiais, pabėgiai gerai impregnuoti, todėl turėtų išsilaikyti ne mažiau kaip dvidešimt metų. V. Sinkevičius sulaukė pagalbininkų. Dubravos eksperimentinė miškų urėdija skolino techniką, šauliai rengė talkas ir prisidėjo nario mokesčio lėšomis. Žeminių iki mūsų dienų išliko nedaug, todėl svarbu suskubti jomis pasirūpinti. Generalinio miškų urėdo įsakymu girininkijų teritorijoje esančias žemines prižiūrėti įpareigojami miškininkai. Tokią užduotį sau kelia ir šauliai. Žemines Lietuvos partizanai dažniausiai įrengdavo miškuose, ūkininkų sodybose, tvartuose, daržinėse.

Krašto apsaugos ministras J. Olekas dėkojo už gražų renginį, puoselėjant jaunimo patriotizmą, o LŠS vadas plk. A. Plieskis džiaugėsi šaulių veikla. Jaunieji šauliai davė priesaiką. Žeminės atstatymo iniciatorius V. Sinkevičių ir G. Celiešių rajono meras V. Makūnas apdovanojo vertingomis dovanomis. Jaudinančias dainas atliko šaulių choras „Trimitas“ (vadovas – Vincentas Kursa).

Šiemet Papiškės-Novos partizanų stovyklavietė įrašyta į kultūros vertybių registrą.

Kauno rajonas
Autoriaus nuotraukos

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija