Pirmasis puslapis
Aktualijos
Atgarsiai
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Mums rašo

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai

Ukraina minėjo 80-ąsias Holodomoro metines

Grupė akcijos „Uždek žvakę“ dalyvių Vilniuje

Ukraina lapkričio 23 dieną minėjo Holodomoro – vieno siaubingiausių komunizmo nusikaltimų – 80-ąsias metines. Per 1932–1933 metų badmetį Ukrainoje, įvairiais skaičiavimais, žuvo nuo 7 iki 10 milijonų žmonių. Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovyčius minėjimo renginį metu sakė, kad šalis iki šiol jaučia Holodomoro padarinius. Anot prezidento, humaniškumas, kuris yra sveikos ir brandžios visuomenės bruožas, turėtų būti Ukrainos gyvenimo pagrindas. V. Janukovyčius sakė esąs įsitikinęs, jog bus daroma viskas, kad tokios tragedijos Ukrainoje niekuomet nepasikartotų.

Minėjimo renginiuose dalyvavo buvę Ukrainos prezidentai Leonidas Kravčiukas, Leonidas Kučma ir Viktoras Juščenka, ministras pirmininkas Nikolajus Azarovas, parlamento pirmininkas Vladimiras Rybakas ir parlamento nariai.

XX amžiuje Ukraina patyrė tris sunkiausius laikotarpius – badą 1921–1923-iaisiais, Holodomorą 1932–1933-iaisiais ir didžiules tragedijas 1946–1947-aisiais. Antrasis badmetis – Holodomoras – vykdytas prieš 80 metų, buvo masiškiausias ir ypač žiaurus. Vykdant valstiečių kolektyvizaciją ir prievarta atimant derlių, žiauraus bolševikų eksperimento metu buvo paaukotos milijonų Ukrainos žmonių gyvybės. Pagal istorikų skaičiavimus, dėl sovietų valdžios įvykdytų akcijų nuo bado Ukrainoje žuvo 7–11 milijonų žmonių. Ukraina prarado apie 25 proc. savo gyventojų. Sovietinė sistema labai žiauriai pasielgė su Ukrainos žmonėmis – iš jų buvo atimtos ir viltys, ir gyvenimai. 1937–1938 metais Sovietų režimas trypė žmonių likimus, tautos šventoves bei tradicijas ir tikėjimą. Buvo sugriauta tautinė moralė, etiniai pagrindai, pasėtos pražūtingos įskundimų, pavydo bacilos.

Ukrainiečiai nepamiršo savo istorijos ir su didele viltimi pažvelgė į „Oranžinę revoliuciją“. Rytų Ukraina, labiausiai apgyvendinta rusų tautybės asmenų, traukia šalį Rusijos imperijos link. Tai rodo ir Maskvos priklausomybėje esančių stačiatikių eitynės ir mitingai, reikalaujantys jungtis su „didžiąja“ Rusija. Tačiau prasidėjęs šalies laisvėjimo procesas nesustoja. Tas sąmonės augimo tempas yra tik pristabdytas ir jis gali toliau veržtis nauja banga.

© 2013 „XXI amžius“