Kurianti
Lietuva

2013 metai

Kronika

Paminklas vyskupui Motiejui Valančiui

Kan. teol. lic. Andriejus Sabaliauskas

Paminklas vyskupui Motiejui Valančiui Žemaičių Kalvarijoje

ŽEMAIČIŲ KALVARIJA. Lapkričio 22 dieną miestelyje vyko graži šventė – šalia Žemaičių Kalvarijos vidurinės mokyklos, prie Žemaičių Kalvarijos parapijos namų, buvo atidengtas ir pašventintas skulptoriaus Jono Jagėlos sukurtas vyskupo Motiejaus Valančiaus atminimui skirtas biustas-paminklas, atidarytas įrengtas skveras bei įrengto miestelio gatvių apšvietimo pristatymas.

Daugybė garbių svečių, politikų, visuomenės veikėjų, Žemaičių vyskupo M. Valančiaus giminės atstovų bei Žemaičių Kalvarijos bendruomenės narių pirmiausia rinkosi į 12 val. šv. Mišias Žemaičių Kalvarijos Bazilikoje. Šv. Mišioms vadovavo Telšių vyskupas Jonas Boruta SJ, koncelebravo jo pagalbininkas vyskupas Linas Vodopjanovas OFM, Žemaičių Kalvarijos Šventovės rektorius kan. Jonas Ačas, Telšių kunigų seminarijos prefektas kan. Andriejus Sabaliauskas, iš Žemaičių Kalvarijos kilęs mons. jubil. Vytautas Steponas Brazdeikis, Telšių vyskupijos licėjaus direktorius kun. Tomas Žlibinas.

Kronika

Paminklas Kristijonui Donelaičiui

Danguolė Micutienė

Evangelikų liuteronų kunigai Vaidas Klesevičius ir Virginijus Kelertas bei vysk. Mindaugas Sabutis (centre) prie paminklo evangelikų liuteronų pastoriui Kristijonui Donelaičiui Marijampolėje

Marijampolė. Lapkričio 22-ąją, skvere prie evangelikų liuteronų bažnyčios, šalia senosios Marijampolės gimnazijos, buvo atidengtas paminklas grožinės lietuvių literatūros pradininku laikomam Kristijonui Donelaičiui. Paminklo iškiliam poetui ir nesenstančio grožio poemos „Metai“ autoriui K. Donelaičiui pastatymu, artėjant jo 300-osioms gimimo metinėms, rūpinosi Marijampolės K. Donelaičio draugija. Jos nariai iš Marijampolės ir kitų šalies miestų bei Kaliningrado krašto atstovai dažnai lankosi Lazdynėliuose, Karaliaučiaus (Kaliningrado ) srityje, kur tuometinėje Prūsijoje 1714 metų sausio 1-ąją gimė ir ten 37 metus evangelikų liuteronų pastoriumi dirbo K. Donelaitis, tvarko Tolminkiemio muziejaus aplinką, organizuoja renginius.

Kronika

Paminėjo Kęstaičių bažnyčios gynimo metines

Šv. Mišios buvusios Kęstaičių bažnyčios ir Rokitų vienuolyno vietoje

Kęstaičiai. Lapkričio 26 dienos popietę šiame kaime, buvusios bažnyčios ir Rokitų vienuolyno vietoje, Telšių vyskupas Jonas Boruta SJ kartu su Telšių vyskupo Vincento Borisevičiaus kunigų seminarijos rektoriumi kan. Viktoru Aču, vicerektoriumi, Telšių vyskupijos kurijos kancleriu kan. Remigijumi Saunoriumi, prefektu kan. Andriejumi Sabaliausku, dvasios tėvu kun. Sauliumi Tomošaičiu aukojo šv. Mišias. Jose dalyvavo Telšių kunigų seminarijos klierikai.

Kronika

Paveikslai kalba apie Lietuvos ir lietuvybės išsaugojimą

Daiva Červokienė

Dailininkė Laima Tubelytė-Kriukelienė parodos atidaryme kartu su istoriku, akad. prof. dr. Eugenijumi Jovaiša Viliaus Naujiko nuotrauka

VILNIUS. Įgulos karininkų ramovėje (Pamėnkalnio 13) atidaryta Utenos kolegijos dėstytojos, dailininkės Laimos Tubelytės-Kriukelienės paroda „Lietuvos istorija drobėje“. Dailininkė yra nutapiusi daugiau nei 40 paveikslų Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorijos tema, dažniausiai kuria didelio formato drobes šia tema.

„Tapyti istorinius paveikslus mintį audžiau nuo jaunystės, bet nedrįsdavau – nepasitikėjau savo jėgomis. Prieš dešimtį metų, kone įpusėjusi penktą gyvenimo dešimtmetį pagalvojau: „Kada, jeigu ne dabar?“ ir pradėjau. Norisi aktualizuoti lietuvybės išsaugojimo temą“, – sakė dailininkė, pastebėdama, kad jai rūpi Lietuvos ir lietuvybės išsaugojimas (tautiečiai išsiskirsto). Pasak jos, meilę Tėvynei galima skiepyti ir paveikslu, mat, norint papasakoti istorinį įvykį, reikia daug laiko, o žiūrint į paveikslą daug kas suvokiama labai greitai, akimirksniu.

Kronika

Ištikimybė medžiui

Laimutė Vasiliauskaitė-Rožukienė

Medžio drožėjas Edvardas Racevičius AV 17 galerijoje parodos „Medžio skulptūra“ atidaryme

VILNIUS. Galerijoje AV 17 veikia keturiasdešimtmečio menininko Edvardo Racevičiaus paroda „Medžio skulptūra“. Sakoma, kad savame krašte pranašu nebūsi. E. Racevičius – žemaitis, gimęs Klaipėdoje, bet dabar gyvena Vokietijoje, ten sukūrė šeimą. Edvardas jau dvylika metų gyvena Greifsvalde su žmona Katja ir dviem aštuonerių ir ketverių metų dukrytėm – Rūta ir Elžbieta (vardai ir lietuviški, ir vokiški). Jo žmona išmoko lietuviškai, su dukromis jiedu irgi kalba lietuviškai. Ateityje Edvardas norėtų kurti ir dirbti ne tik Vokietijoje, bet ir Lietuvoje, juk atstumas nuo gimtųjų namų Baltijos jūra – tik 500 km (Vokietijoje irgi gyvena prie jūros). Jis – ten žinomas menininkas, dalyvauja simpoziumuose, grupinėse parodose, yra surengęs dešimt personalinių parodų. Pripažintu menininku tapo ne iš karto. Mokslus ir dvasines praktikas krimto Lietuvoje. Baigęs meno mokyklą ir E. Balsio menų gimnaziją, vienerius metus gyveno pas garsųjį Vilių Orvidą Gargždelės kaime, prie Salantų. Ten išdrožė pirmąsias savo skulptūras. Tikriausiai Orvido sodybos sakralumas jį vėliau „nukreipė“ studijuoti į Telšių kunigų seminariją, po to – mokytis teologijos Vilniaus pedagoginiame universitete. Būdamas dvidešimt trejų suprato, kad geriausiai vis dėlto išmano medžio skulptūrą. Žengęs šiuo keliu tuo gyvenąs ir iš to išgyvenąs, jokio kito darbo niekada nedirbęs, nebent mokytoju (medžio skulptūros meno moko vaikus Vokietijoje).

Kronika

Aktorės tapyba

Gintė Pranckūnaitė

Aktorė ir dailininkė Kristina Gudonytė

VILNIUS. Lietuvos teatro sąjunga pakvietė į susitikimą su aktore Kristina Gudonyte, kuri pristatė savo tapybos darbų parodą „Be žodžių“.

Pasak Teatro sąjungos vadovo Ramučio Rimeikio, K. Gudonytės vien aktore pavadinti neužtenka. Ji yra žinoma kaip populiarių televizijos filmų („Dvynukės“, „Dvynukai ir dvynukės“ ir kt.), daugybės spektaklių scenarijų autorė ir režisierė, televizijos serialų „Neskubėk gyventi“, „Moterys meluoja geriau“, „Nemylimi“ scenarijų bendraautorė. K. Gudonytė parengė vienos garsiausių Lietuvos džiazo ir bliuzo dainininkių Arinos biografinę knygą. Jos romanas „Blogos mergaitės dienoraštis“ buvo išrinktas 2009 metų geriausia knyga paaugliams. Žymi menininkė dar vaikystėje neįsivaizduodavo savęs be kūrybinės veiklos. Ji buvo viena iš tų talentingų vaikų, kurių gabumai pasireikšdavo įvairiose srityse. Aktorė prisipažįsta, kad vaikystėje laisvo laiko neturėjo. Grojimas smuiku ir pianinu, filmavimasis televizijos ir kino filmuose, vaikiški vaidmenys teatre – visa tai turėjo tilpti į būsimos aktorės dienotvarkę.

Kronika

Medyje suskambo K. Donelaičio „Metai“

RADVILIŠKIS. Menininkai visą savaitę čia kaltukų tauškėjimu budino Kristijono Donelaičio žodį, hegzametro eilutėmis poemoje ,,Metai“ išrašytą. Puoselėdamas senuosius amatus ir kultūrą Radviliškio miesto kultūros centras jau ketvirtus metus organizavo medžio drožėjų ir kalvių plenerą, kuriame tautodailininkai iš įvairių Lietuvos regionų šiais metais kūrė keturias poilsio zonas pagal Lietuvos literatūros klasiko Kristijono Donelaičio poemą „Metai“. Taip, artėjant kūrėjo 300 metų jubiliejui, pagerbtas lietuvių grožinės literatūros pradininko Kristijono Donelaičio atminimas.

Kronika

Europos žingsniai po koplyčios skliautais

ANTANAVAS. Rugsėjo 22 dieną dvaro koplyčioje vyko Europos paveldo dienų renginys „Europos žingsniai po koplyčios skliautais“. Šių metų tema – „Epochų ženklai“. Ja siekta atkreipti dėmesį į išlikusį įvairių epochų kultūros paveldą, ypač 1863 metų sukilimo, Žemaitijos krikšto pėdsakus, atspindinčius kultūros paveldo objektuose: dvaruose, parkuose, bažnyčiose bei daugelyje kitų kultūros paveldo vertybių. Europos Tarybos programą „Europos paveldo dienos“ Kultūros paveldo departamentas kartu su miestų ir rajonų savivaldybėmis bei aktyviais paveldo objektų valdytojais įgyvendina nuo 1995 metų. Antanavo dvaro koplyčioje yra visas kultūros paveldo ansamblis: Antanavo dvaras, dvaro parkas, dvaro koplyčia ir kryžius 1863 metų sukilimui atminti. Renginyje paskaitą apie dvaro atsiradimo istoriją, parko kūrimąsi ir koplyčios statybą skaitė Benjaminas Mašalaitis. O jo mintis paįvairino Antanavo kultūros namų vokalinis ansamblis, vadovaujamas Dalios Straleckaitės. Posmus apie Antanvo dvarą skaitė bibliotekos vedėja Milda Krepenskienė.

Kronika

Tarmių gyvastis. Kokios galimybės jas fiksuoti, užrašyti?

Diskusijos „Tarmės ant miesto grindinio“, kurią vedė etnologė Gražina Kadžytė, dalyviai labai svarbia užduotimi laiko parengti taisykles, kaip užrašyti skirtingas tarmes. Iš kairės: kalba žurnalistė Jūratė Grabytė, sėdi Lietuvių kalbos instituto mokslinė sekretorė dr. Violeta Meiliūnaitė, Jarlas Brantingas su mama ir Gražina Kadžytė

Kiek tarmės gyvos šiandien? Ar galima išlaikyti tarmę gyvenant didmiestyje, aplink knibždant tarmių ir kalbų įvairovei? Pokalbiui „Tarmės ant miesto grindinio“ Vilniaus mokytojų namų svetainėje susirinkę mokslininkai, folkloristai, literatai, kalbėję apie tarmių savitumus, gyvavimo pokyčius, išlaikymą, vieningai sutarė, kad tarmė – ne tik pavieniai tam tikroje teritorijoje vartojami žodžiai, o daugelis dalykų: kalbėsena, žodžių sudėstymas, jų ilgumas, trumpumas, kirčiavimas ir net intonacija, gestikuliacija.

Kronika

Literatūros vakaras monsinjorui Petrui Baltuškai atminti

ZARASAI. Vieną rugsėjo popietę viešojoje bibliotekoje vyko literatūros renginys, skirtas monsinjorui Petrui Baltuškai (1930 11 20–2012 10 13) atminti. Renginyje dalyvavo monografijos „Monsinjoras Petras Baltuška“ autorė dr. Aldona Vasiliauskienė, Regioninės etninės kultūros globos tarybos pirmininkė Zita Mackevičienė, Antanas Viliūnas, rėmęs A. Vasiliauskienės kelionę į Vladimirą (Rusija) 2010 metais. Filmuotoje medžiagoje, kurios ištraukas stebėjo susirinkusieji, monsinjoras P. Baltuška duoda interviu jo puoselėtoje Daugailių Šv. Antano Paduviečio bažnyčioje. Čia jis toks paprastas ir savas su kasdieniais rūpesčiais, svarstymais, kaip sutvarkyti bažnyčią, kada rinktis į gegužines pamaldas. Jo rūpestis ir širdies skausmas – tuštėjantys kaimai, negausus tikinčiųjų būrelis bažnyčioje. Nuoširdžiai tikėdamas Lietuvos atsigavimu, monsinjoras ragina visus kantriai ir pasiaukojančiai dirbti, o savo darbuose prašyti Dievo palaimos.

Kronika

Netradicinė pamoka

Žurnalistė Nijolė Petrošiūtė tytuvėniškiams pasakoja apie savo keliones

Tytuvėnai. Labai daug apie įvairias šalis, gyvenimą jose, papročius, tradicijas, tikėjimus galima sužinoti internete iš įvairių televizijos laidų, literatūros, tačiau geriausiai įspūdžius perteikia žmonės, aplankę tolimas šalis, vaikščioję jų žeme, bendravę su vietos gyventojais. Tytuvėniškė Nijolė Petrošiūtė garsėja tuo, kad labai mėgsta keliauti ne tik po Europą, bet ir po tolimąją Aziją. Nepasinaudoti galimybe susitikti su keliautoja ir žurnaliste būtų buvę neprotinga.

Kronika

Pasivaikščiota Jono Brazdžionio kūrybos labirintais

Palanga. Ravena pasisavino italų poetą Dantę iš Florencijos, o Palanga bando pasisavinti poetą Joną Brazdžionį iš Pasvalio. Daug metų J. Brazdžionis gyveno ir dirbo Palangoje: buvo vakarinės mokyklos mokytojas, II vidurinės (dabar V. Jurgučio pagrindinė) mokyklos direktorius. Dabar, būdamas garbaus amžiaus, rašo eiles ir kreipiasi tiesiai į mūsų egzistencinę esmę – į mūsų sąmonę, aukštuosius jausmus, į sąžinę. Palangos viešojoje bibliotekoje neseniai vyko J. Brazdžionio poetinės kūrybos pristatymas.

Kronika

Pristatė ekspediciją į Vorkutą

RADVILIŠKIS. Viešosios bibliotekos Konferencijų salėje pristatyta ekspedicija „Vorkuta‘13“, skirta Vorkutos politinių kalinių sukilimo 60-osioms metinėms. Renginyje dalyvavo ekspedicijos dalyviai: Seimo narys Paulius Saudargas, jo padėjėja Vaida Stundytė (žurnalo „Apžvalga“ redaktorė), politologas Jonas Survila, Roberta Firavičiūtė, politologas Laurynas Kasčiūnas (Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas) bei Jaunųjų krikščionių demokratų vadovas Vytautas Keršanskas.

Kronika

Poetės kūrybos 20-mečiui

RIETAVAS. Savivaldybės Irenėjaus Oginskio viešojoje bibliotekoje skambėjo eilėraščiai ir dainos. Poezijos ir muzikos mylėtojai skubėjo į poetės Janinos Butnorienės autorinį koncertą – kūrybos vakarą „Meilė – akimirka, meilė – amžinybė“.

J. Butnorienės kūrybinis spektras labai įvairus: eilėraščiai, giesmės, vaikiškos, liaudiškos, tautiškos, estradinės dainos, prozos kūriniai. Šiemet autorė švenčia savo kūrybos dvidešimtmetį. Dvidešimt knygelių, autorinių dainų albumų išleidusi kūrėja yra literatų sambūrio „Aura“ vadovė, aktyviai dalyvauja įvairiuose literatų renginiuose ir šventėse. Rietave ji pristatė keturias naujausias savo knygeles: „Laukinis tango“, „Gyvenimas duotas“, „Žemaitiška ruoda, linksmoma i guodas“, „Norėk nesenti“. Viešnia ne tik skaitė savo eiles, bet ir drauge su Alfredu Eičinu dainavo jausmingas, romantiškas dainas.

Kronika

Kraštietės kūrybos vakaras

TVEREČIUS. Miestelio bibliotekoje vyko kraštietės Veronikos Eitminavičienės poezijos vakaras. Į susitikimą su kūrėja atėjo nemažai tverečėnų. Bibliotekininkė E. Martinėnienė renginį pradėjo Veronikos eilėraščiu „Gimtinė“, trumpai pristatė buvusią Tverečiaus mokyklos mokytoją, dabar pensininkę, Ignalinos rajono savivaldybės viešosios bibliotekos literatų klubo „Lelija“ ir aktyvią pagyvenusių žmonių klubo „Rudenėlis“ narę. V. Eitminavičienė ne tik skaitė savo eiles apie jausmus, gamtą, tėviškę, kasdienę buitį, nostalgiją jaunystei, bet ir padainavo savo kūrybos romansų, pasidalijo prisiminimais apie mokytojavimo metus. Susitikimo pabaigoje Veronika buvo apdovanota Padėkos raštais. Gražių žodžių jai negailėjo tverečėnai, buvę mokiniai. Vakare dalyvavusi poetė N. Labuckaitė-Bielinienė įteikė savo kūrybos knygelę „Svydėjimas“.

Kronika

Poezijos skaitymai

IGNALINA. Viešoji biblioteka skaitytojus pakvietė į Lietuvos poeto, rašytojo, literatūros tyrinėtojo Vinco Mykolaičio-Putino 120-osioms gimimo metinėms skirtus šio kūrėjo poezijos skaitymus. Jaukiai susėdę bibliotekos kiemelyje renginio dalyviai mėgavosi žodžio gilios ir muzikos skambesiu, išgyveno gyvenimo trapumo, jo gelmių bei aukštybių, prasmės ieškojimo ir didžio liūdesio nuotaikas. Renginį vedė Irena Šaltienė. V.  Mykolaičio-Putino eiles skaitė klebonas kun. Deimantas Braziulis ir kun. Viktoras Kudriašovas. Vakarą sušildė muzika, kurią dovanojo Ignalinos muzikos mokyklos mokytojai Virginija Stuglienė, Raimundas Jasiulionis bei moksleivė Monika Sapiegaitė. Daina tapusį didžiojo poeto eilėraštį „Motinai“ pakvietė dainuoti bibliotekos direktorė Loreta Aleknienė.