Kurianti
Lietuva

2013 metai

Kronika

Aktorės tapyba

Gintė Pranckūnaitė

Aktorė ir dailininkė Kristina Gudonytė

K. Gudonytė. „Sodas“

K. Gudonytė. „Paveikslas“

VILNIUS. Lietuvos teatro sąjunga pakvietė į susitikimą su aktore Kristina Gudonyte, kuri pristatė savo tapybos darbų parodą „Be žodžių“.

Pasak Teatro sąjungos vadovo Ramučio Rimeikio, K. Gudonytės vien aktore pavadinti neužtenka. Ji yra žinoma kaip populiarių televizijos filmų („Dvynukės“, „Dvynukai ir dvynukės“ ir kt.), daugybės spektaklių scenarijų autorė ir režisierė, televizijos serialų „Neskubėk gyventi“, „Moterys meluoja geriau“, „Nemylimi“ scenarijų bendraautorė. K. Gudonytė parengė vienos garsiausių Lietuvos džiazo ir bliuzo dainininkių Arinos biografinę knygą. Jos romanas „Blogos mergaitės dienoraštis“ buvo išrinktas 2009 metų geriausia knyga paaugliams. Žymi menininkė dar vaikystėje neįsivaizduodavo savęs be kūrybinės veiklos. Ji buvo viena iš tų talentingų vaikų, kurių gabumai pasireikšdavo įvairiose srityse. Aktorė prisipažįsta, kad vaikystėje laisvo laiko neturėjo. Grojimas smuiku ir pianinu, filmavimasis televizijos ir kino filmuose, vaikiški vaidmenys teatre – visa tai turėjo tilpti į būsimos aktorės dienotvarkę.

K. Gudonytė niekada negalvojo apie dailininkės karjerą. Tapyti pradėjo, jau dirbdama teatre, savo malonumui. Jos darbus pamatęs teatro dailininkas Vytautas Kalinauskas ją paskatino tapyti ir eksponuoti darbus. Tapybos paroda „Be žodžių“ – jau 16-oji. Paprašyta paaiškinti būtent tokį parodos pavadinimą, dailininkė sakė: „Visa kita mano profesinė veikla – aktorystė, režisūra, scenarijų, knygų rašymas – žaidimas žodžiais. Tapyba – tarsi atokvėpis nuo jų, kai be jokių žodžių kalba emocija, nuojauta, pasąmonė. Tai – žaidimas spalvomis, linijomis, pustoniais, šešėliais ir visai nereikia žodžių, kad tai įvardintumei. Tai arba veikia, arba ne. Kaip ir muzika“.

Net pačiai K. Gudonytei yra sunku pasakyti, kuri meno šaka jai pati artimiausia. „Dažnai savęs to klausiu, nes ir pati sau kartais atrodau besiblaškanti, – sako aktorė. – Viską darau nuoširdžiai arba nedarau iš viso. Bet galbūt laisviausia ir darbingiausia jaučiuosi, kai kuriu viena, kai nereikia tuo pat metu spręsti visiškai nemeniškų organizacinių problemų ar derintis prie situacijų, kitų žmonių charakterių, nuotaikų. Kurdama viena išties jaučiuosi labai laiminga, atsipalaidavusi ir galiu žaisti“.

© 2013 „XXI amžius“