2013 m. gruodžio 13 d.    
Nr. 45
(2069)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai

Aukų skrynia Kauno Arkikatedroje

Kęstutis Ignatavičius, Katedros
administratorius kun. Evaldas
Vitulskis ir architektas Ričardas
Stulpinas prie naujos aukų skrynios

Jau kuris laikas atėjusieji į Kauno Arkikatedrą Baziliką kairėje pusėje prie įėjimo pastebi įspūdingo dydžio aukų skrynią. Šį rankų darbo meno kūrinį, kur nuo šiol tikintieji gali mesti aukas Arkikatedrai, padovanojo Kauno senamiesčio verslininkus ir aktyvius kauniečius vienijanti Rotušės aikštės draugija. Vienas jos narių, Kauno ceremonmeistras Kęstutis Ignatavičius, teigė, kad idėja padovanoti šiemet 600 metų jubiliejų švenčiančiai Kauno Arkikatedrai Bazilikai aukų skrynią veikliems kauniečiams kilo balandį keliaujant po Baltarusiją. Rotušės aikštės draugijos nariai, apžiūrinėdami ten esančias Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės pilis ir katalikų bažnyčias išvydo ne vieną aukų dėžutę, kurios priminė seifus ar meno dirbinius. Tada kauniečiai nutarė, jog garbingą sukaktį mininčią Kauno Arkikatedrą Baziliką irgi galėtų papuošti išskirtinė aukų skrynia. Sukurti baroko stiliaus rankų darbo meno kūrinį, į kurį tikintieji mestų aukas, sutiko architektas Ričardas Stulpinas, nesinaudodamas šiuolaikinėmis technologijomis kuriantis unikalius projektus. Skrynios brėžinį jis parengė rankoje laikydamas paprastą pieštuką. Pagal brėžinį kūrinį per kelis mėnesius pagamino vilnietis kalvis Selestinas Zabilavičius. Skryniai pagaminti prireikė 70 kilogramų geležies. Jos dekoracijos sukurtos iš žalvario. Kad išpūsti meno kūrinio šonai nebarškėtų ir būtų sunku nugvelbti ilgapirščiams, į aukų skrynią įpilta 150 kilogramų smėlio. Šiuo metu ji sveria daugiau kaip 220 kilogramų. Skrynia nudažyta juodais dažais, po to apipurkšta cukrumi, vėliau dar kartą padengta sidabro spalvos dažų sluoksniu. Aukų skrynią puošia paauksuotas lotyniškas užrašas, kuris reiškia, kad ši aukų skrynia yra skirta 600 metų Kauno Katedros jubiliejui paminėti. Rotušės aikštės draugijos atstovų teigimu, bažnyčiai dovanojant meno kūrinį norima paskatinti labdaringas miestiečių intencijas ir taip prisidėti prie Kauno Arkikatedros Bazilikos puoselėjimo. Į Katedrą atgabenta skrynia pastatyta prie įėjimo į šventovę.

Arkikatedros administratorius kun. Evaldas Vitulskis sakė, jog dar viena šventovės puošmena tapusi aukų skrynia yra labai brangi dovana. Iki šiol tikintieji aukas mesdavo į paprastą medinę dėžutę. Iškilmingas aukų skrynios pristatymas tikintiesiems vyko gruodžio 8-ąją, sekmadienį, Kauno globėjo Šv. Mikalojaus šventės dieną.

Šventė sekmadienį tradiciškai prasidėjo Kauno Šv. Mikalojaus (Benediktinių) bažnyčioje, kur vienuolės benediktinės perdavė Rotušės aikštės draugijai bažnyčioje saugomą Šv. Mikalojaus skulptūrėlę, kuri šventiniu laikotarpiu bus laikoma miesto rotušėje. Po ceremonijos šioje bažnyčioje aukotos šv. Mišios, o vėliau Kauno Šv. apaštalų Petro ir Povilo Arkikatedroje Bazilikoje buvo meldžiamasi už Kauną ir kauniečius. Šv. Mišias aukojęs vyskupas Kęstutis Kėvalas homilijoje  kalbėjo ne tik  apie šv. Mikalojų, bet ir palaimintąjį Adolfą Kolpingą, minint 200-ąsias jo gimimo metines. Po šv. Mišių Arkikatedros Bazilikos administratorius kun. E. Vitulskis Rotušės aikštės draugijai padėkojo už aukų skrynią.

Po šv. Mišių į Rotušės aikštę atkeliavo Šv. Mikalojaus procesija, prie kurios prisijungė ir palaimintojo Adolfo Kolpingo 200-ąsias gimimo metines švenčiančios Kolpingo kolegijos eisena. Rotušės balkone pasirodė Kauno globėjas šv. Mikalojus. Jį įkūnijo aktorius Petras Venclovas. Kauno meras Andrius Kupčinskas šv. Mikalojui perdavė Kauno miesto raktą. Prie Rotušės buvo įteikta labdara – trys maišeliai su monetomis, kurias per metus miestiečiai ir miesto svečiai sumetė į Rotušės pastato prieigose esančią vaško lydymo krosnį. Dauguma sukauptų monetų – mažo nominalo lietuviški centai. Vertingesnių kupiūrų krosnyje randama rečiau. Krosnyje randama įvairių šalių banknotų ir monetų. Paaukoti lietuviški pinigai tradiciškai Šv. Mikalojaus šventės dieną buvo įteikti trims vargingai gyvenančioms šeimoms. Iš krosnies išminti lietuviški centai atiteko trims daugiavaikėms šeimoms. Po maišą centų, kurių kiekviename buvo po 285 litus, atiteko Linos Kistenienės, Rimos Lasienės ir Linos Mozūraitytės šeimoms.

Visi norintys savaitgalį galėjo apsilankyti rotušėje, apžiūrėti Šv. Mikalojaus skulptūrėlę, gauti simbolinį Šv. Mikalojaus antspaudą, nusifotografuoti. Baltojoje rotušės salėje vyko ir teatralizuotas kalėdinis vaidinimas „Šventasis Mikalojus – Gerasis Labdarys“.

Šventąjį įkūnijęs aktorius P. Venclovas su palyda vaikščiojo po Rotušės aikštėje išvakarėse atidarytą kalėdinę mugę, fotografavosi su miestiečiais prie pagrindinės miesto Kalėdų eglės.

XXI
Modesto PATAŠIAUS („Lietuvos rytas“) nuotrauka

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija