2014 m. sausio 4 d.    
Nr. 1
(2072)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai

Pakvieskime Dievą ateiti į mūsų šeimas ir gydyti jų žaizdas

Vilniaus arkivyskupo metropolito kalėdinis laiškas

Kai visa buvo apgaubusi švelni tyla ir naktis jau buvo įpusėjusi, Tavo visagalis Žodis žengė iš dangaus, nuo karališkojo sosto.

Išm 18, 14–15

Brangūs tikintieji,

per Adventą išgyvenome laukimo laikotarpį. Sulaukę Šv. Kalėdų, dar kartą mintimis aplankykime vieną šeimą. Šioje šeimoje – darbininkas tėvas, savo rankomis uždirbantis duonai, jauna mama ir kūdikis. Regis, niekuo neišsiskirianti šeima, tačiau joje išsiskleidė neapsakoma Dievo meilė žmonijai. Būtų per drąsu teigti, kad ši šeima nepatyrė nerimo dėl ateities, nebuvo nesutarimų, netikėtų ir nelabai malonių įvykių. Per drąsu sakyti, kad ši šeima buvo gerai aprūpinta ir visko turėjo sočiai. Ir šiandien mūsų aplinkoje daug tokių šeimų, kurios patiria sudėtingų gyvenimo išbandymų.


Dievo meilė, atnešta žmogui

Kaišiadorių vyskupo žodis – sveikinimas vyskupijos kunigams ir tikintiesiems šv. Kalėdų proga

Brangūs broliai ir seserys! Kalėdas švenčiame su vidiniu džiaugsmu, kuris kyla iš meilės žinios, nužengusios iš Dangaus.

Kalėdoms labai svarbi tyla. Aplink Kalėdas dažnai būna daug triukšmo – ne tik išorinio, bet ir vidinio: minčių, širdies sumaišties, vienas kitam prieštaraujančių troškimų, tuščių kalbų, televizijų šou, labdaros akcijų, reklamos, nuolaidų prekėms, raginimų aukoti vargstantiems – pseudovertybių ir pseudokalėdų.


„Kalėdos – vilties ir meilės triumfas“

Brangieji, sveiki sulaukę Šventų Kalėdų! Sveikiname Jus ir Jūsų šeimas šios brangios mūsų tikėjimo šventės proga, kai Išganytojas tapo žmogumi, kad mes būtume pakviesti atsiversti ir patikėti savo gyvenimus Dangiškajam Tėvui.

Advento dienomis ruošiamės Šventų Kalėdų iškilmei, stengiamės įsijausti į tą laiką, kai žmonija, besižvalgydama į istorinius įvykius, su ilgesiu laukė Dangaus ir žemės Kūrėjo apsilankymo. Žmonija ieškojo būdų susitikti su savo Viešpačiu. Tų būdų ieškojo ir Dievas. Nors Įsikūnijimas buvo iš anksto nuspręstas dar prieš pasaulio sukūrimą, vis dėlto Dievas turėjo ieškoti žmogaus – Mozės, kad jis suburtų Dievo tautą, kad ši tauta suprastų esanti kalbinama Dievo pranašų lūpomis ir kad toje tautoje atsirastų žmogus – Marija, ištarsianti „Taip“ slėpiningam, tiesiog žmogaus vaizduotę pranokstančiam įvykiui. Ir štai atėjus laiko pilnatvei, kaip Evangelija pagal Joną sako, „žodis tapo kūnu ir gyveno tarp mūsų“ (Jn 1, 14). Dievas įžengė į žmonijos istoriją ir padovanojo jai savo apsilankymo šventę. Įvyko tai, ko buvo ilgai laukta. Dievas praskleidė savo paslapties šydą ir tapo vienu iš mūsų, neatsiejamai susijungusiu su žmogumi. Dievas žengė prie žmogaus atsiduodamas į jo rankas kaip Kūdikis.


Šeima, gyvenk tikėjimo džiaugsmu!

Šiaulių vyskupo kalėdinis sveikinimas

Mieli broliai kunigai, vienuoliai ir vienuolės, brangūs tikintieji!

Spalio 26 ir 27 dieną Šv. Tėvo Pranciškaus kvietimu su grupe piligrimų autobusu buvome nuvykę į Romą Šv. Petro aikštėje susitikti su šeimomis iš daugelio pasaulio kraštų. Tai buvo nepaprastai džiugus susitikimas, sustiprinęs mūsų tikėjimą užbaigiant Tikėjimo metus.

Ateinančius metus Lietuvos vyskupai paskelbė Šeimos metais, o popiežius Pranciškus šeimų susitikime kaip tik svarstė jų gyvenimo klausimus. Jis priminė, jog nesulaukęs šypsenos žmogus jaučiasi nelaimingas, nepriimtas ir nesuprastas, tačiau Viešpats drąsina: „Ateikite pas mane visi, kurie vargstate ir esate prislėgti: aš jus atgaivinsiu!“ (Mt 11, 28). Šeimoje būtina išmokti atlaidumo, nes mes netobuli ir dažnai klystame. Šv. Rašte pasakyta: „Rūstaudami nenusidėkite! Tegul saulė nenusileidžia ant jūsų rūstybės!“ (Ef 4, 26). Artinkimės prie gimusio Kūdikėlio Jėzaus; Jis dovanoja mums gyvenimo žodžius ir maitina gyvąja duona, nužengusia iš dangaus, kad šeimos džiaugsmui nieko netrūktų. Šventasis Tėvas Pranciškus priminė, jog šeimose labai svarbu gerbti senelius. „Tauta, neklausanti senelių, – mirštanti tauta!“ – sakė popiežius.


Skelbiu jums didį džiaugsmą

Panevėžio vyskupo kalėdinis laiškas

„Štai aš skelbiu jums didį džiaugsmą... Šiandien Dovydo mieste jums gimė Išganytojas“ (Lk 2, 10–11).

Mieli tikintieji, ši angelo paskelbta žinia skamba ir mums, vėl švenčiantiems Kristaus gimimo šventę – Kalėdas. Tarp daugelio mus pasiekiančių naujienų ji yra ne tik džiugiausia, bet ir svarbiausia, nes primena, priartina negęstančią Dievo meilę žmogui. Dievo Sūnus gimė tarp mūsų, Dievas yra arti. Ši žinia skirta jauniems, kurie nekantriai laukė Kalėdų šventės, ji prakalbina vyresniuosius, uoliai statančius savo gyvenimo rūmą, ją kviečiami išgirsti ir tie, kurių širdys liūdnos dėl nesėkmių ar vienišumo.


Tegrįš meilės Dievui ir artimui pavasaris

Telšių vyskupų kalėdinis sveikinimas

Mieli broliai  ir seserys, Žemaičių žemės žmonės, Kristų tikintys, mylintys Dievą, mylintys Kristų! Kalėdos – didi, paslaptinga šventė... Ji mums kalba apie neįtikėtinai nuostabius dalykus. Visos mus supančios begalinės Visatos Kūrėjas ir Valdovas Dievas, visur esantis ir Visagalis Dievas, gailėdamas Jam, Dievui, nusidėjusių žmonių, mažyčių savo kūrinių begalinėje Visatoje, vienas to Trejybinio Dievo nuostabių Asmenų – Dievas Sūnus – visos Švč. Trejybės Asmenų pritarimu ateina į mūsų planetą Žemę gelbėti mūsų iš mūsų nuodėmėmis susikurtos pražūties. Ateina mažu, silpnu Kūdikėliu. Žmonių nepriimtas į padoresnius namus, gimsta gyvulių tvarte. Susimąstykime: begalinės Didybės ir Galybės Dievas pražūtin einančių nusidėjusių, bet vis tiek Dievo mylimų žmonių išvaromas gimti tvarte... Su Begaline meile pasilenkia prie nusidėjusio, atkakliai įžūlaus žmogaus, tokio, kokie ir mes kartais esame... Adventiniame liturgijos himne skamba žodžiai: „Jis pirmąkart ateidamas, pasaulio bausti nežada, žaizdų ateina gydyti, pražuvusiųjų gelbėti“.


Pasitikėjimas Dievu ir ištikimybė

Vilkaviškio vyskupo kalėdinis sveikinimas

Klier. Edvino BRUŽO nuotrauka

Jėzaus gimimas jau daug amžių dvasiškai praturtina ir džiugina ištisas žmonių kartas, visus jį tikinčius geros valios žmones. Mes – vieni iš jų. Tad nuoširdžiai sveikinu Jus, mielieji, sulaukus didžios malonės meto, kai švenčiame mūsų Išganytojo gimimą. Tegul Viešpaties atėjimas apdovanoja Jus visus ramybe, tyru džiaugsmu, amžinojo gyvenimo viltimi, tepaskatina visus šis šviesus Kalėdų laikas geriau perprasti Dievo gerumą, būti palankesnius vieni kitiems, atleisti, įsiklausyti į kito vargus ir rūpesčius, linkėti tik gero.


Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija