2014 m. sausio 10 d.    
Nr. 2
(2073)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai

Gedimino pilies bokšte –karių iškelta vėliava

Vėliavos iškėlimo Gedimino
pilies bokšte ceremonijoje
kalba Lietuvos krašto apsaugoms
ministras Juozas Olekas

Lietuvos kariai iškilmingai
pakėlė valstybės vėliavą

Vilnius. Sausio 1-ąją minint Lietuvos vėliavos dieną, Gedimino kalno pilies bokšte Lietuvos kariai iškilmingai pakėlė valstybės vėliavą. Tradicinė ceremonija skirta priminti apie tad, kai prieš 95 metus, 1919 m. sausio 1 d., Gedimino pilies bokšte Lietuvos trispalvę, kaip laisvos Lietuvos simbolį, pirmą kartą iškėlė Lietuvos savanorių būrys.

„Pirmasis Naujųjų metų puslapis žymi labai prasmingą datą – Lietuvos vėliavos dieną. Vėliava – Tautos ir Valstybės simbolis, reiškiantis garbę bei pripažinimą tarp kitų tautų ar šalių“, – kalbėjo renginyje dalyvavęs Lietuvos krašto apsaugos ministras Juozas Olekas. „Mūsų vėliava žymi ir Naujųjų metų pradžią – naujų vilčių, naujų svajonių ir naujų darbų pradžią. Linkiu visiems ateinančiais metais pasiekti tokių tikslų, dėl kurių būtų verta iškelti mūsų trispalvę!“ – linkėjo ministras J. Olekas.

Keliant vėliavą skambėjo Lietuvos valstybės himnas, kariai vėliavą pagerbė trimis ginklų salvėmis.

Prieš pakeldami naująją 2014 metų trispalvę kariai nuleido praėjusiais metais bokšte plevėsavusią vėliavą. Pagal tradiciją senoji vėliava perduodama saugoti vienai iš Lietuvos mokyklų, kurią nominuoja Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ir Švietimo ir mokslo ministerijos. Šiais metais Gedimino pilies bokšto vėliava buvo perduota Rokiškio Juozo Tumo-Vaižganto gimnazijai už gimnazijos ir jos bendruomenės indėlį į Rokiškio rajono pilietinę ir patriotinę veiklą ir už gimnazijos bendruomenės nuolatinę 1919–1920 metų Lietuvos savanorių karių kapų globą Rokiškio rajone. Vėliavą mokyklos direktoriui Gediminui Matiekui įteikė Lietuvos krašto apsaugoms ministras Juozas Olekas.

Iškilmingoje vėliavos pakėlimo ceremonijoje dalyvavo Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė, Lietuvos kariuomenės ordinaras ir Vilniaus arkivyskupas Gintaras Grušas, Vilniaus miesto vadovybė, Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų vadas generolas majoras Almantas Leika, kovų už laisvę dalyviai, Lietuvos šalių sąjungos Vilniaus skyriaus būrys, visuomeninių organizacijų atstovai, Vilniaus miesto visuomenė.

Renginio metu kariškas ir liaudies dainas atliko Lietuvos kariuomenės Vilniaus įgulos karininkų ramovės vyrų choras „Aidas“. Po ceremonijos Krašto apsaugos savanorių pajėgų kariai Gedimino kalne uždegė laužą, choras atliko muzikinę programą.

Pirmą kartą Lietuvos trispalvė Gedimino pilies bokšte suplevėsavo 1919 m. sausio 1 d. Tąkart ją iškėlė Lietuvos savanorių grupė, vadovaujama Vilniaus miesto komendanto Kazio Škirpos. Pakelta vėliava buvo palydėta šūviais, po to savanoriai sugiedojo Lietuvos himną. K. Škirpos vadovaujamą būrį sudarė du karo valdininkai – Jonas Nistelis ir Petras Gužas – ir kareiviai: Albinas Rauba, Romualdas Marcalis, Pranas Plauska, Jonas Norvila, Mikas Slyvauskas, Vincas Steponavičius ir Stasys Butkus. Deja, pirmą kartą iškelta Lietuvos trispalvė plevėsavo neilgai. 1919 m. sausio 6 d. Vilnių užėmę bolševikai nuo trispalvės nuplėšė geltoną ir žalią spalvas, paliko tik raudoną.

Antrą kartą Lietuvos trispalvė suplevėsavo 1920 m. rugpjūčio 26 d., kai į Vilnių sugrįžo Lietuvos kariuomenė, tačiau tų pačių metų spalio 9 dieną Vilnių užgrobė „želigovskininkai“ ir lietuviška trispalvė vėl buvo nuplėšta.

Trečią kartą Lietuvos trispalvė iškelta virš Gedimino bokšto 1939 m. spalio 29 d., Lietuvai atgavus Vilnių. Pirmajam Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino pėstininkų pulkui buvo suteikta didžiulė garbė Gedimino pilies bokšte iškelti Lietuvos vėliavą. Varpai skambėjo tol, kol šaudė patrankos. Po vėliavos pagerbimo garbės kuopa, palikusi prie vėliavos garbės sargybą, nulipo nuo kalno į Katedros aikštę ir atsistojo į bendrą rikiuotę. I pėstininkų Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino pulko vadas pulkininkas Leonas Gustaitis Vilniaus rinktinės vadui atraportavo: „Pakėliau vėliavą Gedimino kalne, pastačiau garbės sargybą ir pabrėžiau, kad, kol Gedimino pulkas yra Vilniuje, tol Trispalvė vėliava čia laisvai plevėsuos“. Tačiau ir tuomet vėliava neilgai plevėsavo. Prasidėjo gūdūs sovietmečio metai be Lietuvos trispalvės.

Ketvirtą kartą vėliavą Gedimino kalno pilies bokšte 1944 m. balandžio 5 d. iškėlė Lietuvos vietinės rinktinės 306-ojo bataliono kariai savanoriai, vadovaujami pulkininko leitenanto P. Grebliausko. 1944 m. vasario 16 d. Lietuvos vietinės rinktinės vadas generolas leitenantas P. Plechavičius Lietuvos žmones informavo apie lietuviško kovinio junginio formavimą iš lietuvių savanorių, pavadintą Lietuvos vietine rinktine. 1944 m. kovo 20 d. buvo suformuota Lietuvos vietinė rinktinė iš 19500 karių savanorių ir 2000 kariūnų iš karo mokyklos Marijampolėje. Lietuvos vietinės rinktinės iškelta trispalvė plevėsavo iki 1944 m. gegužės 15 d.

Penktą kartą Lietuvos trispalvė virš Gedimino bokšto iškelta tik 1988 m. spalio 7 d. ir nuo to laiko tebeplevėsuoja iki šiol.

Prisimenant ir pagerbiant savanorių žygdarbį, Lietuvai atgavus nepriklausomybę, kiekvienais metais Gedimino kalno bokšte rengiama vėliavos pakėlimo ceremonija.

Alfredo Pliadžio (KAM) nuotraukos

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija