2014 m. sausio 10 d.    
Nr. 2
(2073)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai

2014-ųjų rinkimai: ar bus intriga Prezidento ir Europos Parlamento rinkimuose?

Juozas Dapšauskas

Prezidentė Dalia Grybauskaitė paskelbė, kad tik po mėnesio pasakys, ar kandidatuos kitai kadencijai, tačiau neabejojama, kad tikrai kandidatuos. Daug apžvalgininkų piktinasi, kad nesudaroma rimta atsvara dabartinei Prezidentei, rinkiminėje kovoje nebus intrigos. Ar tikrai? Istorija rodo, kad nesant intrigos, ji atsirasdavo rinkimų dieną, pavyzdžiui, kai Artūras Paulauskas vos per plauką netapo prezidentu, kai Rolandas Paksas tapo prezidentu, nors Valdas Adamkus neabejojo, kad bus perrinktas antrai kadencijai. Prezidentų rinkimų istorijos rodo, kad dažnai pirmame ture gavę aiškią persvarą, antrame pralaimi. Taigi kas netikėto gali įvykti šios rinkiminės kampanijos metu? Kai kurie žinomi arba numatomi kandidatai niekuo neišsiskiria: arba jau nesėkmingai buvo prezidentais, arba nesėkmingai kandidatavo. Naujas tik socialdemokratų pasirinkimas: iš mūšio lauko pasitraukti be kovos (nekeliant Algirdo Butkevičiaus kandidatūros), bijant supykdyti dabartinę prezidentę. O juk žinome, kad ji stojančių skersai kelio net nuomonės išsakymu labai nemėgsta. Net nedrąsiai išsakiusiems kitokią nei D. Grybauskaitės nuomonę be jokių skrupulų buvo „nurėžtos galvos“ (ambasadoriui Mečiui Laurinkui, ministrui Vygaudui Ušackui) be aiškių argumentų, kodėl reikia juos pašalinti vien neatitikus jos nuotaikos, nuomonės. FNTT vadovo Vitalijaus Gailiaus atveju prezidentės sprendimui galbūt įtakos turėjo nusikalstamos struktūros. Konservatoriai nuolankiai sutiko su D. Grybauskaitės treptelėjimu ir gėdingai pakeitė ministrą V. Ušacką kitu. Liberalai priglaudė pas save apšmeižtą V. Gailių, bet pasigirstantys ketinimai remti D. Grybauskaitės kandidatūrą parodytų liberalų šizofreniją. Šmaikščiai politikos apžvalgininkas Andrius Navickas rašo: „Ką gi, jei dabartinės Prezidentės „tvirtos rankos“ retorika maloni Lietuvos liberalų ausiai, tegalima konstatuoti, kad Lietuvos liberalams žmogaus orumą turi tik netradicinės seksualinės orientacijos asmenys“. Prezidentės vasalai konservatoriai nekeldami savo kandidato (tarsi tinkamo neturėtų), o remdami D. Grybauskaitę, kurios kontora kaltinama (neoficialių, bet akivaizdžių įtarimų lygmenyje) valstybės paslapties atskleidimu, savo rinkėjų akyse liktų visiškai nesuprasti. Beje, Prezidentės bandymas pasiskiepyti nuo „puolimų“ baigėsi baisiomis skiepo komplikacijomis. Ar tai nė motais ją remiančioms partijoms?

O vis dėl to, ar intriga bus? Pirmiausia, dar ne visi pretendentai yra išlindę iš nežinios, bet iš esamų savo „nežinia“ išsiskiria Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos keliamas kandidatas Bronis Ropė. Suprantama, šiandien Ignalinos meras B. Ropė labiau žinomas tik Aukštaitijos regione, bet juk dar nesurinkti būtini parašai, dar nėra realių kandidatų – prisistatyti visos Lietuvos mastu dar tikrai bus laiko. Ar čia neprasidės tikroji intriga? Bent iš pirmų viešų pasisakymų matyti, kad B. Ropė turi kitokią spalvą: pretendentas – ne sistemos žmogus, bet ir ne koks populistas, neturintis praktinių gebėjimų, o daug metų renkamas Ignalinos meru. Tai reiškia, kad vietiniai žmonės juo pasitiki, nes mato jo darbus, bendravimo stilių. Unikalu, kad Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovas, vienas populiariausių Lietuvos merų B. Ropė – šias pareigas be pertraukos eina 19 metų. Tai – Lietuvos rekordas. Daugiau nei 10 metų Druskininkų savivaldybei vadovauja Ričardas Malinauskas. Beje, vadovavimo metodai skiriasi – pastarąjį kaltina neleistinu autoritarizmu ir valdžios uzurpavimu, žiniasklaidos varžymais, o už B. Ropę mero rinkimuose pasisakydavo net opozicijos atstovai. Tai reiškia, kad dialogo dvasia vardan bendro rezultato Ignalinoje sugebėdavo nukreipti ir opozicines partijas. Numanoma, kad tokia B. Ropę keliančios partijos pozicija bus ir per Europos Parlamento rinkimus. Tai – dialogo su ES, bet ne vasalų, vergų santykis. B. Ropė pasisako už decentralizaciją – tiek nuo Briuselio, tiek nuo Vilniaus. Suprantama, kaip ilgametis meras akcentuos regionų, savivaldybių problemas. Apie tai kalba ir LVZS pirmininkas Ramūnas Karbauskis. Rinkiminėje B. Ropės programoje pastebima ir visai naujų akcentų, kurių nėra kitų kandidatų planuose. Joje prioritetais laikytini švietimas, jo reforma; sveikos gyvensenos diegimas, vietoj vien pasekmių šalinimo – gydymo, alkoholizmo ir kitų priklausomybių griežtesnė kontrolė; kultūros akcentavimas. Be abejo, akcentuojamos žaliesiems svarbios sritys: ekologija, gamtos tausojimas ir darnos naujų technologijų ir energetinės nepriklausomybės paieškos; socialinė lygybė.

Galime prisiminti, kad D. Grybauskaitė pasirašė korupcinį alkoholio reklamos draudimo atšaukimo įstatymą, nors jo nepasirašyti prašė per 250 nevyriausybinių organizacijų. Taigi ji nusispjovė į pilietinės visuomenės nuomonę. Pasirašiusi net bijojo savo veiksmą viešai pakomentuoti. Prie sveikatingumo plėtros per savo kadenciją neprisidėjo, nors prezidentūrai buvo pasiūlyta konkrečių galimybių tai padaryti. B. Ropė gali surinkti protesto balsus tų, kurie kažkada balsavo už D. Grybauskaitę, bet labai nusivylė, kai ji atėjusi „ne iš sistemos“ tapo dar baisesnės autoritarinės sistemos viršūne. Be abejo, per 300 tūkst. žmonių pasirašę už galimybę rengti referendumą, kurių balsus norima paversti niekiniais, irgi akivaizdžiai yra galimi B. Ropės rinkėjai. Beje, ar nepasitenkinimą keliantis neproporcingai padidintas Seimo nariams atlyginimas neatsilieps visoms sisteminėms partijoms per rinkimus į Europos Parlamentą? Taigi, įtariu, kad rinkimuose intriga bus.

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija