2014 m. sausio 17 d.    
Nr. 3
(2074)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai

Tavo vardas Meilė

Vaikų spektaklio
„Laimingasis Princas“ akimirka

Vadovė doc. dr. Lina Šulcienė
su mažąja drauge

Gruodžio 22-ąją Kaune, Aleksoto Šv. Kazimiero parapijos senojoje bažnytėlėje, vyko tradicinė Adventinė šventė, kurią rengia jau 10 metų veikiančios „Caritas“ vaikų ir jaunimo ugdymo programos dalyviai. Jie kartu dalyvauja šv. Mišiose, klausosi katechezių, žiūri filmus, keliauja, stato spektaklius. Tą dieną vaikai dovanojo spektaklį pagal Oskaro Vaildo pasaką „Laimingasis princas“, kuriam ilgai ir kantriai ruošėsi. Jis bus rodomas ir kitų parapijų žmonėms. Po spektaklio vaikai padainavo keletą dainų, galiausiai visi kartu pasivaišino.

Kai šoka Kregždė, norisi verkti – ji šoka gyvenimą. O Princas, Laimingasis Princas, – argi jis ne tavo dalis? Ar atsimeni tą pasaką – pačią liūdniausią pasaką pasaulyje – taip man atrodė vaikystėje. Tai – tavo pasaka. Ji byloja apie pasaulio skausmą ir pasiaukojimą, visišką savęs atidavimą. Mano siela džiaugiasi žvelgdama į šokančią Kregždę – tą mergaitę, paslaptingą ir drąsią. Kaip kalba jos kūnas! Jis negali meluoti. Jis šoka taip, kaip šoka liepsna naktyje. Kūnas kalba tylėdamas, šaukia tylėdamas. Tu palaiminta galėdama šokti – visa savimi, širdimi mums į širdis. Kalbėk! Šok kaip vėjas, kaip ugnis užvaldyk mano širdį, šokėja tiesos ir vilties. Ateik į gyvenimą, sklidiną nebūties ir tamsos, ir nušviesk mūsų veidus, nušviesk...

Džiaugsmas vaikų akyse, jų pasirodymai, plojimai, šurmulys, pakylėti tėvelių veidai, dovanos (viena mažutė mergytė vos pakelia savąją...), Kalėdų Senelis – laimingas kaip vaikas, vadovė Lina, apkabinanti kiekvieną gerumu... Tai – laime spinduliuojantis vakaras, Kalėdos, nuostabi gyvenimo šventė.

Žiūriu į tave, vaike. Tu žvelgi į mane. Susitinka mūsų žvilgsniai. Klausimas akyse – ar galiu tavimi pasikliauti? Visiškai netikėtai apkabinančios mažos rankelės ar galėtų būti didesnė dovana? Tai – visiškas pasitikėjimas, pasiekiantis manąją širdį. „Kuo tu vardu?“ – klausiu. Jau žinau – tavo vardas Meilė.

Eglė Perednytė

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija