2014 m. vasario 7 d.    
Nr. 6
(2077)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

MŪSŲ
RĖMĖJAS

Lietuvos
kultūros
galerija


XXI Amžius


Kronika

Sugrįžimas į Sausio 13-ąją

UKMERGĖ. Sausio 13-ąją, Laisvės gynėjų dieną, vilnietis fotomenininkas Alfredas Girdziušas praleido Ukmergėje. Vlado Šlaito viešojoje bibliotekoje tą dieną buvo atidaryta jo fotografijų paroda „1991-ųjų sausio 13-oji“. Prabėgę 23 metai neišblukino tų dienų įspūdžių, sugulusių į šimtus nuotraukų, ir apie kiekvieną iš jų autorius gali pasakoti be galo. Jis puikiai mena, kaip Sausio 13-osios rytą, po kruvinosios nakties žudynių, Lietuvos Nepriklausomybės gynėjai ėmė tverti barikadas prie Aukščiausiosios Tarybos rūmų. Uždarame kiemelyje, anapus barikadų, budėjo savanoriai, pasiruošę padegamojo skysčio butelius. Kalbėjo, jei puls – padegs. Šią vietą ėmė vadinti mirtininkų kalneliu. Viena pagyvenusi moteris per armatūros vartus padavė gynėjams Bibliją. Sakė: „Vaikai, paskaitykite, jums bus lengviau...“ Tada, mena Alfredas, jie neskyrė dienos nuo nakties. Žmonės budėjo, o jis dirbo savo, fotoreporterio, darbą, bėgiodamas tarp  Prlamento, Radijo ir televizijos rūmų ir savo fotostudijos, kur prisiglaudęs laukdavo ryto. O tas rytas, pasak fotografo, galėjo ir neišaušti laisvoje Lietuvoje. Galėjo išbrėkšti vėl tarybinėje. Tankas buvo nukreipęs savo vamzdį tiesiai į žmonių minią. Karininkas, nuo tanko bokštelio, palinkėjęs Alfredui susitikti Magadane. Ant barikadų virbų suverti šimtai tarybinių pasų. Raudonojo kryžiaus sanitarai – prie neštuvų. Tautos didvyrių laidotuvės ir daugybė kitų akimirkų užfiksuota fotoaparatu.

Renginyje pademonstruotas režisieriaus Algio Kuzmicko dokumentinis filmas „Nežinomi didvyriai“.

Nepaisant rūsčių, gyva istorija tapusių dienų ir jas lydėjusios nepakartojamos nuotaikos, kai visa tauta, regis, susibūrė prie liepsnojančių laužų ir dalinosi karštos arbatos puodeliu, A. Girdziušas prisipažįsta, jog gal nuostabiausias jo širdžiai darbas – fotonovelė „Ūla“, odė dukrai, pasakojanti apie pirmuosius septynerius jo dukters Ūlos gyvenimo metus. Tai ir romantiškoji naktis Dzūkijos miškuose, ant Ūlos upės kranto, kai būsimosios dukters tėvas susapnavo jos vardą, ir Ūlos bei upės Ūlos susitikimas mėnesienoje, ir  krikšto Trakų bažnyčioje akimirka, kai kunigo paklaustas, kokį šventą vardą duos mažylei, Alfredas atsakęs, jog lietuviui nėra šventesnio vardo negu upės Ūlos vardas... (parodos nuotraukoje Ūla – jaunoji balerina).

Fotomenininko giminės šaknys – Ignalinos rajone, Mielagėnų parapijos Paliesiaus kaime, kur jis gimė ir augo. Jo senelis Krištopas Girdžiušas kaime buvo žinomas „čieraunikas“ (raganius). Būsimasis fotografas užaugo septynių vaikų šeimoje, pats kilęs iš brolių dvynių. Alfredui teko daug keliauti po Rusiją, Vidurinę Aziją, Užbaikalę, Užkarpatę, Užkaukazę, 1998 metais kartu su būsimąja žmona Aušra jie organizavo pirmąją ekspediciją į Pamyro kalnus ieškoti sniego žmogaus. Klausantis svečio pasakojimų, nesunku buvo patikėti, jog išvysime dar ne vieną įdomią jo darbų parodą.

Pagal ukmergeskulturospuslapiai.lt

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija