2014 m. vasario 7 d.    
Nr. 6
(2077)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

MŪSŲ
RĖMĖJAS

Lietuvos
kultūros
galerija


XXI Amžius


Kronika

Prozos šventė

ZARASAI. Viešoji biblioteka ir Rašytojų klubas pakvietė zarasiškius į literatūros skaitymus, tradicinį muzikos ir literatūros renginį apie prozą. Jo metu tamsiu ir šaltu oru besiskundžiantieji tarsi buvo sudrausti – skųstis dėl oro ar tamsos turėtų būti gėda.

Šie dalykai pilnutėlėje bibliotekos skaityklos salėje nuskambėjo tarp eilučių, Alvydui Šlepikui skaitant nemažai apdovanojimų pelniusio romano „Mano vardas – Marytė“ ištraukas. Stingdantis šaltis, pokaris, mirtys, prievarta ir paralyžiuojantis badas – štai kas yra baisu, o šiandieninėje Lietuvoje jau pamiršta. Romano autorius pasakojo, kad iš pradžių buvo sumanęs statyti filmą apie vadinamuosius vilko vaikus – mažuosius Rytinės Prūsijos vokiečius, pokario metais tėvų išleidžiamus į nežinią, vienus pačius pėdinančius į Lietuvą, kur už darbą ūkininkų sodybose gaudavo šiek tiek maisto. A. Šlepikas daug bendravo su šiais žmonėmis, surinko įdomios ir vertingos medžiagos. Sumanymui kurti filmą nepavykus, autorius nusprendė viską surašyti į knygą. „Tai pakankamai koncentruota knyga. Norėjau, kad nebūtų pernelyg žiauri ir stora, kad ją galėtų ir norėtų skaityti paaugliai“, – pasakojo rašytojas. Didžiuliam būriui skaitytojų dalindamas autografus, jis visiems linkėjo meilės ir taikos...

Herkus Kunčius tradiciškai nesiskyrė su ironija ir skaitė, kaip pats sakė, „kada nors pabaigsimo“ romano „Svetimšaliai Kaune“ ištraukas. Tą vakarą jis citavo „auksinio Vilniaus laikuose“ užstrigusių romano herojų mintis, kaip gerai buvo kažkada, kokie tai buvo laikai, o dabar štai jau nieko gero...

Nors tematiškai prozininkų skaitytos ištraukos buvo ir labai skirtingos (viena apie žiaurią ir skaudžią, kita – apie aukštinamą žavingą praeitį), abi jos netiesiogiai skatino susimąstyti apie dabartį – trapią akimirką – ir džiaugtis tuo, ką turime. Banalu? Tačiau kodėl tuomet taip sunkiai tai įgyvendinama?..

Pabandyti išgyventi akimirkos grožį tą vakarą ypač padėjo Zarasų Meno mokyklos auklėtinių Martynos Paradnikaitės (mokytoja Liudmila Vorobjova), Ūlos Dainytės (mokytoja Danguolė Petrašiūnienė) ir Salvijaus Aukštuolio (mokytoja Albina Pučkienė) atliekami muzikos kūriniai.

Virginija PUPEIKYTĖ,
Zarasų viešosios bibliotekos atstovė ryšiams su visuomene

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija