Pirmasis puslapis
Aktualijos
Atmintis
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Mums rašo
Oazė
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai

Lietuvos
kultūros
galerija

Reklamos kaina - tik 1,00 Lt + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją

Pirmoji popiežiaus Pranciškaus kardinolų skyrimo konsistorija

Mindaugas BUIKA

Kardinolų apsuptyje popiežius Pranciškus sveikina į konsistoriją atvykusį savo primtaką popiežių emeritą Benediktą XVI

Prasmingas Popiežiaus emerito Benedikto XVI dalyvavimas

Didžiausias ir džiugiausias netikėtumas Apaštalo šv. Petro sosto liturginėje šventėje – Vatikano bazilikoje vykusi viešoji konsistorija, kurios metu popiežius Pranciškus įteikė kardinoliškas insignijas naujiesiems 19 kardinolų iš 15 pasaulio šalių (tiesa, vyriausias iš jų, 98 metų kardinolas Lorisas Kapovila (Loris Capovilla) dėl sveikatos problemų negalėjo atvykti) ir popiežiaus emerito Benedikto XVI dalyvavimas. Jo sprendimas priimti įpėdinio kvietimą į Kardinolų kolegijos papildymo iškilmes vasario 22 dieną buvo iš tikrųjų teisingas, kadangi ką tik buvo paminėtos pirmosios Benedikto XVI atsistatydinimo metinės, su komentarais apie šį drąsų ir nuolankų žingsnį bei svarstymais apie dabartinį privatų maldos gyvenimą, sveikatos būklę. Taigi buvo prasminga vėl išvysti Popiežių emeritą ir būtent tarp kardinolų, nes jiems, artimiausiems bendradarbiams, per 2013 metų vasario 11 dienos konsistoriją jis pranešė apie savo sprendimą atsistatydinti (pirmąjį tokį aktą kelių šimtmečių istorijoje), įsipareigodamas ištikimai paklusti kardinolų išrinktam naujajam Romos vyskupui.

Tai Benediktas XVI iškalbingai paliudijo, pasirodydamas Kardinolų kolegijos susitikime, kai sveikinamas ir bičiuliškai popiežiaus Pranciškaus apkabinamas, jis kaip pagarbos ženklą nusiėmė savo baltą popiežiškąją biretą. Kardinolų kolegijos dekano kardinolo Andželo Sodano (Angelo Sodano) atkakliai kviečiamas užimti „garbingą“ vietą tarp dalyvių, Popiežius emeritas pasirinko kukliai sėdėti pačiame kardinolų eilės pakraštyje, ir šis jo poelgis neliko nepastebėtas. Kardinolai, daugelį kurių Benediktas XVI pats buvo paskyręs į Kardinolų kolegiją per jo pontifikato konsistorijas, dabar tiesiog lenktyniavo, netgi „berniokiškai“ apsistumdydami, kad galėtų prie Popiežiaus emerito prieiti arčiau, jį pasveikinti, nors trumpai pakalbėti. Ir šis populiarumas dar kartą patvirtino Benedikto XVI asmenybės taurumą, jo didelius nuopelnus Bažnyčiai, ypač jos mokymo vystymui. Anot konsistorijoje dalyvavusio kardinolo Džovanio Lajolo (Giovanni Lojolo), buvusio Vatikano miesto valdytojo, Popiežius emeritas, nors atėjo pasiremdamas lazdele, „buvo geros formos, atsipalaidavęs, ramus ir draugiškas, bei kaip visada atviras visiems. Jis klausinėjo kiekvieno priėjusio, kaip sekasi, su jam būdinga švelnia ir paprasta iškalba“. Šis Benedikto XVI pasirodymas konsistotijoje dar kartą patvirtino, kad popiežius Pranciškus valdo Bažnyčią, o Popiežius emeritas tyliai gyvena šalia įpėdinio ir meldžiasi už jį.

Artėjant Gavėniai

Kun. Vytenis Vaškelis

Skaitytojai, iškart ir iš anksto su tam tikra skepsio doze neskubėkite sakyti: „Ir vėl ateina Gavėnia, – kas man iš to, ką man ji naujo gali suteikti?..“, bet savo minčių sraute pasistenkite pagauti šį ar panašų „sparnuotą“ samprotavimą, mąstymo „gaudykle“ jį truputį užlaikykite, Šventojo Rašto tikėjimo šviesoje patikrinkite jo teisingumo laipsnį, ir tada truputį nustebę pripažinsite, kad į jūsų susiformavusių tikėjimo nuostatų rėmus įsismelkė malonės kibirkštis, skatinanti pagrįstai suabejoti savųjų įsitikinimų teisumu ir iš naujo pradėti ieškoti tikrojo teisumo (žr. 1 Tim 6, 11).

Tikėjimo ir Šeimos metų susitikimas

Kalba Telšių vyskupijos šeimos centro direktorius kan. Jonas Ačas

Sausio 31-osios popietę Telšių dekanato šeimos centre įvyko konferencija ,,Tikėjimo ir Šeimos metų susitikimas: vienus apžvelgiant, į kitus žvelgiant“, kurioje dalyvavo Telšių vyskupijos šeimos centro atstovai, Telšių dekanato dekanas, parapijų klebonai, Telšių dekanato šeimos centro savanoriai, talkininkai. Po bendros pradžios maldos, kuriai vadovavo Telšių vyskupijos šeimos centro direktorius kan. Jonas Ačas, pristatytas pagrindinis konferencijos pranešimas.

Lietuvos liuteronai priima Sirijos pabėgėlius

Evangelikų Liuteronų Bažnyčios kvietimu į Lietuvą trečiadienį atvyko 40 pabėgėlių iš pilietinio karo apimtos Sirijos.

„Mūsų Bažnyčia pakvietė 40 sirų krikščionių apsigyventi karo metu Lietuvoje“, – sakė Lietuvos Evangelikų Liuteronų Bažnyčios vyskupas Mindaugas Sabutis. Sirų šeimos trečiadienį popiet į Zoknių oro uostą atskraidintos Lietuvos karinių oro pajėgų transportiniu orlaiviu „Spartan“. Anot vyskupo, atvykstančius sirus priglaus šeimos ar klebonijos visoje Lietuvoje. Tarp atvykstančiųjų yra 15 žmonių, gyvenusių Homso mieste, kuris ilgą laiką yra Sirijos prezidento Basharo al Assado pajėgų apsuptyje. Anot vyskupo, žmones iš Sirijos priimti paskatino Evangelikų Liuteronų Bažnyčios ir Lietuvos pabėgėlių patirtis. „Krikščionys yra pažeidžiamiausia grupė Sirijoje, kasdien yra žudomi, persekiojami, apiplėšiami. Mes patys esame mažumos bažnyčia, daug kentėjome, todėl turime atsiliepti į kitų žmonių skausmą, – teigė vysk. M. Sabutis. – Prisimename ir savo pokario pabėgėlius, kurie rado prieglobstį Vokietijoje ir Amerikoje, priešingai nei Švedijoje, iš kur buvo išsiųsti ir grąžinti Sovietų Sąjungai. Žinome, ką reiškia toks skausmas, kai nėra kur dingti, ir ką reiškia parama, kai svetimi žmonės suteikia prieglobstį ir padeda“, – sakė vyskupas. Jis teigė esantis dėkingas Lietuvos užsienio reikalų ir krašto apsaugos ministrams už pagalbą atgabenant sirus.

Skleidęs tautiškumo, lietuvybės ir tikėjimo šviesą

Rūta Averkienė

Kun. A. Petrulio minėjimo Marcinkonyse dalyviai

Praėjusiais metais minėjome 140-ąsias Lietuvos Nepriklausomybės akto signataro, kunigo, nenuilstančio švietėjo, tautiškumo dvasios, lietuvybės ir tikėjimo šviesos skleidėjo, lietuviškų mokyklų ir draugijų steigėjo Alfonso Petrulio gimimo metines. Šis iškilus dvasininkas per savo neilgą gyvenimą visur, kur tik Dievo duota jam buvo darbuotis, paliko neabejotinai ryškų pėdsaką tų vietovių istorijoje bei didelę pagarbą vietinių žmonių širdyse. Nors neilgai, tik trejus metus, dirbęs Marcinkonių parapijoje, tokį pėdsaką jis paliko ir šio kaimo istorijoje.

Telšių vyskupijoje

Telšių dekanate

„Saulelės“ 100-metyje prisimintas uolusis sielų ganytojas

Malda prie mons. Vincento Vėlavičiaus kapo

TELŠIAI. Vasario 15 dieną Švč. Marijos Marijos Ėmimo į Dangų (Mažojoje) bažnyčioje buvo iškilmingai paminėtos vieno iškiliausių Telšių vyskupijos kunigų mons. Vincento Vėlavičiaus 100-osios gimimo metinės. 12 val. buvo aukojamos iškilmingos šv. Mišios, kurioms vadovavo Kauno arkivyskupas Sigitas Tamkevičius SJ, koncelebravo Telšių vyskupas Jonas Boruta SJ, Panevėžio vyskupas emeritas Jonas Kauneckas, Telšių vyskupo augziliaras vyskupas Linas Vodopjanovas OFM, iš Panevėžio atvykęs apašt. prot. Bronius Antanaitis, Klaipėdos universiteto Katechetikos katedros vedėjas mons. prof. Arvydas Ramonas, nemažas būrys Telšių vyskupijos kunigų. Šv. Mišiose giedojo Telšių Švč. M. Marijos Ėmimo į Dangų parapijos choras, vadovaujamas vargonininkės Ernestos Dargužienės.

Panevėžio vyskupijoje

Zarasų dekanate

Paminėjo arkivyskupą Mečislovą Reinį

Prie inscenizuotos M. Reinio kameros – Stasė Goštautienė

ANTALIEPTĖ. Vasario 9 dieną Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčioje šv. Mišiomis, kurias aukojo Baltriškių Šv. Kazimiero bažnyčios rektorius t. Egidijus Charue (Tiberiados bendruomenė), prasidėjo renginys, skirtas arkiv. Mečislovo Reinio 130-osioms gimimo metinėms. Kadangi parapijos klebonas kan. Stanislovas Krumpliauskas dėl ligos renginyje dalyvauti negalėjo, todėl šv. Mišias aukojo gretimos parapijos kunigas, kuris pamoksle aiškino Evangelijos žodžius apie pasaulio šviesą ir žemės druską. „Jūs – pasaulio šviesa, jūs – žemės druska“, tačiau iš kur jos galiu pasiimti, nes pats iš savęs neturiu? – klausė kunigas. Ir kalbėjo: „Atėję į bažnyčią mes pasikrauname – prisipildome Dievo šviesos ir tampame jos nešėjais. O šviesą nešti galima tik ja spinduliuojant“. Tėvas Egidijus ragino gyventi Evangelija. Šv. Mišių pabaigoje melstasi į Dievo tarną arkiv. M. Reinį ir per jo užtarimą prašyta malonių.

Atminimo lenta poetui – pagarba atsparumo misijai

Vasario 17-osios vidurdienį Kaune, prie Laisvės al. 101 namo, buvo atidengta lenta poetui, vertėjui, mokytojui Vaclovui Šiugždiniui. Susirinko nemažas būrelis pažinojusių ir gerbiančių nusipelniusį žmogų. Tai buvo žmogus, žodžiu ir raštu drįsęs pasipriešinti sovietiniam ideologiniam smurtui, kultūroje išreikšta savimone pristatęs tiek savo patriotines nuostatas, tiek garsiuosius prancūzų poetus, ypač prancūziškai savo filosofinį palikimą pasauliui palikusį garsųjį lietuvių kilmės poetą Oskarą Miloszą-Milašių. Kaip sakė renginio vedėjas, Kauno savivaldybės Kultūros skyriaus renginių koordinavimo poskyrio vyriausiasis specialistas Vilius Kaminskas, čia susirinkę žmonės, bendravusieji su mokytoju, įrodo, kad „mokytojas yra brangus prabėgus 25 metams po jo mirties“.

Kurorte – stintos ir Tėvynės istorija

Prezidentė Dalia Grybauskaitė Kurhauze su jai koncertavusiais vaikais ir jų vadovais

PALANGA. Vasario 15-osios šeštadienį stintomis pakvipo visa Palanga – čia nuo vidurdienio šurmuliavo vienuoliktoji šventė „Palangos stinta“. Šventės metu J. Basanavičiaus gatvė šurmuliavo ne mažiau nei karštą vasaros dieną – norinčiųjų paskanauti keptos, vytintos, rūkytos ar kitaip paruoštos stintos, įsigyti šviežios agurkais kvepiančios žuvies bei dalyvauti žvejų linksmybėse suvažiavo svečių ne tik iš Lietuvos, bet ir iš užsienio.

„Auksinė gilė“ – zakristijonui

Rajono vadovai: Valdemaras Jasevičius, Raimundas Vaitiekus, Jonas Gudauskas ir Vera Macienė su nominantu Jonu Masidunsku bei Donatos Vištartaitės tėveliu

ŠILALĖ. Vasario 16-oji – Lietuvos valstybės atkūrimo diena – pradėta švęsti šv. Mišiomis, kurias Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčioje aukojo klebonas dekanas kan. dr. Algis Genutis. Į bažnyčią savo vėliavomis nešini atžygiavo rajono politinių kalinių ir tremtinių sąjungos atstovai, jaunieji šauliai ir skautai iš Šilalės Simono Gaudėšiaus gimnazijos (vadovė – mokytoja Elvyra Gedeikienė).

Atidarytas didžiausias modernus „Senukų“ biurų pastatas

Įkurtuvėse kalba Kauno arkivyskupas Sigitas Tamkevičius

KAUNAS. Vasario 13-ąją, ketvirtadienį, oficialiai atidarytas didžiausias septynių aukštų modernus A klasės įrengimo lygio biurų pastatas Kaune. Jame įsikūrė beveik 1000 UAB „Senukų prekybos centras“, Lietuvoje ir Baltijos šalyse pirmaujančios bendrovės, užsiimančios mažmenine, didmenine ir internetine prekyba statybinėmis medžiagomis, remonto ir buities prekėmis, administracijos darbuotojų. Į šalia prekybos ir laisvalaikio centro „Mega“ stovinčio biurų pastato statybą „SSPC“ įmonių grupė investavo 78 mln. litų. Dar 10 mln. litų į biurų įrangą investavo bendrovė „Senukų prekybos centras“.

Lietuvos gimtadienį minėjo su Lenkijos lietuviais

Seimo Pirmininkės pavaduotoja Irena Degutienė prie paminklo vyskupui Antanui Baranauskui Seinuose su Vyriausybės kanclerio pirmuoju pavaduotoju Remigijumi Motuzu

Seimo Pirmininkės pavaduotoja, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos pirmininko pirmoji pavaduotoja Irena Degutienė Vasario 16-ąją lankėsi Seinuose ir kartu su Lenkijos lietuviais dalyvavo Lietuvos valstybės atkūrimo dienai skirtuose renginiuose.

„Visada gera čia, pas Jus, sugrįžti. Ir pasisemti tikro, nuoširdaus Jūsų patriotizmo bei meilės lietuvybei. Ir padėkoti už tai, kad stengiatės tiesti tiltus tarp abiejų valstybių – Lenkijos ir Lietuvos – net ir tais atvejais, kai Jums patiems nėra labai lengva. Deja, kitaip elgiasi kai kurie Lietuvos Respublikos Seimo nario mandatą turintys Lietuvos lenkų rinkimų akcijos politikai, kurie, vedami nežinia kokių interesų, daro viską, kad tie santykiai būtų kuo blogesni, ir šioje veikloje imasi priemonių, diskredituojančių abi valstybes. Žinau, kad puoselėdami savo tautiškumą neretai patiriate daug įvairiausių kliūčių, apie kurias šventinę dieną gal ir nelabai norisi kalbėti, todėl Jūsų santūrumas, kantrybė ir pasiryžimas tęsti pradėtus darbus kasdien, nelaukiant jokio įvertinimo, verti tik pačios didžiausios pagarbos ir padėkos“, – sveikindama Vasario 16-osios minėjime susirinkusius lietuvius sakė I. Degutienė.

Ukrainiečių laisvės kovotojams skirta kauniečių palaikymo akcija

Kaune, Čečėnijos aikštėje, vyko ukrainiečių laisvės kovotojams skirta palaikymo akcija

Praėjusį šeštadienį palaikyti ukrainiečių tautos laisvės siekį į Čečėnijos aikštę susirinko keli šimtai miestiečių. Greta aikštėje uždegtų laužų ir žvakių kauniečiai išreiškė paramą Ukrainos laisvės kovotojams. Iniciatyvos metu tylos minute pagerbti Maidane žuvę ukrainiečiai, kiek vėliau į dangų paleista laisvę simbolizuojanti balionų „puokštė“.  Palaikyti ukrainiečių tautos ir Maidano didvyrių atvyko keli Seimo nariai, Kauno miesto meras ir tarybos nariai, politinių tremtinių ir kalinių sąjungos atstovai.

Nauja Lietuvos kančių istorijos niekinimo viršūnė

Seimo Biudžeto ir Finansų komiteto pirmininkas Bronius Bradauskas „Žinių radijo“ laidoje „Atviras pokalbis” tikino, kad dar yra nepanaudotų valstybės vidinių rezervų, kuriuos būtų galima skirti pensijų kompensavimui. Jis nemano, kad valdžios noras vis taikyti naujus mokesčius yra besotis. „Juk valdžia tų pinigų nepasiima, jie skirti visai valstybei“, – sakė B. Bradauskas. Pasak politiko, reikia atsisakyti užsieniečių gydymo, nustoti plėsti valstybinių pensijų kontingentą. Jo tikinimu, čia telkiasi dideli pinigai, kurie gali būti panaudoti dabar, siekiant kompensuoti pensijas. Pasak B. Bradausko, būtų galima atsisakyti ir tremtinių pensijų. „Kam mes mokame tremtinių pensijas? Kada mes mokame tremtinių pensijas tiems, kurie turėjo būti ištremti, bet jų niekas neištrėmė, o jiems mokame pensijas. Nė viena valstybė taip nedaro: nei Lenkija, nei Estija. Estai išvis moka vienkartinį metinį mokestį, kuris siekia apie 500 Lt (apie 135 eurus). Mes išleidžiame apie 300 mln. šitiems reikalams“, – sakė Seimo Biudžeto ir Finansų komiteto pirmininkas. Pasak B. Bradausko, galų gale jau praėjo 20 metų, tiek laiko valstybė moka išmokas tremtiniams, tad politiko nuomone, skriauda jiems jau atlyginta.

Dujų terminalas – Lietuvos energetinės nepriklausomybės įtvirtinimas

Prie suskystintų gamtinių dujų terminalo laivo „Independence“– prezidentė Dalia Grybauskaitė, jo jūreiviai ir Pietų Korėjos vadovai

Vasario 19 dieną Lietuvos Respublikos prezidentė Dalia Grybauskaitė Pietų Korėjos mieste Ulsanoje dalyvavo Klaipėdos suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo laivo inauguracijos ceremonijoje. Laivą-SGD saugyklą Lietuvai Pietų Korėjoje pastatė norvegų įmonė „Hoegh LNG“ bendradarbiaudama su šios šalies įmone „Hyundai Heavy Industries“. Šalies vadovė pabrėžė, jog šis laivas simbolizuoja savotišką geopolitinį trikampį, kurį sudaro mūsų šiaurinė partnerė Norvegija, Lietuva ir Pietų Korėja.