2014 m. kovo 21 d.    
Nr. 12
(2083)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai

Suorganizavo jaunimas

RASEINIAI. Kovo 11-osios išvakarėse Prezidento Jono Žemaičio gimnazijos gimnazistai aplankė rajono įstaigas, kviesdami visus rinktis į šventę. Gimnazistų įteiktas vėliavos spalvų besiskleidžiąs tulpės žiedas simbolizavo jauną mūsų nepriklausomybės amžių bei tai, kad ją it tą besiskleidžiantį žiedą reikia mylėti, puoselėti, branginti, jei norime, kad išsiskleistų. Nuostabi buvo ir Kovo 11-ąją Žemaičio aikštėje rajono abiturientų „išausta“ kelias dešimtis kartų didesnė Trispalvė. Rajono tarybos nariui Gyčiui Šulinskui pakvietus, į aikštę prie Savivaldybės sugužėjo rajono abiturientai, kurie, Trispalvei kylant stiebu, „ištiesė“ gyvą Lietuvos valstybės vėliavą. Aktyviausi šioje akcijoje buvo Ariogalos, Nemakščių, Šiluvos ir Betygalos abiturientai.

„Pagerbiant Lietuvos Nepriklausomybės atgavimo dieną norėjosi suburti visus Raseinių rajono dvyliktokus ir padaryti gyvą Lietuvos vėliavą. Tiek mūsų rajone, tiek ir visoje Lietuvoje esu girdėjęs kritikos, kad jaunimas yra pasyvus, kad jam terūpi tik Valentino diena, kad jauni žmonės tik šimtadienius puikiai atšvenčia. Esą valstybinėse šventėse jaunų žmonių nematyti. Netiesa! Tereikia noro ir geros idėjos. Tada jaunimą šventėse tikrai pamatysime. Aš dvyliktokus pakviečiau, ir jie niekieno neverčiami sutiko dalyvauti“, – pasakojo G. Šulinskas.

„Aš nesu nusistačiusi prieš Lietuvą, bet valstybės šventės turi būti linksmos. Negalima sukurti tokią nuotaiką, kad norėtųsi verkti. Šiandien yra visai kitaip: nėra nuobodžių rajono vadovų sveikinimo kalbų – viskas trumpa, geras oras, turime idėją, subūrusią jaunimą. Ko daugiau reikia gerai šventei? Dėl to ir susirinko čia mūsų nemažai“, – kalbėjo viena mokinė, tapusi šventinės vėliavos dalimi. Ji paprašė paneigti mitą, jog mokiniai nežino, kas švenčiama vasario 16-ąją ar kovo 11-ąją. Dvyliktokė teigė nuolat girdinti tokias kalbas ir tai ją žeidžia: „Save gerbiantis dvyliktokas per 12 mokslo metų jau spėjo išmokti istorines tiesas. Ir nereikia mūsų painioti su mūsų amžiaus žmonėmis, kurie prie kaimo parduotuvės stovi su „bambaliu“. Tokie net ir savo gimtadienio nežino“. Kitas dvyliktokas atskleidė, kad visada stengiasi dalyvauti šventiniuose renginiuose. Jis pridūrė, kad naujausi įvykiai Ukrainoje turėtų dar labiau paskatinti jaunimą nepamiršti savo šalies istorijos: „Dalyvavimas Kovo 11-osios šventėje yra lojalumo savo valstybei ženklas. Nepriklausomybė buvo labai sunkiai iškovota, todėl būtina deramai paminėti šią dieną. Kad laisvė yra labai trapi, parodo sunki Ukrainos padėtis. Šiandien okupuotas Krymas, kas žino, kada ateis ir Lietuvos eilė. Todėl jauni žmonės visų pirma turi mylėti valstybę, kurioje gyvena, kad kritiniu momentu sugebėtų pasipriešinti agresijai“.

Labai norėtųsi, kad ši graži iniciatyva taptų tradicinė, kad mūsų jaunimas kasmet primintų, jog tvirtai laiko vėliavą, kad Lietuvos ateitis priklauso jam.

Pagal Raseinių rajono savivaldybės informaciją

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija