2014 m. balandžio 4 d.    
Nr. 14
(2085)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai

Kartu su NATO esame stipriausi mūsų šalies istorijoje

Lietuvos prezidentė ir Vyriausioji
Lietuvos ginkluotųjų pajėgų
vadė Dalia Grybauskaitė Lietuvos
ir NATO vėliavų pakėlimo ceremonijoje
Roberto DAČKAUS (lrp) nuotrauka

Jaunieji Kariuomenės
ir visuomenės bėgimo dalyviai
Alfredo Pliadžio nuotrauka

Sostinės S. Daukanto aikštė minint
Lietuvos narystės NATO dešimtmetį
Roberto DAČKAUS (lrp) nuotrauka

Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė
eina pagerbdama Garbės kuopą

Karių pajėgų pasirodymas

Kariuomenės ir visuomenės bėgimo
naikintuvų kilimo-tūpimo taku dalyviai
Alfredo Pliadžio nuotraukos

Kovo 29 dieną, šeštadienį, Vilniuje, S. Daukanto aikštėje, minint Lietuvos narystės Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijoje (NATO) dešimtmetį surengta iškilminga Lietuvos ir NATO vėliavų pakėlimo ceremonija. Jos metu visus Lietuvos žmones pasveikino Lietuvos prezidentė ir Vyriausioji Lietuvos ginkluotųjų pajėgų vadė Dalia Grybauskaitė, krašto apsaugos ministras Juozas Olekas ir užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius.

„Prieš dešimt metų Lietuva žengė istorinį žingsnį – tapo tvirčiausios pasaulyje karinės sąjungos – NATO – nare. Narystė šiame aljanse atvėrė vertybiškai naują puslapį mūsų šalies istorijoje. Šiandien mūsų lūkesčiai dėl Lietuvos saugumo išsipildė. NATO partneriai parodė, kad grėsmės akivaizdoje nesame vieni“, – sakė Prezidentė. Pasak jos, 2004 metais Lietuva įsiliejo į transatlantinę valstybių bendruomenę, kuri supranta, kad tikroji stiprybė – ne karinės galios demonstravimas, o demokratinės vertybės, vienybė, taikos ir laisvės siekis. Pastarieji įvykiai Lietuvos kaimynystėje rodo, jog prieš dešimtmetį Lietuvos priimtas sprendimas stoti į NATO buvo gyvybiškai svarbus ir teisingas. Šalies vadovė pabrėžė, kad šiandien Lietuvai labai reikalinga visų vienybė ir sutelktas darbas. Prezidentė paragino visus Lietuvos žmones toliau branginti ir ginti Lietuvos laisvę.

„Lygiai prieš dešimt metų Lietuva tapo stipriausio pasaulyje gynybinio Aljanso nare. Šiandien Lietuvos kariuomenė yra daugiau nei du milijonus karių turinčio NATO aljanso dalis. Tai – galinga jėga, kelianti baimę net ir didžiausiam agresoriui“, – iškilmingoje ceremonijoje sakė krašto apsaugos ministras J. Olekas. Pasak krašto apsaugos ministro, per narystės NATO dešimtmetį Lietuvos kariuomenė tapo profesionali, patikima bei pasirengusi geriau nei bet kada ginti savo kraštą tiek savarankiškai, tiek kartu su kitais NATO nariais. „Tarptautinėse operacijose užgrūdinti kariai šiandien yra Lietuvos kariuomenės stiprybė ir didžiausias turtas. Jų dėka mes tapome stipresni, stipresnis tapo mūsų šalies bei visų mūsų saugumas, – sakė krašto apsaugos ministras. – Dešimt metų vykdoma NATO oro policijos misija yra ne tik saugumo garantas, bet ir puikus kolektyvinės gynybos įsipareigojimo pavyzdys. Šiandien netoli Lietuvos vykstant neramumams, mūsų sąjungininkai sustiprino oro policijos misiją, atsiųsdami papildomus naikintuvus ir yra pasiruošę imtis visų būtinų karinių priemonių, kad būtų užtikrintas mūsų šalies saugumas. Tai – akivaizdus Aljanso solidarumo ir įsipareigojimų vykdymo įrodymas“, – sakė ministras, pabrėždamas, jog narystė NATO yra vienas iš svarbiausių Lietuvos politikos laimėjimų, kuriuo pagrįstai galime didžiuotis, bet ir nepamiršti atsakomybės už savo sprendimus ir poreikio skirti reikiamą dėmesį krašto gynybai. Sveikindamas visus Lietuvos žmones NATO dešimtmečio proga, ministras J. Olekas padėkojo kariams už garbingą tarnybą ir visiems Lietuvos žmonėms už palaikymą ir supratimą, nes NATO jėga slypi ne tik 28 Aljanso narių bendroje veikloje, bet ir Lietuvos kariuomenės ir tautos vienybėje. „Kartu su NATO mes esame stiprūs“, – sakė krašto apsaugos ministras J. Olekas.

Ceremonijos metu skambant Lietuvos ir NATO himnams Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos kariai pakėlė Lietuvos ir NATO vėliavas, skrydžiu virš Vilniaus pasveikino du NATO oro policijos misijoje dalyvaujantys JAV karinių oro pajėgų kariai su naikintuvais „F-15 C Eagle“. Pasirodymus susirinkusiems vilniečiams ir miesto svečiams surengė Garbes sargybos kuopos kariai, Lietuvos kariuomenes orkestras, valstybinis pučiamųjų instrumentų orkestras „Trimitas“.

Ceremonijoje dalyvavo pirmasis atkurtos Lietuvos vadovas, Europos parlamento narys Vytautas Landsbergis, Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Seimo nariai, NATO ir Europos Sąjungos šalių ambasadoriai, gynybos atašė, Krašto apsaugos ministerijos, Lietuvos kariuomenės, nevyriausybinių organizacijų atstovai.

Lietuva stipriausio pasaulyje gynybinio aljanso NATO nare tapo 2004 m. kovo 29 d., Vašingtone (JAV) deponavus Šiaurės Atlanto sutarties ratifikavimo raštus. Narystė NATO yra Lietuvos saugumo politikos pagrindas. Būdama NATO nare Lietuva yra kolektyvinio saugumo sistemos, kurioje pabrėžiamas sąjungininkų solidarumas, kolektyvinės gynybos garantijos, įsipareigojimas vieni kitiems, dalis. Nuo pat pirmos narystės NATO dienos Lietuvos, Latvijos ir Estijos oro erdvę pradėjo saugoti sąjungininkai, į NATO oro policijos misiją Baltijos šalyse atsiųsdami savo karius ir naikintuvus. Jau dešimtmetį vykstanti ši misija – ne tik saugumo garantas, bet ir puikus kolektyvinės gynybos įsipareigojimo pavyzdys. Per šį laiką jau 14 NATO sąjungininkų 34 kartus rotuodamiesi patruliavo Baltijos šalių oro erdvėje, kad būtų užtikrintas Lietuvos saugumas. Mūsų sąjungininkai operatyviai reaguoja į saugumo situacijos pokyčius. Šiuo metu NATO oro policijos misijoje budintys JAV karinių oro pajėgų kariai yra atsiuntę papildomus šešis naikintuvus, apie papildomų pajėgų atsiuntimą yra pranešusios Danija, Jungtinė Karalystė, Prancūzija. Lietuva yra pasiruošusi suteikti visą reikiamą priimančiosios šalies pagalbą atvykstančioms sąjungininkų pajėgoms, jei to prireiktų.

Kovo 28 dieną Karinių oro pajėgų Aviacijos bazėje Šiauliuose vyko neeilinis Kariuomenės ir visuomenės bėgimas naikintuvų kilimo-tūpimo taku „Runway Run 2014“. Bėgimo pradžią praskrisdami paskelbė du JAV karinių oro pajėgų naikintuvai „F-15C Eagle“.

„Kaip mūsų kariai vieningai tarnauja NATO tarptautinėse operacijose ir pratybose, taip jūs, kariuomenė ir visuomenė, vieningai įveikėte šį pakilimo taką kartu su Aljanso partneriais. Galime džiaugtis, kad Baltijos valstybių oro erdvę saugo tokios vieningos oro pajėgos“, – po bėgimo sakė krašto apsaugos ministras Juozas Olekas.

Šventiniame garbės bėgime dalyvavo apie 1 tūkst. karių ir civilių. Bėgikus sparno moju pasveikino Lietuvos karinių oro pajėgų lėktuvas „C-27J Spartan“.

Šiuo metu NATO oro policijos misiją atliekančio JAV kontingento vado pavaduotojas pulkininkas leitenantas Markas Sadleris (Mark Sadler) džiaugėsi galimybe paminėti tokią svarbią datą bėgant pakilimo taku. „Džiugu, kad šią svarbią Lietuvai datą mes galime čia būti ir kartu su visais, kariais ir civiliais, stiprinti bendradarbiavimą tokiu tikrai neįprastu, tačiau įspūdingu keliu“, – Lietuvos narystės NATO dešimtmečio proga sveikindamas visus susirinkusius sakė plk. ltn. M. Sadleris.

Po bėgimo renginio dalyviai ir svečiai turėjo galimybę iš arčiau apžiūrėti Lietuvos ir JAV karinių oro pajėgų orlaivių ir lengvosios ginkluotės ekspoziciją. Visus dalyvius džiugino Karinių oro pajėgų orkestro atliekama muzika. Bėgime kartu su kariais iš įvairių Lietuvos kariuomenės dalinių ir civiliais bėgo Estijos, Latvijos ir JAV kontingento kariai. Į renginį atvyko ir Karinių oro pajėgų vadas generolas majoras Edvardas Mažeikis, Latvijos, Turkijos ir Vengrijos ambasadoriai Lietuvai, Čekijos gynybos atašė ir kiti.

Beje, kovo 28-ąją Seime vyko tarptautinė konferencija „Parlamentų indėlis į NATO plėtrą“. Joje kalbėta apie transatlantinės Europos valstybių integracijos kelią po Šaltojo karo pabaigos, apžvelgti pasiekimai ir parlamentų vaidmuo. Neliko nuošalyje ir šių dienų aktualija – Rusijos ir Ukrainos santykiai.

Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, kalbėdamas apie Lietuvos sprendimą stoti į NATO, prisiminė šio istorinio mūsų šaliai sprendimo ištakas, pradines kalbas apie galimą šalies neutralumą. „Gana greitai, maždaug 1992 metais, buvo suprasta, kad vakuumas paprastai užsipildo, ir mūsų valstybė, turinti tokį dydį, kokį turi, ir tokius pajėgumus, kokius turi, ir tokią geografinę padėtį, turėtų rinktis kolektyvinę gynybos sistemą. Čia pasirinkimas buvo labai paprastas – alternatyvų NATO organizacijai nelabai buvo“. Ministras džiaugėsi, kad, neeikvojant laiko veltui, 1994 metais, buvo pasiektas visų parlamentinių partijų sutarimas siekiant narystės NATO aljanse: „Tai buvo signalas pasauliui, Europai, visiems, kuriems tai patinka, ir tiems, kuriems tai nepatinka, taip pat ir signalas Lietuvai, kad mes eisime tuo keliu sutelktai – su visa politine jėga. Ir tai buvo sėkmės pradžia“.

Atlanto sutarties asociacijos pirmininkas, NATO Parlamentinės Asamblėjos viceprezidentas Karlas Lamersas (Karl A. Lamers) pažymėjo, kad nuo pat įsikūrimo 1949 metais NATO buvo saugumo garantas. „NATO narystė ypač svarbi, siekiant užtikrinti stabilumą ir saugumą, ypač, šiomis dienomis, kai matome, kas vyksta Ukrainoje, ypač Kryme. Dabar turime suvokti, kaip buvo svarbu Lietuvai ir kitoms Vidurio bei Rytų Europos valstybėms pasinaudoti ta galimybe tinkamu laiku ir tapti NATO aljanso narėmis“, – sakė K. Lamersas. NATO Parlamentinės Asamblėjos viceprezidentas priminė, kad savo laiku NATO, siekdama užtikrinti taiką Europoje, ištiesė draugišką ranką Rusijai ir pripažino jos vaidmenį naujojoje, po Šaltojo karo atsigaunančioje Europoje bei stebėjosi dabartiniais šios valstybės veiksmais: „Pastarasis Ukrainos suartėjimas su Europos Sąjunga yra jau vadinamas politine grėsme. Su tuo mes negalime susitaikyti. Tai yra apgailėtina, kad žmonių demokratijos siekis, skaidrios ekonomikos siekis kai kuriose pasaulio vietose yra vertinamas kaip vakarietiškas sąmokslas. Krymo aneksavimas sukėlė giliausią krizę Europoje nuo Šaltojo karo laikų“.

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija