Pirmasis puslapis
Aktualijos
Atmintis
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Ora et labora
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai

Popiežiaus ir JAV prezidento susitikimo aplinkybės

Mindaugas BUIKA

Popiežius Pranciškus ir JAV prezidentas Barakas Obama

Barako Obamos popiežiui Pranciškui padovanotos sėklos

Šventojo Tėvo JAV prezidentui įteikti bronziniai medalionai

Palankumas socialiniam mokymui

Galima buvo numatyti, kad istoriniame pirmojo juodaodžio Jungtinių Amerikos Valstijų prezidento Barako Obamos (Barack Obama) susitikime su iš Lotynų Amerikos kilusiu popiežiumi Pranciškumi bus paliesta daug Gavėnios laikotarpiui būdingų paramos vargšams temų. Nors kovoje su skurdu ir negirdėtai išaugusia socialine nelygybe „šventosios sąjungos“ tarp popiežiaus Pranciškaus ir B. Obamos, kokia buvo tarp palaimintojo Jono Pauliaus II ir prezidento Ronaldo Reigano (Renald Reagan) priešinantis sovietiniam komunizmui Rytų Europoje, dabar negalima tikėtis, tačiau dabartiniam JAV vadovui Šventojo Tėvo mokymas dėl socialinio teisingumo svarbos bei atitinkamas liudijimas aiškiai daro didelį įspūdį. Kovo 27 dieną Vatikane vykusio jų susitikimo išvakarėse Baltųjų Rūmų nacionalinės saugumo tarybos atstovas Ketlinas Heidenas (Caitlin Hayden) irgi patvirtino JAV vyriausybės nuostatą, kad taikingos popiežiaus Pranciškaus pastangos turi didelę reikšmę pasaulyje vykstančių konfliktų sureguliavimui, skurdo ir religinio persekiojimo problemų sprendimui bei kreipiantis į politinius lyderius dėl žmogiškojo orumo užtikrinimo. Bet prezidentas B. Obama vizito į Vatikaną proga duodamas interviu didžiausiam Italijos laikraščiui „Corriere della Sera“ patvirtino, kad dėkingas Šventajam Tėvui už priėmimą, nes jis suteikia įkvėpimą daugybei žmonių pasaulyje, įskaitant jį patį, ypač dėl Katalikų Bažnyčios mokymo apie kovos su nelygybe reikšmę, skleidimą artimo meilės, užuojautos vargšams bei visiems pažeidžiamiesiems.

JAV prezidentas paminėjo, kad jam kaip ir daugeliui kitų įspūdį daro ne tik toks Šventojo Tėvo mokymas, bet ir jo gyvenimas pagal Evangeliją – iškalbingas liudijimas, rodant paprastumo, nuolankumo ir gailestingumo gestus. Visa tai aiškiai primena kiekvieno asmeninę atsakomybę ne tik padėti sunkiose situacijose atsidūrusiems žmonėms, bet ir patiems gyventi teisingą vertybinį gyvenimą, aiškino minėtame interviu B. Obama. Todėl jis dažnai kalbėdamas apie būtinumą mažinti turtinę nelygybę, neretai stengiasi pasiremti ir popiežiaus Pranciškaus mokymu, ypač primenančiu, jog būtų didelė klaida negailestingos rinkos sąlygomis priimti susidariusią visuomeninę atskirtį kaip normalų dalyką. Prieš vykdamas į Europą, prezidentas panašiai kalbėjo ir Vašingtono dienraščiui „The Washington Post“, sakydamas, jog viena iš Šventojo Tėvo savybių, jam keliančių susižavėjimą, – „ryžtas pabrėžti mūsų laikų didžiųjų ekonominių ir socialinių klausimų aktualumą. Žinoma, tai nereiškia, jog mes dėl visų dalykų sutariame, bet manau, kad jo balsą pasaulis turi išgirsti“.

Pasak B. Obamos, „mums didelis iššūkis jo prašymas prisiminti kenčiančius žmones, ypač vargšus, kuriuos jautriai veikia mūsų daromi sprendimai. Todėl jis kviečia mus sustoti ir pamąstyti apie žmogiškąjį orumą“. Vizito į Vatikaną proga didžiausias JAV dienraštis „The New York Times“ paskelbė išsamų apžvalginį straipsnį apie katalikiškąsias B. Obamos visuomeninės veiklos šaknis. Nors dabartinis JAV prezidentas didžiausiam šalyje katalikų tikėjimui ir nepriklauso, bet, būdamas jaunas Čikagos teisininkas, politinę karjerą pradėjo 9-ajame dešimtmetyje, organizuodamas vietines neturtingų juodaodžių bendruomenes pagal katalikiškų parapijų socialinės paramos programas. B. Obama buvo didelis tuometinio socialiai labai angažuoto Čikagos arkivyskupo kardinolo Džozefo Bernardino (Joseph Bernardin) gerbėjas.

Konfliktas su amerikiečių vyskupais

„Taigi Katalikų Bažnyčios mokymas apie socialinį teisingumą suvaidino svarbų vaidmenį (prezidento B. Obamos) politinėje formacijoje“, – daro išvadą „The New Times“ apžvalgininkai. Galbūt todėl ir jo pasirinkti artimiausi bendradarbiai – viceprezidentas Džozefas Baidenas (Joseph Biden) bei kelionėje į Vatikaną jį lydėjęs valstybės sekretorius (užsienio reikalų ministras) Džonas Keris (John Kerry) – yra katalikai. Dėl atkaklaus negimusių kūdikių žudymo (abortų) legalumo palaikymo, akivaizdaus palankumo homoseksualų „santuokoms“, eksperimentų su žmogaus embrionais finansavimo ir panašių „mirties kultūros“ bruožų stiprinimo susipriešinimas tarp Baltųjų Rūmų šeimininko ir JAV Katalikų Bažnyčios hierarchų yra toks ryškus, kokio nebuvo jau kelis dešimtmečius. Štai didelį pasipiktinimą sukėlė 2011 metais B. Obamos išsakyta pastaba, kad, jo manymu, Kongrese didele balsų dauguma priimtas vyro ir moters santuokos gynimo aktas (DOMA), neva, yra nekonstitucinis, nes žeidžia homoseksualų „teises“ (po šios iniciatyvos 2013 metais JAV Aukščiausias teismas minėtą įstatymą atšaukė). Dideles kontroversijas sąlygojo dabartinės JAV vyriausybės užsienio politikos prioritetai homoseksualų atžvilgiu, kai vis daugiau netradicinio seksualinio potraukio asmenų skiriama diplomatinei tarnystei, atsidėkojant už jų vieningą ir dosnią finansinę paramą rinkiminėje kampanijoje. Šie diplomatai vėliau sukelia skandalus, ypač musulmonų šalyse, uoliu gėjų ir lezbiečių „paradų“ rėmimu, bet jų tiesioginio darbo kvalifikacijos stygius jau kelia nerimą pačiose Jungtinėse Amerikos Valstijose.

Katalikų Bažnyčios ganytojų ir visos katalikų visuomenės pasipiktinimas pasiekė viršūnę, kai pagal nuo 2014 metų pradžios įsigaliojusią B. Obamos sveikatos apsaugos reformą (Obamacare) darbdaviai privalo apmokėti už savo darbuotojų kontraceptines priemones, sterilizaciją bei cheminius abortus, o tokių garantijų nebuvimas darbo sutartyse gresia didžiulėmis finansinėmis bausmėmis. Dėl tokio agresyvaus feminizmo ideologijos įsiteisinimo katalikai verslininkai, vienuolijos, katalikų švietimo įstaigos, bažnytinės socialinės rūpybos struktūros yra įpareigotos finansuoti tai, kam griežtai prieštarauja Bažnyčios mokymas, taip neišvengiamai pažeidžiant elementarius religijos ir sąžinės laisvės principus. Tiesa, po vizito Vatikane surengtoje spaudos konferencijoje prezidentas B. Obama sakė, kad dėl šio įstatymo Šventasis Tėvas jam nieko nesakė, ir jis buvo paliestas vėlesniame pokalbyje su Vatikano valstybės sekretoriumi kardinolu Pietru Parolinu (Pietro Parolin). JAV prezidentas bandė aiškinti, kad taikant Obamacare įstatymą atsižvelgiama į religijos ir sąžinės laisvės reikalavimus, kadangi, neva, didelei religinių organizacijų daliai daromos išimtys. Tačiau JAV vyskupai pabrėžia, kad tos išimtys tik dalinės ir nepanaikina bendros amoralaus įstatymo esmės ir prievartinio pobūdžio.

Kritikuodamas tokį dabartinės Baltųjų Rūmų administracijos nusistatymą, žymus JAV katalikų hierarchas, Vatikane aukštas pareigas užimantis amerikietis kardinolas Raimondas Berkas (Raymond Burke), kuris vadovauja Bažnyčios aukščiausiam tribunolui, Apaštalinei Signatūrai, neseniai duotame interviu lenkų katalikų žurnalui „Polonia Christiana“, be užuolankų kalbėjo: „Iš tiesų dabartinio JAV prezidento politika tampa vis priešiškesnė krikščioniškai civilizacijai. Jis atrodo visiškai supasaulėjęs žmogus (praktiškai nepraktikuoja savo tikėjimo) ir agresyviai skatina prieš gyvybę ir šeimą nukreiptą veiklą. Dabar jis nori suvaržyti ir religijos laisvę iki kulto laisvės, tai yra, galimybės tik laisvai melstis bažnyčioje. O išėjus iš pamaldų vyriausybė jau gali apriboti nusistatymą veikti pagal tikėjimo suformuotą sąžinę netgi svarbiausiuose su morale susijusiuose dalykuose“.

Aptartų klausimų spektras

Popiežiaus Pranciškaus privatus pokalbis su prezidentu B. Obama truko neįprastai ilgai, beveik valandą (52 minutes). Paprastai audiencijoje pas Šventąjį Tėvą valstybių vadovai retai užtrunka ilgiau nei pusvalandį (lapkritį apsilankiusiam Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui buvo skirtos 35 minutės). Vėliau, kaip įprasta, JAV prezidentas su savo palyda dar susitiko su Vatikano valstybės sekretoriumi (premjeru) kardinolu P. Parolinu, dalyvaujant santykių su valstybėmis sekretoriui (užsienio reikalų ministrui) arkivyskupui Dominikui Mamberčiui (Dominique Mamberti). Po šių susitikimų Vatikane paskelbtame glaustame komunikate nieko tiesiogiai neužsimenama apie globalinio skurdo klausimus, nors vėliau spaudos konferencijoje B. Obama sakė, kad tam buvo skirtas didelis dėmesys. Tačiau akcentuojama, kad paliesti aktualūs Bažnyčios ir Valstybės santykių dalykai, ypač JAV katalikų bendruomenei jautri teisė į religijos laisvę, gyvybę ir sąžinės prieštaravimą, todėl, kaip minėta, amerikiečių vyskupai Baltiesiems Rūmams turi didelių priekaištų. Žinoma, paliesta daug rūpesčių kelianti imigrantų gyvenimo tema, kadangi JAV gyvena milijonai iš Lotynų Amerikos nelegaliai atvykusių svetimšalių. Jie dabar neturi jokių pilietinių teisių ir yra pasmerkti išnaudojimui, todėl B. Obamos įstatymo projektas juos amnestuoti susilaukė vyskupų paramos. Komunikate pabrėžtas bendras įsipareigojimas su šaknimis išrauti prekybą žmonėmis pasaulyje. Bet šiuo atžvilgiu JAV susiduriama vėlgi su dideliais priešingumais dėl minėtų moralinių gyvybės apsaugos problemų: štai 2011 metais B. Obamos liberali administracija nutraukė finansavimą su prekybos žmonėmis aukomis (buvusiomis prostitutėmis) dirbančioms katalikų organizacijoms, kadangi jos prieštarauja abortams.

Komunikate nurodoma, kad nuoširdžiuose pokalbiuose „buvo apsikeista nuomonėmis dėl kai kurių svarbiausių tarptautinio gyvenimo temų“. Matyt, pirmiausia turėtas mintyse Artimųjų Rytų regionas su Izraelio ir Palestinos arabų mažai realių rezultatų teikiančiomis taikos derybomis, daug aukų atnešančiu pilietiniu karu Sirijoje ir įvykiais Egipte, ypač pabrėžiant sunkią diskriminuojamos vietos krikščionių mažumos padėtį. Popiežius Pranciškus gegužę rengiasi aplankyti Šventąją Žemę ir kaip tik jo susitikimo su JAV prezidentu dieną, kovo 27-ąją, buvo paskelbta išsami šio vizito programa. B. Obama į Romą buvo atvykęs tiesiai iš Briuselio, kur su Europos Sąjungos bei NATO vadovais tarėsi dėl atsako į įvykius Ukrainoje ir Rusijos įvykdytą Krymo aneksiją, sukėlusią didelį nerimą visoje Rytų Europoje. Galima manyti, kad prezidentas B. Obama išsamiau informavo Šventąjį Tėvą apie žinomą JAV poziciją dėl šitų dalykų, o komunikate išreikšta viltis, kad „visose konfliktinėse situacijose pirmenybė bus teikiama humanitarinei ir tarptautinei teisei, deryboms tarp dalyvaujančių šalių, ieškant taikaus priimtino sprendimo“. Baigiant popiežiaus Pranciškaus ir JAV prezidento susitikimą įvyko tradicinis apsikeitimas dovanomis, kurio simbolinę prasmę plačiai nušvietė tarptautinė žiniasklaida.

Simbolinių dovanų prasmė

B. Obama įteikė Šventajam Tėvui nedidelę medinę dėžę su gražiai joje ant aksominio audeklo išdėstytomis vaisių ir daržovių sėklomis iš prezidentinės Baltųjų Rūmų rezidencijos sodo. Pristatydamas dovaną JAV prezidentas šypsodamasis kalbėjo popiežiui Pranciškui: „Jeigu turėsite galimybę atvykti į Baltuosius Rūmus, aš jums aprodysiu visą mūsų sodą“. Atsakydamas Šventasis Tėvas pritariamai savo gimtąja ispanų kalba ištarė: „Como no!“ („kodėl gi ne!“). Kaip manoma, jo oficialus vizitas į JAV galėtų būti surengtas 2015 metų rugsėjį, tai tos šalies mieste Filadelfijoje įvyks Pasaulinis šeimų susitikimas, kurį kas keli metai vis kitame pasaulio didmiestyje organizuoja atitinkama Vatikano dikasterija su vietine arkivyskupija. JAV vyriausybės pranešime pažymima, kad sėklų dovanojimu B. Obama norėjo pagerbti popiežiaus Pranciškaus „pasirengimą sėti taikos sėklas ateities kartoms“. O dovanotoms sėkloms skirta dėžė buvo pagaminta iš medžiagos, kuri priklausė neseniai restauruotai Baltimorės arkivyskupijos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų katedrai, kuri buvo pirmoji Jungtinėse Amerikos Valstijose ir liko kaip religijos laisvės simbolis. Šventovę pradėjo statyti pirmasis JAV katalikų vyskupas (vėliau arkivyskupas) Džonas Kerolas (John Caroll), kuris kaip ir popiežius Pranciškus priklausė jėzuitų vienuolijai.

Šventasis Tėvas prezidentui B. Obamai įteikė du didelio formato iš bronzos nulietus medalionus. Viename jų dailininkas Gvidas Verojis (Guido Veroi) pavaizdavo taikos ir solidarumo angelą, suvienijantį žemės šiaurinį ir pietinį pusrutulius įveikdamas blogio (slibino) galią, nugalėdamas išnaudojimo, kolonizacijos, abejingumo, nepasitikėjimo bei prietarų griaunančiąsias jėgas. Kitas medalionas skirtas paminėti XVII amžiuje popiežiaus Aleksandro III pradėtą statyti Berninio kolonadą Šv. Petro aikštėje, prie Vatikano bazilikos. Popiežius Pranciškus JAV vadovui padovanojo gražiai ta proga įrištą savo programinio dokumento, apaštalinio paraginimo „Evangelii Gaudium“, egzempliorių. Priimdamas šią dovaną B. Obama sakė, kad ją laikys savo darbo kabinete ir stengsis paskaityti, kai bus atsidūręs giliuose dvasiniuose išbandymuose, būdamas tikras, kad tai jį nuramins ir suteiks jėgų. Atsisveikindamas su Šventuoju Tėvu ir dar kartą dėkodamas už priėmimą, kurio labai norėjo, B. Obama prašė popiežių Pranciškų pasimelsti už jo šeimą, kuri jį visada ištikimai lydi gyvenimo kelionėje. Šį kartą į Vatikaną jis buvo atvykęs vienas, bet 2009 metais per popiežiaus Benedikto XVI suteiktą audienciją prezidentas B. Obama buvo su savo žmona ir su dukromis.

Įspūdinga vizitų istorija

B. Obama tapo devintuoju JAV prezidentu, kuris buvo oficialiai priimtas Vatikane. Pirmasis buvo Vudras Vilsonas (Woodrow Wilson), kurį tuometinis popiežius Benediktas XV priėmė netrukus po Pirmojo pasaulinio karo, 1919 metais. Kita tokia audiencija JAV prezidentui įvyko tik po keturių dešimtmečių, kai 1959 metais palaimintasis Jonas XXIII priėmė Duaitą Eizenhauerį (Dwight Eisenhower). Pirmasis (ir kol kas vienintelis) JAV prezidentas katalikas Džonas Kenedis (John Kennedy) lankėsi Vatikane 1963 metais ir susitiko su popiežiumi Pauliumi VI. Šis Šventasis Tėvas buvo priėmęs kitus tris JAV prezidentus; po du kartus susitiko su Lindonu Džonsonu (Lyndo Johson) ir Ričardu Niksonu (Richard Nixon) bei vieną kartą su Džeraldu Fordu (Gerald Ford). Palaimintojo Jono Pauliaus II 1979 metų vizitas į Vašingtoną buvo pirmasis oficialus Popiežiaus apsilankymas Baltuosiuose Rūmuose. Ten jis susitiko su prezidentu Džimiu Karteriu (Jimmy Carter). Per savo ilgą pontifikatą šis Šventasis Tėvas yra susitikęs net 15 kartų su įvairiais JAV prezidentais. Valdant prezidentui R. Reiganui, lygiai prieš tris dešimtmečius, 1984-aisiais, buvo pagaliau įtvirtinti Jungtinių Valstijų ir Vatikano diplomatiniai santykiai aukščiausiu ambasadorių lygiu. Prezidento B. Obamos pirmtakas Džordžas Bušas jaunesnysis (George Bush) tapo pirmuoju JAV vadovu, susitikusiu su dviem skirtingais popiežiais: po tris kartus jis pasimatė su palaimintuoju Jonu Pauliumi II ir popiežiumi Benediktu XVI. Kartu su kitais dviem buvusiais prezidentais Dž. Bušu vyresniuoju ir Bilu Klintonu (Bill Clinton) jis dalyvavo popiežiaus Jono Pauliaus II laidotuvėse.

© 2014 „XXI amžius“