Pirmasis puslapis
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Mums rašo
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai

Istorinėje Prezidentūroje prisiekė kadetai

Prezidentė Dalia Grybauskaitė Generolo Povilo Plechavičiaus kadetų mokyklos auklėtinių priesaikos ceremonijoje stebi jų žygiavimą

Istorinės Lietuvos Respublikos Prezidentūros kiemelyje praėjusį penktadienį surengta iškilminga Generolo Povilo Plechavičiaus kadetų mokyklos auklėtinių priesaikos ceremonija, kurioje dalyvavo ir šalies prezidentė Dalia Grybauskaitė. 114 mokyklos auklėtinių prezidentės D. Grybauskaitės akivaizdoje iškilmingai ištarė priesaikos žodžius – savo mokymusi ir elgesiu prisidėti prie mūsų Tėvynės Lietuvos ir tautos klestėjimo, puoselėti dvasines vertybes, pilietiškumą ir patriotiškumą, pagarbiai elgtis su vyresniaisiais, savo veiksmais, elgesiu ir požiūriu gerbti mokyklą ir gerą kadeto vardą. „Jūsų priesaika – pažadas ir įsipareigojimas ne tik savo Tėvynei, bet ir kiekvienam jos piliečiui. Šiandien prisiimate atsakomybę ne tik už save, bet ir už mūsų visų Lietuvą. Tegul šis pasiryžimas jumyse niekada neblėsta. Tegul kasdien stiprėja Jūsų pareigos jausmas ir noras rūpintis savo Tautos saugumu ir gerove“, – prisiekusiems kadetams sakė Prezidentė.

Prezidento rinkimuose patvirtinti septyni kandidatai

Vyriausioji rinkimų komisija praėjusį penktadienį, balandžio 4-ąją, patvirtino septynis kandidatus, kurie dalyvaus Lietuvos Prezidento rinkimuose. Kandidatais registruoti antros kadencijos siekianti šalies vadovė Dalia Grybauskaitė, socialdemokratų iškeltas europarlamentaras Zigmantas Balčytis, Darbo partijos iškeltas Seimo narys Artūras Paulauskas, Valstiečių ir žaliųjų partijos kandidatas Ignalinos meras Bronis Ropė, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos lyderis europarlamentaras Valdemaras Tomaševskis, sąjungos „Taip“ pirmininkas Vilniaus meras Artūras Zuokas ir neseniai iš Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos pasitraukęs Seimo narys Naglis Puteikis. Už kandidatų įregistravimą komisijos nariai balsavo vienbalsiai, išskyrus prieš pasisakiusią partijos „Drąsos kelias“ į komisiją deleguotą Ireną Malinauskienę. Ji argumentavo nedalyvavusi tikrinat parašus, todėl ir balsuojanti prieš, nes galimybės susilaikyti sprendžiant dėl kandidato įregistravimo įstatymas nenumato.

Plechavičiukams – 70

Kazimieras DOBKEVIČIUS

Lietuvos vietinės rinktinės karių būstinėje (Karininkų ramovėje) grupė karių veteranų pagerbė dim. kapitoną Danielių Štarą (sėdi) jo 89-ojo gimtadienio proga

Nacistinei Vokietijai pralaimint vieną mūšį po kito, 1943-iųjų pabaigoje bolševikinė kariuomenė jau artinosi prie Lietuvos sienų. Hitlerininkai skubinosi Lietuvoje suorganizuoti didelį lietuvių karių junginį kovoti su Raudonąja armija. Tam tikslui negailėta įvairiausių pažadų, tačiau sutelkti lietuvių kovai Rytų fronte naciams nepavyko.

1944 m. vasario 16 d. generolas leitenantas Povilas Plechavičius per tuometinį nacių kontroliuojamą Kauno radiją kreipėsi į Lietuvos tautą: „...Bolševikai, okupavę 1940–1941 metais Lietuvą, pakirto mūsų ekonominį gyvenimą, daug turtų iš Lietuvos išgabeno į išbadėjusią Rusiją, užgniaužė mūsų kultūrinį ir dvasinį gyvenimą, padoriausius ir geriausius ūkininkus ir darbininkus suiminėjo, sodino į kalėjimus, žiauriausiu būdu kankino. Gyvos tebėra dar žvėriškos bolševikų skerdynės Rainiuose, Pravieniškėse, Červenėje ir kitur. Bolševikai buvo užplanavę pusantro milijono lietuvių iš Lietuvos išgabenti į Sibirą... Jausdamas lietuvių tautos tvirtą pasiryžimą kovoti dėl savo teisių atstatymo ir ginti savo tėvų žemę, aš pasiėmiau Lietuvos Vietinės rinktinės vado pareigas. (...) Rinktinės veikimo plotas – Lietuvos teritorija. Be mano sutikimo iš Lietuvos ribų joks dalinys negali būti paimtas kur nors nusiųsti. Rinktinei vadovaus lietuviai karininkai. Vyriausiąją Rinktinės vadovybę centre sudariau iš gerai Lietuvos visuomenei ir kariams žinomų asmenų, o apskričių komendantais paskyriau prityrusius karininkus. Lietuviai, aš senas karys, nepriklausomybės kovose kariavęs su bolševikais Žemaitijoje ir kitose kovose, jūsų neapvyliau ir šiandien esu tvirtai pasiryžęs ginti savo tėvų žemę.

VSD padėjo Rusijos žvalgybai diskredituoti Lietuvą

Povilas URBŠYS,

Seimo narys

Lietuvos Respublikos Apeliacinio teismo išteisinantis nuosprendis Eglės Kusaitės byloje skatina šią bylą vertinti ne tik siaurame teisiniame kontekste.

Akivaizdu, kad, pasinaudodama Eglės Kusaitės byla, Rusijos žvalgyba atliko operaciją, kurios tikslas buvo ne kas kita, bet Lietuvos ir jos valstybinių institucijų diskreditacija. Kodėl tai sakau? Pirma, kaip pasakė Apeliacinis teismas, nusikaltimo sudėtis atsirado tada, kai buvo išduota Rusijos ambasados viza, nors buvo gauta informacija iš Valstybės saugumo departamento (VSD), kad ją gaunantis žmogus kelia grėsmę Rusijai. Rusija pamatė, kad šitą situaciją galima panaudoti tam, kad būtų diskredituota Lietuvos valstybė. Jeigu Valstybės saugumo departamentas būtų leidęs Eglei Kusaitei išvažiuoti, Rusijoje ji, be abejo, būtų buvusi sulaikyta. Būtų pasakyta, kad ši lietuvė atvyko vykdyti Rusijoje teroristinių aktų inspiruota Lietuvos institucijų. Jeigu E. Kusaitę sulaikytų VSD, būtų galima sukelti nepasitenkinimą Valstybės saugumo departamento veiksmais bent šalies viduje.

Eglę Kusaitę teismas išteisino, o teisėsaugą apkaltino merginos provokavimu

Lietuvos Apeliacinis teismas (teisėjų kolegija – Linas Šiukšta, Linas Žukauskas ir Laima Garnelienė) penktadienį priėmė naują nuosprendį už rengimąsi įvykdyti teroro aktą nuteistos Eglės Kusaitės byloje – mergina išteisinta kaip nepadariusi veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. E. Kusaitė ketverius metus – nuo 2009 m. spalio 24 d., kai Valstybės saugumo departamento darbuotojai ją suėmė Kaune, – buvo organizuotai šmeižiama žiniasklaidoje, vadinant teroriste, ir 10 mėnesių kalinama kalėjime. Bylai pirmininkavęs teisėjas Linas Šiukšta paskelbė, kad Apeliacinis teismas naikina Vilniaus apygardos teismo sprendimą, kuriuo ji buvo pripažinta kalta dėl planuoto teroro akto. Anot Apeliacinio teismo, pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė Baudžiamąjį įstatymą. Apeliacinis teismas pripažino, kad E. Kusaitė interneto tinklalapiuose iš tikro viešai skelbė, kad dėl asmeninių ir religinių įsitikinimų kaip savižudė sprogdintoja ketina įvykdyti teroro aktą Rusijos Federacijos (toliau – RF) teritorijoje.

Dėl lietuviškos abėcėlės ir nelietuviškų rašmenų

Kauno įgulos karininkų ramovėje balandžio 6-ąją vykusiame Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio visuotiniame suvažiavime, susirūpinus dėl lietuviškos abėcėlės ir nelietuviškų rašmenų, vienbalsiai nutarta pareiškimu kreiptis į prezidentę Dalią Grybauskaitę, Seimo pirmininkę Loretą Graužinienę ir ministrą pirmininką Algirdą Butkevičių. Jame teigiama: „Seimo nariai Irena Šiaulienė ir Gediminas Kirkilas sugalvoję, kad asmenvardžių rašymas dokumentuose lietuviškais rašmenimis pažeidžia žmogaus teises, įregistravo Seime Vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projektą, kuriame siūloma leisti vardus ir pavardes rašyti nelietuviškais rašmenimis su svetimomis raidėmis, kurių lietuviškoje abėcėlėje nėra.

Lietuvos musulmonų pavasario šventėje skambėjo ir Krymo totorių himnas

Moterys atėjo apsirengusios tautiniais rūbais

Kovo 22 dieną Vilniaus karininkų Ramovėje vyko nuotaikingas ir pavasariškas Lietuvos totorių organizuotas renginys Nav Ruz. Tai – naujai užgimusi ir Lietuvos totorių anksčiau nelaikyta tradicine švente, tačiau ji švenčiama plačiai pasaulyje ir siejama su ikiislamiškomis tradicijomis. Šventės akcentas yra svajonių medis, ant kurio šventės dalyviai riša kaspinėlius ir sugalvoja norus. Šis medis, kaip paaiškino apie tradicijas pasakoję musulmonai, Europoje „persislinko“ į Kalėdas, ir tapo keistu simboliu vidury žiemos, nors islamo kraštuose jis puošiamas būtent per pavasario lygiadienį. Visos šventės metu buvo kalbama trimis kalbomis – lietuvių, rusų ir turkų. Tokios tolerancijos turėtų mokytis kiekvienas lietuvis, ypač politikas, nes Tautinių mažumų įstatymas, kuris leistų lengviau kvėpuoti ir Lietuvos musulmonams, kaip naujoji įstatymo tolerantiškoji redakcija mažumoms niekaip nepasiekia Seimo posėdžių salės.