Svetainė
įkurta
2001 m. spalio 3 d.
| RUBRIKOS |
|
|
| PRIEDAI |
|
|
| ARCHYVAI |
| 2001
metai |
| PRIEŠPASKUTINIS
NUMERIS |
|
|
| MŪSŲ RĖMĖJAS |
|
|
| REKLAMA
LAIKRAŠTYJE |
| Reklamos kaina - tik 1,00 Lt + PVM Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją |
| Šventojo Jono Pauliaus II mokymas Europai Mindaugas BUIKA
Parama vienijimosi procesui Palaimintojo popiežiaus Jono Pauliaus II kanonizacijos iškilmei (jis buvo paskelbtas šventuoju balandžio 27 dieną kartu su palaimintuoju popiežiumi Jonu XXIII) beveik sutapus su Lietuvos, Lenkijos ir daugelio kitų Rytų ir Vidurio Europos šalių stojimo į Europos Sąjungą pirmojo dešimtmečio minėjimu bei artėjant rinkimams į Europos Parlamentą, verta prisiminti šio apaštalo šv. Petro įpėdinio mokymą apie esmines krikščioniškas kontinento integravimo nuostatas. Gerai žinoma, kad Šventasis Tėvas rėmė Europos Sąjungos plėtros procesą, nevengdamas iškelti naujus to istorinio vystymosi iššūkius ir pabrėždamas krikščioniško paveldo išsaugojimo svarbą. Štai 2003 metų gegužės 19 dieną, likus trims savaitėms iki Lenkijoje surengto referendumo dėl narystės Europos Sąjungoje, susitikęs su didele grupe lenkų piligrimų Romos Šv. Petro aikštėje, popiežius Jonas Paulius II sakė, kad pokomunistinės tautos įsijungimas į ES struktūras lygiomis teisėmis su jau ten esančiomis šalimis yra istorinio teisingumo raiška. Jis pripažino, kad tuo metu Lenkijoje vykę debatai ir tam tikrų tautinių katalikiškų jėgų, pavyzdžiui, Lenkijos šeimų lygos, prieštaravimas stojimui į Europos Sąjungą, nes šaliai gali būti primestas liberalus gyvenimo modelis ir vertybių praradimas, turi pagrindą. Popiežius Jonas Paulius II tuomet kalbėjo: Žinau, kad daugelis prieštarauja šiai integracijai ir pripažįstu jų susirūpinimą dėl mūsų tautos kultūrinio bei religinio tapatumo išlaikymo. Turiu pabrėžti, kad Lenkija visuomet buvo svarbi Europos dalis, todėl Bažnyčiai Europoje reikia lenkų tikėjimo liudijimo, o Lenkijai reikia Europos. Taigi, Rytų ir Vidurio Europos tautų dalyvavimas Europos Sąjungoje neturi būti pasyvus, bet, gaudamos ekonominę paramą šio regiono atsikūrimui, jo tautos turi įnešti savo svarų įnašą į dvasinį sekuliarizuotos Vakarų Europos atsinaujinimą. Anot šv. Jono Pauliaus II, tikrasis kontinento tvirtumas ir klestėjimas gali būti pasiektas kvėpuojant abiem plaučiais, tai yra, išsaugant prasmingą Vakarų ir Rytų vienybę ir tautinį, kultūrinį ir religinį tapatumą. Europos bendrieji namai turi remtis tiek Vakarams būdingu proto ir racionalumo pagrindu, tiek Rytams labiau būdingu emocionalumu, netgi mistiniu savitumu. Tai reikalinga Dievo pageidaujamai pilnavertiškai žmonių ir tautų egzistencijai ir taikiam sambūviui. Beje, šv. popiežius Jonas Paulius II kontinento dvasinę globą patikėjo labai skirtingiems šventiesiems: slavų apaštalams šv. Kirilui ir šv. Metodijui, vakarietiškų vienuolijų kūrėjui šv. Benediktui, šv. Kotrynai Sienietei ir šv. Brigitai iš Švedijos. Į šį Europos šventųjų globėjų sąrašą jis dar įrašė žydų kilmės šv. Editą Štain, taip norėdamas pabrėžti, kad judaizmas irgi yra neatskiriamas Europos civilizacijos elementas. Naujos nematomos sienos Tik suvienijus Europos žemyno Rytus ir Vakarus kultūros srityje, yra įmanoma nebepakartoti XX amžiaus tragedijų su totalitarinių komunizmo ir nacizmo ideologijų atneštomis kančiomis, dviejų pasaulinių karų patirtimi. Būtina pasipriešinti dabartiniam nužmoginančiam agnosticizmo bei praktinio materializmo augimui, kai nutolus nuo Dievo yra suabsoliutinami žemieji troškimai bei egoistiniai interesai. Šv. Jonas Paulius II, asmeniškai patyręs minėtus dalykus ir žinodamas naujus iššūkius, pranašiškai perspėjo, kad po Berlyno sienos griuvimo Europoje iškyla naujos nematomos sienos, kurios atskiria žmones ir tautas dėl pagarbos religinėms, bendražmogiškoms ir tautinėms vertybėms atsisakymo, dėl žmogiškosios gyvybės ir asmens orumo menkinimo, netgi bandant suvaržyti sąžinės prieštaravimo teisę ar pašalinti brangius religinius simbolius iš viešųjų vietų. | ||
| | ||
| Kun. Vytenis Vaškelis
Sustok, akimirka žavinga, kuri ateini ir nebesugrįžti! Apaštalas Petras, būdamas ant Taboro kalno ir išvydęs nežemiška šviesa spindintį Jėzų ir patirdamas nepaprastą Jo dievystės šlovės spinduliavimo palaimą, visa esybe užsigeidė tą antgamtinę malonę izoliuoti trijų palapinių viduje. Nors jis klydo, bet, trokšdamas kaip vaikas tinkleliu pagauti dangiškos malonės drugelį, išreiškė vidinį milijardų žmonių lūkestį (deja, dažnai jų širdyse perdėm racionalių dalykų rūpesčių užblokuotą), kad laimės pilnatvė yra Dievas, kuris kiekvieną sielą įkvepia siekti didingiausio tikslo Viešpaties Jėzaus (plg. Fil 3, 1314). | ||
| | ||
| Tarnystės Dievui ir žmonėms keturiasdešimtmetis Dusetų klebono kan. Stanislovo Krumpliausko kunigystės sukakčiai Dr. Aldona Vasiliauskienė
Anykščių rajono Garbės pilietis, Laisvės kovų dalyvis kanauninkas Stanislovas Krumpliauskas gegužės 1011 dienomis minės kunigystės 40-metį. Šią gražią šventę rengia Dusetų parapija, Dusetų Kazimiero Būgos gimnazija, Dusetų seniūnija, Kultūros centras, Dusetų dailės galerija. Tai dusetiškių padėka už atgaivintą parapiją. Pradžia nuo Ciciliškių | ||
|
| ||
| Vilkaviškio vyskupijoje Alytaus dekanate Prisikėlimo tiesa: viltis, dovanota kitam
ALYTUS. Antrą Velykų dieną Šv. Angelų Sargų bažnyčioje šv. Mišias aukojo šios parapijos klebonas ir Alytaus dekanas garbės kanauninkas Arūnas Užupis kartu su Pataisos namų kapelionu, Miroslavo Švč. Trejybės parapijos klebonu, Vilkaviškio vyskupijos egzorcistu kun. Vytautu Antanu Matusevičiumi. Šv. Mišiose dalyvavo Miroslavo Šv. Vincento Pauliečio vienuolijos (SMDC) seserys Rosarija Gonzales ir Rubelinda Varela bei Šv. Benedikto gimnazijos pedagogė Nijolė Prieskienienė, Alytaus meras Jurgis Krasnickas su žmona Vilija bei kiti miesto tikinčiųjų bendruomenės nariai. Aptardamas Jėzaus Prisikėlimo įvykį, Miroslavo klebonas pamoksle atkreipė bendruomenės dėmesį į evangeliniuose tekstuose daug kartų paminėtą žodį džiaugsmas. Pasak kunigo, Dievas nori, kad mes būtume džiaugsmo žmonės. O tikrasis džiaugsmas gali būti tiktai tiesoje. Dvasininkas pastebėjo, kad pažinta ir priimta tiesa mus išlaisvina, suteikia džiaugsmą. Todėl labai svarbu, ieškant tiesos, turėti atvirą širdį ir žvelgti į žmones tikėjimo akimis. Čia pamokslininkas prisiminė apaštalo Pauliaus misijose tesalonikiečiams pasakytus žodžius: Negesinkite dvasios! Visa ištirkite ir kas gera, palaikykite! (1 Tes 5, 19, 21). Kunigo liudijimu, prisikėlusį Jėzų mes galime sutikti Šventajame Rašte, Eucharistijoje ir kiekviename žmoguje, jeigu į jį žvelgiame tikėjimo akimis. Prašykime šitos malonės, šitos atviros širdies, ragino pabaigoje kunigas, kad priimtume Jėzų, kai Jis ateina pas mus įvairiausiais būdais bei pavidalais. | ||
| | ||
| Panevėžio vyskupijoje Zarasų dekanate
ZARASAI. Paskutinį balandžio sekmadienį, Gyvybės dieną, Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčioje jau kelintąkart švenčiama Šeimų šventė. Šįkart tai ypatinga diena, juk Lietuvoje šiemet švenčiame Šeimos metus! Tą dieną Romoje šventuoju paskelbtas palaimintasis Jonas Paulius II šios šventės globėjas. Tądien ir Zarasų bažnyčioje nuo pat ryto būta džiugaus sujudimo. 10 val. šv. Mišios aukotos už jaunimą. Giedojo Zarasų vaikų chorai. Po šv. Mišių prasidėjo šeimų koncertas, kuriame giesmes ir dainas parapijiečiams dovanojo muzikuojančios šeimos. Klebonas kun. Remigijus Kavaliauskas jas apdovanojo padėkomis ir saldžiomis dovanomis. Tarp šv. Mišių šventoriuje su mokytoja Laimute Lumbiene vaikučiai prie didelio margučio plakato galėjo ridenti margučius. | ||
| | ||
| Ugniagesius per Šv. Florijono dieną Utenoje Prezidentė apdovanojo Vyčio Kryžiaus ordino medaliais
Gegužės 4-ąją, sekmadienį, ugniagesiai iš visos Lietuvos Utenoje šventė Šv. Florijono ugniagesių globėjo dieną ir šio miesto ugniagesių 90 metų veiklos sukaktį. Po vidudienio valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnai susirinko Kristaus Žengimo į dangų bažnyčioje. Ten buvo aukojamos šv. Mišios už ugniagesius. O prieš šventės atidarymą Vidaus reikalų ministerijos reprezentacinis pučiamųjų orkestras ugniagesiams ir gyventojams surengė nuotaikingą koncertą. | ||
| | ||
| 2014-ųjų Kalbos premijos laureatai
Trečiadienį, Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną, vienuoliktąjį kartą surengtuose Spaudos pusryčiuose paskelbtas Seimo Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisijos sprendimas dėl Felicijos Bortkevičienės 2014 metų Kalbos premijos laureatų. 2014 metų Kalbos premija už Lietuvos laisvės kovų dalyvių lituanistinio garso ir vaizdo archyvo sukūrimą skirta partizaninio karo metraštininkui Romui Kauniečiui; už išskirtinį dėmesį taisyklingos kalbos vartojimui žiniasklaidos pranešimuose ir savanorystės veiklą tarp neįgalių žmonių LRT Lietuvos radijo žurnalistei Janinai Mateikienei. Prieš paskelbiant šių metų laureatus renginio dalyviai tylos minute pagerbė 2004-ųjų Kalbos premijos laureato prof. Vlado Žuko atminimą. | ||
| | ||
| Prezidentei parūpo Darbo partijos elektoratas? Povilas Urbšys, Seimo narys Gegužės 1-ąją per LRT vykusius kandidatų į prezidentus debatus prezidentė Dalia Grybauskaitė, išgirdusi Edmundo Jakilaičio klausimą, ar ji, išrinkta antrajai kadencijai, ir vėl skirtų Darbo partijos narius ministrais, bandė nuo atsakymo išsisukti ėmė kalbėti apie tai, kokius ji inicijavo įstatymus dėl teismų proceso pagreitinimo. Bet kai laidos vedėjas dar kartą sukonkretino tą patį klausimą, prezidentė su neslepiama džiugesio gaidele pareiškė, kad tai nebeaktualus klausimas: girdi, teismo sprendimas buvo dėl konkrečių asmenų, o ne dėl partijos. Toks atsakymas nuskambėjo kaip akibrokštas juk prieš pusantrų metų, iškart po Seimo rinkimų, prezidentė Dalia Grybauskaitė buvo nedviprasmiškai pareiškusi: Aš kartoju, kad partija, kuri yra pati ne tik atskiri asmenys teisiamųjų suole, neturėtų dalyvauti Vyriausybės formavime. Taigi prieš pusantrų metų D. Grybauskaitė neskyrė atskirų ministrų iš Darbo partijos apskritai tiesiog teigė, kad Darbo partija neturėtų įgyti valdžios galių. Beje, šių metų kovo pradžioje ji viešai pareiškė, kad Darbo partijos vadovų negalės kviesti į Valstybės gynybos tarybos posėdžius, ir motyvavo savo apsisprendimą tuo, kad turi žinių, jog Kremlius jiems gali turėti įtakos. Ir štai dabar ji pareiškia, kad jau nebemato problemos, jog Darbo partijos atstovai, jeigu ji bus išrinkta prezidente, vėl gautų ministrų portfelius. | ||
| | ||
| (vėlyvojo Atvelykio mintys) Darius Vilimas Lietuvos pavasarį sudrebino įvykiai mums istoriškai ir emociškai artimoje Ukrainoje. Joje kilusi revoliucija, o po to ir drastiškas didžiosios jų kaimynės bandymas atsikąsti broliškos tautos teritorijos gabalą sukrėtė ne tik apsnūdusią Europą, bet ir visą pasaulį. Pabudo net Lietuva, dešimtmetį miegojusi euroatlantinių pažadų letarge. Šiandieninės Rusijos požiūriu Krymas ir rusenanti Rytų Ukraina patenka į rusakalbių, arba rusų, kuriuos reikia gelbėti nuo grėsmės (nesvarbu kokios, priešus galima įsivaizduoti arba sugalvoti), arealą. Tokių teritorijų yra ir daugiau. Vyresnės kartos postsovietiniam piliečiui, nostalgiškai prisimenančiam prieš beveik ketvirtį amžiaus sugriuvusią SSSR, tai yra kilnus bandymas surinkti ją iš naujo. Tiesa, nėra vieningos sovietinės tautos, bet yra rusai ar rusakalbiai, likę už motulės Rusijos ribų. Kad pati Rusija prieš 20 metų įsipareigojo saugoti Ukrainos teritorinį vientisumą mainais į atiduotą branduolinį ginklą, pamiršta. Beje, šitoks užmaršumas dažnas Rusijos istorijoje. | ||
| Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija |