| Susirūpinusio
lietuvio balsas Garbė Tau, Viešpatie, už vardą, kur
nešioju,
Ir už sodybas mūs tėvų tėvų,
Už žemę, kur mana tauta sustojo,
Už sielą, gyvą tik alsavimu Tavu. (B. Brazdžionis)
Gegužės 5 dieną Kaišiadoryse turėjo vykti keturiolikos
garliaviečių teismas, kurie neva trukdė valdžios atstovams vykdyti teismo nutartį.
Teismo posėdis buvo atidėtas. Vieni sakė, kad susirgo teisėjas, kiti aiškino,
kad iki prezidento rinkimų valdžia nenori triukšmo. Kodėl teismas turėjo įvykti
Kaišiadoryse, o ne Kaune? Pasirodo, kad ir dabar yra kaip sovietiniais laikas:
nusikaltimą padaro Vilniuje, o teisia Širvintose. Už ką galėjo būti teisiami
šie garliaviškiai? Teismas neteisė tų, kurie, vykdydami vieno Garliavos namo užpuolimą,
suplėšė vėliavą, išlaužė duris, išdaužė langus, pagrobė mergaitę. Neteisė pedofilų-žudikų.
Taigi, ar garliaviškių nusikaltimas didesnis už pastarųjų? Garliaviškių kaltė
buvo ta, kad jie norėjo padėti artimui. Kažkur dingo Seimo
narė Neringa Venckienė. Kol ji buvo apygardos teisėja, buvo gerbiama ir gerai
atlikdavo savo pareigas, bet kai susidūrė su pedofilų byla, buvo pavadinta nusikaltėle.
Argi ji galėjo kitaip pasielgti, kai buvo nužudytas brolis ir pagrobta dukterėčia?
Profesorius Vytautas Landsbergis tvirtina, kad ji Aukščiausiojo Teismo ir teisėjų
tarybos pirmininko Gintaro Kryževičiaus apšaukta pūliniu ne tik teisinėje sistemoje,
bet ir politikoje.1 Senieji laikai grįžta juk ir mane KGB ir sovietiniai
teismai apšaukė recidyvistu ir nepataisomu ir ilgiau kaip 22 metus laikė koncentracijos
lageriuose. Kur dingo pedofilų byla? Vargu ar ji išdils
iš tautos atminties... Gali būti, kad ji taps didele Garliavos bomba Lietuvos
visuomenei. Filosofas Romualdas Ozolas mano, kad ši problema ne vien teisėjų
ir teisėtvarkos, bet ir apskritai mūsų kultūros ir intelekto, tautos sugebėjimo
suvokti, suprasti ir konstruoti gyvenimą problema.2
Galbūt dėl artėjančių rinkimų labai dažnai matome per televiziją Prezidentę, su
vaikais ir jaunimu besišypsančią. Būtų gera, kad ji nusifotografuotų su Deimante
Kedyte, su kuria yra daug kuo susijusi. Gal tada baigtųsi kalbos apie likimą 9
metų mergaitės, kurią pagrobė antstolė Sonata Vaicekauskienė su dideliu būriu
policininkų. Vieni sako, kad mergaitė yra išvežta į užsienį, kiti mano, kad apnuodyta
vaistais ar net žuvusi. Visiems aišku, kad ši mergaitė nėra niekuo nusikaltusi
nei visuomenei, nei Lietuvai. Vargu, ar yra Europoje antra valstybė, kur būtų
pagrobtas nekaltas žmogus ir valdžia neieškotų. Manau, kad prieš rinkimus turėtų
būti oficialiai paviešintas mergaitės likimas. Norėtųsi
atkreipti dėmesį į vieną kandidatą į prezidentus į besišypsantį Artūrą Paulauską.
Ar šis šypsnis yra natūralus? Ar jis tinkamas kandidatas padėti savo vargšei Tėvynei?
Juk Ukrainos įvykiai verčia ir mus susimąstyti. Ne taip jau seniai Lietuva išgyveno
skaudžią bolševikų okupaciją. Neteko beveik trečdalio tautos. Sibiras nusėtas
lietuvių kaulais. O juk tie žmonės mylėjo Dievą ir Tėvynę, augino kviečius ir
bekonus, jaunimas žaidė Europoje krepšinį. Taigi, dauguma žuvo be teismo sprendimo.
Apie tai daug kalbėti nereikia, nes yra parašyta pakankamai knygų. Dabar penktosios
kolonos agentai bando šmeižti Lietuvos praeitį ir įrodinėti, kad partizanų vadai
buvo žydšaudžiai. Manau, kad jiems tiktų labiau rašyti apie Staliną ar Hitlerį,
apie jų aukas. Žinoma, kad vien lageriuose sovietai nužudė apie 45 mln. žmonių.
Garsus rusų rašytojas A. Solženicynas tvirtina, kad Sovietų Sąjungoje nužudyta
62 mln., o visame pasaulyje 130 mln. Lietuvos komunistai
neprisipažino nusikaltę ir nepasmerkė blogio imperijos darbų. Taigi, pasitikėjimo
Lietuvoje jie nenusipelno. Nė žodžio apie bolševikų sušaudytus 17 ministrų ir
apie 8 majoro Jono Bulvičiaus bendražygius. O kur dar vyskupai ir kunigai? Jie
visi nepaskelbti ir tautai nepristatyti. Man atrodo, jei A. Paulauskas save bent
kiek gerbia, tai turėtų pasitraukti iš politikos ir sąžiningu darbu užsidirbti
duoną. Mes netrokštame kolaborantų kančios ir mirties. Lietuvoje nenukentėjo nė
vienas tardytojas, teisėjas ar prokuroras. Tauta paliko visus nusikaltėlius Dievo
teismui. Turbūt nėra daug panašių tautų Europoje. A. Paulauskas turi atminti,
kad jis yra KGB papulkininkio sūnus. Jo tėvas tokio aukšto politinio laipsnio
sąžiningu darbu neužsitarnavo, o KGB buvo ir yra nusikalstama organizacija. Laikraščiuose
buvo rašoma, kad jis pats norėjo įstoti į KGB tarnybą, bet dėl šlapimo pūslės
defekto nebuvo priimtas. Daug buvo rašyta neigiamų faktų apie jį, kaip apie prokurorą.
Ir į nužudyto kunigo Juozo Zdebskio bylą jis neįnešė šviesos. Prokuratūra leidžia
koneveikti kovotojus už Lietuvos laisvę ir negina nukentėjusių. Daug kartų kreipiausi
pagalbos kunigo Zdebskio reikalu. Paskutiniu laiku A. Paulauskas susidraugavo
su Viktoru Uspaskichu. Kas yra pastarasis Lietuvos gyvenime, visiems aišku. Taigi,
ši nepavydėtina draugystė yra didžiausia kliūtis tapti Lietuvos Prezidentu. Manau,
kad Lietuvos rinkėjai turės pakankamai proto ir sąžinės.
Taigi baigiu savo pastabas dėl Prezidento rinkimų. Su malda ir viltimi žvelgiu
į Lietuvos ateitį. Dieve, padėk! Monsinjoras Alfonsas
Svarinskas,
Vyčio Kryžiaus ir Šaulių Žvaigždės ordino kavalierius, Laisvės
kovotojas
1 Vakarų ekspresas. Vytautas
Landsbergis: Aukščiausiojo Teismo pirmininko pareiškimas baisus. 2012 04 03.
http://www.ve.lt/naujienos/lietuva/lietuvos-naujienos/vytautas-landsbergis-auksciausiojo-teismo-pirmininko-pareiskimasbaisus-715450/
2 Ten pat. ©
2014 XXI amžius |