2014 m. gegužės 9 d.    
Nr. 19
(2090)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai

Tarnystės Dievui ir žmonėms keturiasdešimtmetis

Dusetų klebono kan. Stanislovo Krumpliausko kunigystės sukakčiai

Dr. Aldona Vasiliauskienė

Kanauninkas Stanislovas
Krumpliauskas tarp anykštėnų

Anykščių rajono Garbės pilietis, Laisvės kovų dalyvis kanauninkas Stanislovas Krumpliauskas gegužės 10–11 dienomis minės kunigystės 40-metį. Šią gražią šventę rengia Dusetų parapija, Dusetų Kazimiero Būgos gimnazija, Dusetų seniūnija, Kultūros centras, Dusetų dailės galerija. Tai – dusetiškių padėka už atgaivintą parapiją.

Pradžia nuo Ciciliškių

1945 m. balandžio 24 d. Ciciliškių kaime (Smalvų parapija, Zarasų r.) Igno Krumplevskio (1912 09 10–2009 11 19) ir Marijos Koreivo (1914 05 14–2004 12 03) šeimoje gimė būsimasis kanauninkas Stanislovas Krumpliauskas. Po penkerių metų, 1950 m. gruodžio 11 d., gimė antras sūnus Petras Krumpliauskas. Jis su Danute Pūraite sukūręs šeimą išaugino tris vaikus: Jolantą (Navickienė), Ingridą (Barzdienė) ir sūnų Andrių. Vaikai jau sukūrę šeimas, tad Petras ir Danutė Krumpliauskai džiaugiasi šešiais vaikaičiais – visi vaikai padovanojo po dvi atžalas – Elvina, Bernardu, Migle, Laurynu, Aukse ir Ieva. P. Ir D. Krumpliauskų vaikaičiams kanauninkas Stanislovas yra gražus dvasingumo ir darbštumo pavyzdys.

Stanislovo kelias į kunigystę

Stanislovas, baigęs Lupiankos pradžios mokyklą ir Zarasų vidurinę, kad galėtų stoti į išsvajotą kunigų seminariją, pirmiausia atliko privalomą karinę tarnybą.

1969 metais Stanislovas įstojo į Tarpdiecezinę kunigų seminariją Kaune. Tuo metu į pirmą kursą priimti aštuoni jaunuoliai. Nors vienas iškrito jau iš antro kurso, tačiau vienas iš atostogų sugrįžo į trečią kursą, tad baigė aštuoni. Seminarijos rektoriumi tuo metu dirbo kun. prof. Viktoras Butkus (1923 01 18–1945 09 15–1993 07 15), S. Krumpliausko kurso vadovas – prepozitas – buvo kun. Vytautas Steponas Vaičiūnas, kurso seniūnas – Algis Baniulis. 1974 metais Tarpdiecezinę kunigų seminariją Kaune baigę aštuoni seminaristai, 1974 m. balandžio 9 d. įšventinti į kunigus dvejose Katedrose. Šeši įšventinti Kauno Arkikatedroje: Antanas Diškevičius (1946 01 02–1974 04 09–2012 01 15), Antanas Valatka, Vytautas Kazys Sudavičius, Bronislovas Latakas, Petras Kražauskas, Jonas Malinauskas MIC; du – Algis Baniulis ir Stanislovas Krumpliauskas – vysk. Romualdo Krikščiūno (1930 07 18–1954 09 12–1969 12 21–2010 11 02) įšventinti Panevėžio Katedroje. Tai buvo pirmas viešas Panevėžio vyskupijoje dviejų kunigų įšventinimas.

Darbas parapijose

Per 40 kunigystės metų, iš kurių 16 metų dirbta sovietmečiu, kai Bažnyčia buvo žiauriai persekiojama, kunigas Stanislovas užėmė įvairias pareigas – vikaro, klebono, dekano. Aštuonerius metus dirbo vikaru Biržų Šv. Jono Krikštytojo (1974–1977) ir Kupiškio Kristaus Žengimo į dangų (1977–1982) parapijose. Paskui paskirtas klebonu Papilyje (1982–1995), Anykščiuose (1995–2012), o nuo 2012 metų – Dusetose.

KGB akiratyje

Vikaraudamas Kupiškyje kunigas už drąsų Dievo Žodžio skelbimą ne tik vyresniems, bet ir jaunimui, pakliuvo į KGB akiratį. Tad jo pavardė randama buvusiame KGB (dabar Lietuvos) Ypatingajame archyve. Kan. S. Krumpliauskui vikaraujant Kupiškyje suaktyvėjo jaunimo veikla – tai piktai pažymi savo ataskaitose Kupiškio rajono KGB. Šis „ekstremistiškų pažiūrų“ kunigas (taip ne kartą rašyta saugumo dokumentuose) per pamokslus iškraipydavo sovietinę tikrovę, skleidė nacionalistinę pasaulėžiūrą, darė neigiamą poveikį jaunimui bei moksleiviams.

Kun. S. Krumpliauskas, auklėtas jėzuitų dvasia (besimokydamas vidurinėje mokykloje važiuodavo rekolekcijoms į Ceikinus pas kun. Karolį Garucką SJ (1908 05 01–1941 04 30–1979 04 06), turėjo puikią dvasinio ir pastoracinio darbo mokyklą (tapęs klieriku atostogas praleisdavo Daugailių Šv. Antano Paduviečio parapijoje pas mons. Petrą Baltušą (1930 11 20–1954 09  12–2012 10 13). Dirbo vikaru Kupiškyje pas kun. Klemensą Gutauską (1915–1999) gražiausiu jauno kunigo gyvenimo metu. Džiaugiasi, kad jį, jauną kunigą, klebonas kun. K. Gutauskas skatino pastoraciniam darbui su jaunimu, išklausydavo ir įsigilindavo į pateikiamus planus, patardavo ir pritardavo naujovėms, išleisdavo vikarą vesti rekolekcijas į kitas parapijas, o sielovadiniam darbui – net į tuometinį Leningradą (dabar Sankt Peterburgas), tėviškai išlydėjo ir klebono pareigoms, visų žmonių akivaizdoje palaimino jį kaip tėvas sūnų.

Iš 1979 m. sausio 9–30 d. vykusios kelionės į Lenkiją kun. S. Krumpliauskas šv. Mišių patarnautojams atvežė raudonas sutanas. Verbų sekmadienį dvylika procesijoje ėjusių raudonomis sutanomis apsirengusių vaikų nustebino ne tik parapijiečius. Kitą rytą saugumui jau buvo žinomos visų vaikų pavardės ir kiekvienas jų mokykloje buvo detaliai apklaustas: iš kur gavo, kas pasiuvo, ar dekanas su kunigėliu jiems moka pinigus už patarnavimus.

Dekanui K. Gutauskui pritariant ir palaikant 1980 m. birželio 24 d. Kupiškio parapijos jaunimas, parengęs religinio turinio pjesę „Jobo drama“, kartu su choristais ir procesijos dalyviais, vadovaujant vikarui kun. S. Krumpliauskui, nuvyko į kunigo gimtąją parapiją Smalvas (Zarasų r.) švęsti Šv. Jono atlaidų. Vietiniai gyventojai svečius labai šiltai priėmė, tačiau saugumas sukruto ir keliauninkų, o ypač kun. S. Krumpliausko, laukė nemalonumai. 1980 m. rugsėjo 16 d. jam buvo užvesta byla (kun. S. Krumpliauską perkėlus į Papilį, byla pervesta į kitą skyrių ir išsiųsta Biržų r. KGB). Vikaras, dekano kun. K. Gutausko padrąsintas, veiklą Kupiškyje plėtė. 1980 metais, Visų Šventųjų dieną, po Sumos iš bažnyčios į kapines išėjo organizuota procesija su žvakėmis. Nors aplink zujo milicijos mašinos, tačiau žmonės neišsigando – jų buvo tiek daug, kad procesijos pradžiai pasiekus kapines, paskutinieji procesijos eilėje dar buvo prie bažnyčios (saugumo ataskaitose pažymėta per 200 žmonių). Už tokį „viešosios tvarkos ardymą“ vietinė administracija kunigą nubaudė 40 rub. bauda. 1981 m. lapkričio 1 d. vėl buvo organizuota procesija iš bažnyčios į kapines.

Įsimintinos 1981 m. birželio 30 – liepos 1 dienomis Kupiškio Kristaus Žengimo į dangų bažnyčioje vykusios dviejų dienų jaunimo rekolekcijos, kuriose dalyvavo dešimties parapijų jaunimas (per 125 dalyvių iš Kupiškio, Panevėžio, Antašavos, Papilio, Biržų, Kupreliškio, Palėvenės, Viešintų, Skapiškio, Utenos). Rekolekcijų vedėju iš Vilniaus buvo pakviestas kun. Ričardas Černiauskas (???). Šį veikla pareikalavo daug rizikos ir jėgų ne tik iš dekano klebono kun. K. Gutausko, bet ir iš vikaro kun. S. Krumpliausko. Kad saugumas nepastebėtų vaikščiojančio jaunimo, maistas buvo ruošiamas namuose ir naktį nešamas į zakristiją. Ten jaunimas dvi dienas maitinosi, tačiau neliko nepastebėtas budrios saugumo akies. Kunigai, atvykę klausyti jaunimo išpažinčių, jau pirmą dieną pastebėjo seklius. Keli saugumiečiai sekė visą dieną: vieni gulėjo nešienautame šventoriuje, kiti – automobilyje prieš šventoriaus vartelius...

Kupiškio vikarą, nesutikusį talkinti okupantų saugumui, už „viešosios tvarkos pažeidimus“ – procesijų organizavimą – okupacinė valdžia baudė administracinėmis baudomis, užrašinėjo jo pamokslus, sekė kiekvieną žingsnį, siekė sukompromituoti. Tam buvo pasitelkti spaudos darbuotojai, kurie KGB nurodymu rašė straipsnius (Narutis A. Ko siekia vikaras S. Krumpliauskas // Komunizmo keliu. 1982. Vasario 13. Nr. 19. P. 2, 4; Petrauskas P. Nepritariu Jums, vikare! // Komunizmo keliu. 1982. Kovo 13. Nr. 31. P. 3; Jarmalavičius J. Prisidengus religijos skraiste// Švyturys. 1983. Nr. 15. P. 21–22). Tačiau, nepaisant saugumo pastangų, kunigas išliko tvirtas ir neatsisakė savo pažiūrų. Tad pasaulietinės okupacinės valdžios reikalavimu aktyvus kunigas buvo iškeltas iš Kupiškio.

Klebonas

1982 metais kun. S. Krumpliauskas, paskirtas klebonu į Papilio Nekaltosios Švč. M. Marijos parapiją, kartu aptarnavo ir Kvetkų Šv. Jono Krikštytojo parapiją. Jo iniciatyva ir pastangomis pradėti Melaišių koplyčios atstatymo ir tvarkymo darbai. Šią koplyčią 1939–1940 metais savo lėšomis pastatė karo kapelionas kan. Adolfas Sabaliauskas-Žalia Rūta (1873 08 23 (09 03)–1896 03 08–1950 01 14) – tautotyrininkas, surinkęs ir užrašęs lietuvių liaudies dainų bei sutartinių ne tik tekstus, bet ir melodijas, parašęs originalių darbų bei parengęs penkias maldaknyges, išvertęs kūrinių iš suomių kalbos (svarbiausias – epas „Kalevala“)...

Anykščiuose

Kun. S. Krumpliauskas 1995 m. gegužės 24 d. buvo paskirtas klebonu į Anykščių Šv. apaštalo evangelisto Mato parapiją ir Anykščių dekanato vicedekanu, o nuo 2005 m. balandžio 28 d. – dekanato, turinčio 14 parapijų, dekanu. Dirbdamas Anykščiuose kan. S. Krumpliauskas įsijungė ir į mokslinę veiklą – Vilniaus Gedimino technikos universiteto organizuojamas mokslo istorikų konferencijas „Mokslo ir technikos raida Lietuvoje“, pranešimus rengė kartu su dr. A. Vasiliauskiene. Juose aprašė Anykščių Šv. apaštalo evangelisto Mato bažnyčią: šventorių (2008), vitražus (2009, bendraautorius – kun. M. Maasas), vargonus (2010), 1926–1940 metų dvasininkus (2011), Anykščių dekanatą (2012). Šio straipsnio autorė kanauninkui irgi skyrė pranešimą „Kanauninkas Stanislovas Krumpliauskas: darbai puoselėjant Anykščių bažnyčią“ (2007). Be to, kan. S. Krumpliauskas 2009 metais organizavo Mokslo istorikų išvažiuojamąją sesiją Anykščiuose. Labai svarbus ir dvasinis-meninis Anykščių gyvenimas: vargonų festivaliai, sakralinis meno centras ir Angelų muziejus. Čia buvo jaučiama kan. S. Krumpliausko ranka.

Ilgametis Anykščių bažnyčios klebonas, Anykščių dekanas, mons. Albertas Juozapas Talačka (1921 11 19–1947 06 29–1999 12 12) – kolekcininkas, švietėjas, mecenatas – Anykščių parapijai paliko savo sukauptą dailės kūrinių kolekciją, asmeninę biblioteką ir archyvą. 2009 m. liepos 23 d. šis jo palikimas pristatytas atidarytame Anykščių sakralinio meno centre. Čia vykdoma plati kultūrinė programa, populiarinamas sakralinis menas – kiekvieno mėnesio 19 dieną organizuojami įvairūs kultūros vakarai, koncertai, dailės parodos, knygų pristatymai, edukaciniai užsiėmimai. Minėtuose renginiuose kan. S. Krumpliauskas stengdavosi rasti laiko dalyvauti, tarti žodį, padrąsinti ir paremti. 2010 m. liepos 22 d. Sakralinio meno centre buvo atidarytas pirmasis Lietuvoje Angelų muziejus, kuriam savo sukauptą angelų kolekciją padovanojo kultūrininkė Beatričė Kleizaitė-Vasaris.

Kan. S. Krumpliausko iniciatyva Anykščių Šv. apaštalo evangelisto Mato bažnyčiai įsigijus naujus vargonus (1999 m. rugsėjo 25 d. juos pašventino vysk. Juozas Preikšas), nuo 2001 metų pradėtas organizuoti tarptautinis jaunųjų vargonininkų festivalis Juniores Priores Organorum Seinensis, kuriame dalyvauja jauni muzikantai iš Lietuvos, Lenkijos, Baltarusijos, Ukrainos, Čekijos, besimokantys atskleisti vargonų dvasią... Festivaliai jau tradiciškai prasideda Seinų Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčioje. Šį renginį organizuoja du kultūrinio bendradarbiavimo sutartį pasirašę miestai – Anykščiai ir Seinai. Kasmet festivalio programą praplečia nauji įvairių šalių vargonininkai. 2009 metais IX festivalyje vargonavo penkių šalių – Lietuvos, Lenkijos, Ukrainos, Baltarusijos ir Rusijos – atlikėjai. Pagrindinis festivalio organizatorius – Varšuvos F. Šopeno muzikos universiteto ir Krokuvos muzikos akademijos profesorius vargonininkas Jozef Serafin, renginio globėjas – Lietuvos Žemės ūkio ministras. IX festivalio metu prieš šv. Mišias Ypatingasis ir Įgaliotasis Lenkijos Respublikos ambasadorius Lietuvoje p. Janušas Skolimovskis (Janusz Skolimowski) pasveikino renginio organizatorius, dalyvius ir svečius su jau tradicine švente, jungiančia Seinus bei Anykščius, dvi valstybes, dvi tautas. Ambasadorius dėkojo šventės iniciatoriui Lietuvoje „spiritus movens“, Anykščių dekanui kan. S. Krumpliauskui ir įteikė jam Lenkijos Respublikos Kultūros ir tautinio paveldo Ministro specialių apdovanojimą – ženklą „Už nuopelnus lenkų kultūrai“.

Kan. S. Krumpliauskas buvo Anykščių dekanato „Caritas“ pirmininkas, Anykščių rajono savivaldybės visuomeninės Kultūros tarybos narys, Dabužių kaimo bendruomenės pirmininkas, Anykščių rajono Garbės piliečio vardo suteikimo komisijos narys. Nenuilstančio klebono iniciatyva Anykščiuose buvo įkurtos katalikiškos jaunimo organizacijos – skautai ir maironiečiai. Dvasininkas buvo šių organizacijų ir Anykščių šeimos centro dvasios tėvas, o per savo ganytojiško darbo metus Anykščiuose išugdė septynis vikarus, kurie dabar sėkmingai darbuojasi įvairiose šalies bažnyčiose.

Kan. S. Krumpliauskas Anykščiuose atliko ženklių darbų tvarkant bei remontuojant bažnyčią, parapijai priklausančius pastatus. Jo rūpesčiu buvo pakeistos presbiterijos grindys, restauruota bažnyčios interjero ornamentika, klebonija, atnaujinta dešiniojo bažnyčios bokšto viršūnė, išgrįsti šventoriaus takai, atnaujinta bažnyčios stogo danga. Rūpestingo klebono iniciatyva įrengtas Anykščių bažnyčios pastato išorės apšvietimas, jam pritariant bažnyčios bokšte įrengta apžvalgos aikštelė, kuri dabar turistų gausiai lankoma.

Ryšiai su ukrainiečiais

Ženkli kan. S. Krumpliausko bendrystė su ukrainiečiais. Kanauninkui dirbant Anykščiuose ne vienus metus atostogų iš Ukrainos atvykdavo ukrainietis kunigas pranciškonas Petras Gubčakevičius, kuris yra dirbęs Anykščiuose, parapijiečių prisimenamas ir laukiamas.

Kanauninkas su parapijiečiais lankosi Vilniaus Švč. Trejybės bažnyčioje pas Rytų (graikų) apeigų katalikus. Bendrauja su vienuoliais bazilijonais – Švč. Trejybės bažnyčios klebonu t. Pavlo Jachimec OSBM, kitais kunigais, kviečiamas į Ukrainos ambasados Lietuvoje organizuojamus renginius, priėmimus.

Anykščių Šv. apaštalo evangelisto Mato bažnyčia – viena iš nedaugelio šventovių Lietuvoje iškilmingai pagerbusi 2008 metų liepą į Lietuvą atvežtą ukrainiečio Vitalijaus Sobolivskio piligriminį Padėkos kryžių. Apkeliavęs Ukrainą ir Lenkiją, 400 kg ąžuolinis kryžius pasiekė Lietuvą: pabuvojo Vilniuje, Anykščiuose (liepos 3–4 d.), Kaune, Šiauliuose, Kryžių kalne, Žagarėje ir liepos 12 d. iš čia buvo išvežtas į Latviją. Piligriminis Padėkos kryžiaus žygis skirtas paminėti Kristaus mirties ir Prisikėlimo 2000-uosius metus (33–2033). Norima, kad 2033 metais per didžiąją Gavėnios savaitę, kai jau bus apkeliautos visų pasaulio valstybių sostinės ir ten pastatyti kryžiai, tų valstybių žmonės gausiai susirinktų prie savo pastatytų kryžių ir kartu padėkotų Dievui už mūsų išgelbėjimą. Tad visame pasaulyje vienu metu į dangų kildama padėkos malda mus visus suvienytų tikėjime ir meilėje.

Dusetos ir Antalieptė

2012 m. liepos 16 d. kan. S. Krumpliauskas paskirtas į Dusetų Švč. Trejybės parapiją, kartu aptarnauja ir Antalieptės Šv. Kryžiaus parapijos tikinčiuosius. Jis yra ir Zarasų dekanato vicedekanas. Pradėti didžiuliai remonto darbai ne tik Dusetose, bet ir Antalieptėje, atstatoma Gyvoji bažnyčia: kanauninko dėmesys kiekvienam parapijiečiui – puikus tikinčiųjų gausėjimo parapijoje pavyzdys.

Įgyvendinami didžiuliai sumanymai Antalieptėje – ne tik bažnyčios remontas, bet ir pastangos su vietos bendruomene įkurti naują Dievo tarno arkivyskupo Mečislovo Reinio (1884 02 03–1907 06 10–1926 04 05–1953 11 08) vardo įamžinimo centrą Lietuvoje – yra sektinas pavyzdys... Kan. S. Krumpliauskas įamžinant Dievo tarno arkivyskupo M. Reinio atminimą daug nuveikė ir Skapiškyje (Kupiškio r.), tad turi gerą patirtį...

Dievo tarnas arkivyskupas Mečislovas Reinys

Energingam dvasininkui kan. S. Krumpliauskui brangus ne tik Kupiškis, kuriame jis vikaravo ir subrendo klebono pareigoms, bet ir Skapiškis. 2007 metais kanauninkas pašventino šio straipsnio autorės sodybą, o 2013-aisias – M. Reinio mirties 60-mečiui pastatytą Rūpintojėlį, dalyvavo susitikime su piligrimais, atvykusiais iš Vladimiro (prie Kliazmos), kurio kalėjime kentėjo ir mirė Dievo tarnas M. Reinys. Piligrimų vadovas Vladimiro Švč. Mergelės Marijos, Rožinio Karalienės, bažnyčios klebonas t. Sergiejus Zujevas su septyniais parapijiečiais 2013 m. gegužės 1 d., lankydamiesi Skapiškyje, bendravo su tikinčiaisiais bei Panevėžio vyskupijos kunigais. T. S. Zujevas buvo nustebintas, kad kan. S. Krumpliauskas gerai pažįsta jo bičiulių Valentinos Belkovskos ir jos vyro Aleksandro Šikerio šeimą.

Pasirodo, Aleksandras Šikeris zakristijonavo Sankt Peterburgo (tuometinio Leningrado) Šv. Kotrynos bažnyčioje, esančioje Nevskio prospekte. Tačiau bažnyčia buvo uoliai sekama saugumiečių ir siekiant išvengti jų „dėmesio“, šv. Mišios buvo aukojamos slapta privačiuose butuose, net ir Aleksandro šeimos bute. Lenkijos Primas kardinolas Stefanas Višinskis (Stefan Vyšynskyj, 1901–1981) kanauninkui (tada dar kunigui) S. Krumpliauskui 1976 metais suteikė dispensą (teisę) Sankt Peterburge, privačiuose butuose, katalikams aukoti šv. Mišias, teikti ligonių sakramentus, tuokti bei krikštyti. Tai buvo slapta kunigo misija, kurią globojo Dievas. Kun. S. Krumpliauskas į Sankt Peterburgą važinėjo iki Atgimimo, per metus ten vykdavo du arba tris kartus.

V. Belkovskos ir A. Šikerio šeima, artima ir kun. Sergiejui Zujevui iš Vladimiro, padėjo jam ne tik materialiai, bet ir moraliai. Jie ir dabar palaiko nuoširdžiausius santykius. Kan. S. Krumpliausko pažintis su Valentina ir Aleksandru nenutrūko: jie ne kartą buvo Lietuvoje, Aleksandras ir jo draugai, kanauninkui dirbant Papilyje ir aptarnaujant gretimas parapijas, išdažė jo aptarnautos Kvetkų Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios išorę.

Kunigai Stanislovas ir Sergiejus surado ir daugiau pažįstamų, deja, daugelis jau iškeliavę į Amžinybę...

Veiklos įvertinimas

Neįbaugintas sovietinių pareigūnų gąsdinimų, išlikęs tvirtų įsitikinimų, kan. S. Krumpliauskas jau 40 metų skelbia Dievo Žodį, skleisdamas Meilę ir pasiaukojimą žmonėms, savo pavyzdžiu liudydamas tikėjimą ir meilę Dievui. Kanauninko veikla sulaukė Bažnytinės bei pasaulietinės valdžios dėmesio. 2006 metais Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, nuodugniai ištyręs kun. S. Krumpliausko bylą, 2006 m. rugsėjo 20 d. pripažino jį Laisvės kovų dalyviu. 2006 m. spalio 10 d. Dalios Kuodytės ir komisijos pirmininko Gintaro Šidlausko pasirašytas pažymėjimas tų pačių metų spalio 26 d. buvo įteiktas Vilniuje.

2007 m. kovo 2 d. Panevėžio vyskupas kun. S. Krumpliauskui suteikė Panevėžio vyskupijos Katedros kapitulos kanauninko titulą.

Už pasiaukojamą darbą Anykščiuose kan. S. Krumpliauskas išrinktas Anykščių rajono Garbės piliečiu. Jis – septintas labiausiai nusipelnęs šiam titului žmogus Anykščių krašte (Garbės piliečio vardas jau suteiktas mokslininkams Antanui Tylai, Algirdui Avižieniui, rašytojams Mildai Telksnytei ir Vygandui Račkaičiui, Lietuvos tremtinių ir politinių kalinių sąjungos Anykščių rajono komiteto pirmininkei Primai Petrylienei ir Anykščių vaikų ir jaunimo užimtumo centro vadovei Evgenijai Baltronienei). Už tarptautinių jaunųjų vargonininkų festivalių organizavimą Anykščiuose kan. S. Krumpliauskui 2009 metais įteiktas Lenkijos Respublikos Kultūros ir tautinio paveldo ministro specialius apdovanojimas – ženklas „Už nuopelnus lenkų kultūrai“.

*

Gegužės 10 dieną, šeštadienį, 16 val. Dusetų kultūros centro dailės galerijoje, švenčiant kanauninko Stanislovo Krumpliausko kunigystės 40-metį, bus pristatoma jo sukaupta dailės kūrinių kolekcija, kurią paįvairins koncertas „Kelias į kunigystę“. Sekmadienį, gegužės 11 dieną, 12 val. Dusetų Švč. Trejybės bažnyčioje su svečiais dvasininkais bus aukojamos iškilmingos padėkos už kunigystės pašaukimą šv. Mišios. Kanauninkui Stanislovui Krumpliauskui straipsnio autorė kartu su „XXI amžiaus“ redakcijos kolektyvu bei šventės dalyviais Dusetose linki neblėstančios energijos ir toliau prasmingai darbuotis Kristaus vynuogyne.

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija