Pirmasis puslapis
Atmintis
Krikščionybė
    šiandien
Laikas ir žmonės
Lietuva
Ora et labora
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai

Ukrainos Maidanas ir Prezidento rinkimai

Loreta Jastramskienė

Lietuvos parlamentarai rinkimus stebėjo Černigove

Kijevas šiandien

Ukrainos prezidento rinkimų dieną, gegužės 25-ąją, tarp įvairių šalių stebėtojų buvo ir Lietuvos parlamento atstovai. Seimo narys, istorijos mokslų daktaras Arvydas Anušauskas į Kijevą vyko, neabejodamas ukrainiečių pasirinkimu. Apie tai, ko tikėjosi parlamentaras ir ką patyrė, kalbėjomės jau paaiškėjus rinkimų rezultatams, Ukrainos prezidentu tapus provakarietiškų pažiūrų milijardieriui Piotrui Porošenkai.

Ukrainiečiai rinkosi – Vakarai ar Rytai

Arvydas Anušauskas sako: „Tikėjau, jog ukrainiečiai neišsigąs Putino propagandoje skambėjusių grasinimų ir įspėjimų nepripažinti prezidento rinkimų rezultatų. Tikėjau ir tuo, jog ši tauta jaučiasi laisva pati nuspręsti, kas jai turi vadovauti, ir todėl aktyviai dalyvaus rinkimuose. Visa tai ir pamačiau, ypač džiugino ukrainiečių aktyvumas“.

Gegužės 25 dieną Ukrainos prezidento rinkimuose dalyvavo daugiau nei 60 proc. rinkėjų. Juos stebėjęs parlamentaras primena, jog šiuose rinkimuose, skirtingai nuo Lietuvos prezidento rinkimų, nebuvo išankstinio balsavimo. Nebuvo sudaryta galimybė balsuoti kitoje, nei rinkėjas gyvena, apygardoje, išskyrus Rusijos aneksuoto Krymo ir dviejų Rytų Ukrainos sričių gyventojus. „Komisijų nariai sakė, kad anksčiau buvo galima išvykstant pasiimti lapelį ir balsuoti kitoje srityje, bet dabar ir to nebuvo. Visi turėjo balsuoti gegužės 25 dieną, todėl buvo ir nedidelės eilės“, – sako A. Anušauskas. Į Chersono sritį rinkti prezidento atvyko daug Kryme gyvenančių rinkėjų (neoficialiais duomenimis, apie 20 tūkstančių). Ir nors šalies Rytuose nesiliauja žvangėti ginklai, vykdomos teroristinės ir atsakomosios operacijos, tai žmonių neišgąsdino – ir Donecko apskrityje, ir Donbase, ir Luganske nugalėjo Piotras Porošenka.

Lietuvos parlamentarai lankėsi Kijeve ir šalia sostinės esančiuose miestuose. „Teko kalbėtis ir su ukrainiečiais, ir su rusais. Nuomonės nelabai skyrėsi todėl, kad visi vienu balsu tvirtino, jog, nepaisant jokių aplinkybių, būtina šiandien išrinkti prezidentą, kuris imtųsi situacijos stabilizavimo. Kitaip sakant, įvestų tvarką“, – pasakoja rinkimus stebėjęs A. Anušauskas. O ką ukrainiečiai mano apie savo likimą? „Šiaip, turiu pasakyti, kad daug kas klausinėjo – ir rinkiminės komisijos nariai, ir jaunimas, ir vyresnieji – apie Europos Sąjungą. Kaip jums Europos Sąjunga? Ar lūkesčiai išsipildė? Jautėsi ir tikėjimo, ir nepasitikėjimo gaidelės. Na, tai aš ir sakiau: įsivaizduokite, kad iš jūsų ne pavogė dešimt milijardų per metus, o jums davė. Kodėl taip aiškinau? Nes pati žiauriausia Ukrainai problema yra vagystės ir korupcija. Tai pripažįsta ir patys ukrainiečiai“, – apie dažniausią temą pokalbiuose pasakojo parlamentaras, paaiškindamas, jog išsprendus šias dvi problemas, nelieka jokių abejonių, jog Europos Sąjunga – Ukrainai geriausias pasirinkimas.

Rusų stebėtojai matė tai, ko nebuvo

Daugiausiai tarptautinių stebėtojų, pasak A. Anušausko, buvo atvykę iš JAV, Kanados, Lenkijos, Lietuvos ir Rusijos. „Kokią informaciją stebėtojai pateikė ir kaip komentavo rinkimus, – kitas klausimas. Rusijos stebėtojų matymas labai skyrėsi nuo visų kitų. Mes akcentuojame – rinkimai demokratiški, viskas vyksta tvarkingai, visiems suteikta teisė balsuoti, niekas neignoruojamas, jeigu pasiklysta, nurodoma, kur eiti, visi pateikia dokumentus. Net aklą žmogų, mačiau, lydintysis atvedė balsuoti ir padėjo tai padaryti. Rinkimų apylinkėse nebuvo kompiuterių, viskas skaičiuojama rankiniu būdu ir gana operatyviai, dalyvaujant partijų stebėtojams. O rusų pastebėjimai buvo kitokie: nesuteikta teisė balsuosi Donecko ir Luhansko srityse. Bet jie geriausiai ir turi žinoti, kodėl ta teise negalėjo pasinaudoti žmonės. Teko kalbėtis su rinkimų komisijos nariais, sužinojome, kad Donecko, Luhansko žmonėms suteikta teisė balsuoti kitose apygardose, jeigu jie to nori. Antras rusų stebėtojų akcentuojamas momentas – labai daug sugadintų biuletenių. Bet juk urnos permatomos ir nesunku pamatyti, kad biuleteniai nesugadinti. Rusų stebėtojai, dar nesibaigus rinkimams, jau rodė sugadintus biuletenius. Klausimas – iš kur juos gavo? Donecke biuleteniai buvo perimti diversantų, matyt, jie juos gadino ir rodė žurnalistams dar nesibaigus rinkimams! Susidarė įspūdis, kad Rusijos atstovai atvyko ne stebėti rinkimų, o dėl kitų dalykų. Matyt, jų užduotis buvo kita“. Rusijos stebėtojai tikėjosi kitokių rinkimų rezultatų.

Maidanas šiandien

Kijevo širdyje, Maidane, A. Anušausko laukė neįtraukti į darbinį vizitą susitikimai – ten jis sutiko savo buvusį studentą, Audrių Butkevičių, Sausio 13-osios įvykiuose dalyvavusį ukrainietį: „Manau, kad Maidane studentas atsidūrė kaip ir kiti lietuviai, kurie atvyko talkinti ukrainiečiams panašiai, kaip grupelė ukrainiečių atvyko talkinti lietuviams 1991-aisiais. Sutikau ir vieną ukrainietį, kuris buvo prie Lietuvos parlamento Sausio 13-osios įvykių metu. Pasisveikinti teko ir su Audriumi Butkevičiumi, jis ten, atrodo, atlieka konsultanto vaidmenį“.

Kokią reikšmę šiandien, kai Kijeve karo veiksmai pasibaigę, turi Maidanas? Žmonės, kuriuos Maidane kalbino parlamentaras, apie rinkimus kalbėjo neutraliai: „Vis dėlto kai kurie sakė, jog po rinkimų pasitrauks iš Maidano, nes lig šiol palapinėse gyvena. Kiti sakė, kad trauksis tada, kai vadai pasakys – ten jaučiasi sukarinta tvarka. Kiti iš viso nežinojo, ar pasitrauks“.

Rinkimų dieną A. Anušauskas praleido netoli Kijevo esančiame Černigovo mieste. Miestas, įkurtas prieš 1300 metų, kaip pastebėjo svečias, gražus, tvarkingas, žmonės ramūs. „Ten, kur dar neseniai stovėjo Lenino paminklas, dabar iškeltas šūkis „Už vieningą Ukrainą!“ Žmonės pasakojo, kad pas juos ramu, o Leniną nukėlė, jie nevartoja žodžio „nugriovėme“. Kodėl tas paminklas taip ilgai išsilaikė? Galima paaiškinti tuo, jog Ukrainoje per dvidešimt metų kai kas mažai pasikeitė, nes tas blaškymasis tarp Rytų ir Vakarų pristabdė šalies vystymąsi, nors visi vadinamieji civilizacijos malonumai ir buvo sukurti. Sakykime, ar tai būtų Kijevas, ar Černigovas, visur galima atsiskaityti elektroninėmis kortelėmis, yra bankomatai, interneto paslaugos kavinėse – viskas funkcionuoja taip, kaip Europoje“, – kalba pašnekovas.

Tačiau vieną ryškų skirtumą rinkimų stebėtojas pamini. Tai – keliai. „Galėčiau juos palyginti su Lenkijos keliais prieš dvidešimt metų. Ukrainoje nutiestos kelios autostrados į pietus ir vakarus, bet dauguma kelių, kurie jungia svarbius centrus, apgailėtinos būklės“.

Pastebėjimai ne protokolui

Dar būdamas Ukrainoje, socialiniuose tinkluose A. Anušauskas rašė: „Ukrainietiški eskizai: 21 kandidato biuletenis, soboras barikados fone, paskutiniai apmąstymai, apalpusios rinkėjos gaivinimas“. Tai primena ištraukas iš kelionių dienoraščio, jeigu ne vienas įrašas – barikada. Tai yra daug rimčiau nei eilinės dienos įspūdžiai, todėl norėjosi eskizus sutalpinti į vieną paveikslą, pasakojimą.

„Rinkimų dieną Černigove gatvėje pamatėme parkritusią moteriškę. Priėjome, pakėlėme ją, daviau vandens atsigerti, kad atsigaivintų. Garbingo amžiaus moteriškė atsigavusi išliejo visą nostalgiją Sovietų Sąjungai. Kalbėjau su pirmą kartą balsuojančia mergina – mačiau, ji ilgai stoviniavo, mąstė. Ji pasakė, jog balsuoja už Maidano žmogų ir dabar kiek ilgiau mąsto apie iš 21 kandidato pavardžių sudarytą biuletenį. Pirmas įspūdis iš pirmo jos balsavimo labai geras. Paklausiau, ar jos draugai ruošiasi ateiti, sakė, kad jie būtinai ateis. Įrašas apie Soborą barikados fone – dar vienas pastebėjimas su prasme. Ant barikados tebeplevėsuoja Lietuvos vėliava ir jos fone, toliau, matosi Sofijos soboras. Rinkimų išvakarėse cerkvėje buvo daugybė žmonių“, – pasakoja A. Anušauskas. Parlamentaras mielai būtų ilgiau užtrukęs Kijevo Šv. Vladimiro sobore, kuris ištapytas dailininkų Viktoro Vasnecovo ir Michailo Nesterovo: „Laiko buvo mažai, tad trumpai apžiūrėjau įspūdingus žymių dailininkų darbus. Vienas jų tapė Rusijos mitologijos motyvais, kitas, Nesterovas, buvo caro šeimos, Rusijos imperijos istorijos dailininkas, apdovanotas ne vieną kartą imperatoriaus, o sovietų laikais jam įteikta Stalino premija“. Nuo šiol Kijeve yra ir liūdniausia, tragiškų įvykių pažymėta vieta – gatvė šalia Maidano. Joje dega žvakelės, žydi gėlės, tačiau tai – mirties vieta. Parlamentaras pasakoja, jog šioje gatvėje snaiperiai žudė žmones ir kiekviena tokia vieta, kur siela iškeliavo anapus, dabar pažymėta.

„Viename susitikime su statybų verslininkais pamačiau planą ir jame žodžius, daug žodžių „maidanščik“. Ukrainietiškai maidanas reiškia aikštę, o tame plane buvo numatytos vaikų žaidimo aikštelės. Kažkas iš vietinių kijeviečių pajuokavo – esame karingi, nes mūsų vaikai nuo mažens auklėjimai maidanščikuose“, – sako pašnekovas ir primena, kad, pavyzdžiui, kiek kitaip Maidaną supranta taksistai. Paklausęs, koks jų požiūris į Maidaną, parlamentaras sulaukė atsakymo: „Žinote, labai trukdo eismą, nes negali tiesiai nuvažiuoti į Kijevo į centrą“. „Bet, sakau, pas jus ir be šios minėtos problemos gatvės prastos būklės“. O jie pajuokavo: „Pavasarį mieste sniegas nutirpo kartu su asfaltu“. „Tai ir sugrįžtu prie to paties – vagysčių ir korupcijos. Tai žlugdo Ukrainą. Ir džiaugiuosi dar viena gera žinia: kartu su prezidento rinkimais vyko Kijevo mero rinkimai. Išrinktas Vitalijus Klyčko turi stiprią ranką, tikiu, sugebės tą korupciją sutvarkyti“.

Prezidentas išrinktas. Koks tai pasirinkimas?

Pasibaigus Prezidento rinkimams, Ukrainos spaudoje skaitytojai perskaitė rezultatų įvertinimą: Vsio v šokolade. Šokolado magnatu vadinamas, „Bloomberg“ duomenimis, turintis maždaug 1 mlrd. JAV dolerių turto Piotras Porošenka surinko daugiau kaip 57 proc. rinkėjų balsų, už artimiausią varžovę ir buvusią Ukrainos premjerę Juliją Tymošenko balsavo vos 13 proc.

A. Anušauskas sako, kad visgi tai tas asmuo, kuris buvo Maidane istorinių įvykių metu, kalbėjo ukrainiečiams atvirai reikšdamas provakarietišką poziciją. Šiuo atveju, teigia parlamentaras, tai – geriausias pasirinkimas: „Ukrainai reikalingi aiškūs sprendimai dėl artimiausios ateities, dėl Rytų Ukrainos. Manyčiau, kad šis prezidentas gebės vykdyti teigiamas permainas ir esmingai išspręsti krizę Ukrainoje“.

Arvydo Anušausko

nuotraukos

© 2014 „XXI amžius“