2014 m. birželio 13 d.    
Nr. 24
(2095)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

MŪSŲ
RĖMĖJAS

Lietuvos
kultūros
galerija


XXI Amžius


Atmintis 

Minės kraštiečio kunigo šimtmetį

Vytautas BAGDONAS

Birželio 14-ąją Svėdasuose bus paminėtos kraštiečio kun. Aleksandro Papučkos gimimo 100-osios metinės. Jubiliejinis renginys prasidės 14 valandą šv. Mišiomis Svėdasų Šv. arkangelo Mykolo bažnyčioje. Po jų Anykščių kultūros centro Svėdasų skyriuje vyks prisiminimų popietė, kurioje mintimis apie kun. A. Papučką dalinsis jo giminės, šį dvasininką pažinoję kiti kunigai, parapijiečiai.

Nuoširdžia tarnyste Katalikų Bažnyčiai ir tikintiesiems, atsidavimu pasirinktam kunigo pašaukimui jis paliko savo gyvenimo kelyje ryškius pėdsakus.

Plačiai apie šį veiklų žmogų, ištikimą Dievo tarną pasakojama 1997 metais išleistoje iš Svėdasų krašto kilusio, ilgus dešimtmečius klebonavusio Traupyje rašytojo, Katalikų Bažnyčios metraštininko kun. Stepono Galvydžio knygoje „Kunigas Aleksandras Papučka“, 1998 metais pasirodžiusioje kun. Edmundo Rinkevičiaus atsiminimų knygelėje „Tavyje, o Dieve, visa mano viltis“, autorių kolektyvo parengtame rinkinyje „Svėdasai: praeitis ir dabartis. T.1 (2012 m.), Pasaulio anykštėnų bendrijos internetinėje enciklopedijoje.

Aleksandras Papučka gimė 1914 metų vasario 14-ąją Svėdasų parapijos Sausalaukės kaime ūkininkų Jurgio Papučkos ir Anelės Augulytės-Papučkienės šeimoje. Buvo jauniausias – aštuntasis – vaikas šeimoje. Vaikystėje trys broliai ir sesuo mirė, tad išaugo tik Aleksandras ir trys jo seserys. Tėvui anksti mirus, Aleksandras augo su motina bei seserimis Zofija ir Marija.

1922–1926 metais mokėsi Svėdasų pradžios mokykloje. 1926-aisiais pradėjo lankyti Užpalių keturklasę vidurinę mokyklą, tačiau susirgo ir paliko mokslus. Pasveikęs liko silpno regėjimo.

Nuo 1927 metų A. Papučka keletą metų mokėsi vargonininkauti pas Svėdasų vargonininką Petrą Vinkšnelį, o namuose dirbo žemės ūkio darbus. Išmokęs groti dar ir armonika, kartu su svėdasiškiais Algirdu Jurevičiumi ir Jonu Kasčiu-Kastečka subūrė kaimo kapelą, įkūrė Svėdasų mergaičių mažąjį „Valandų“ chorelį ir jam vadovavo. 1931–1932 metais buvo Andrioniškio, 1932–1938 metais – Adomynės bažnyčių vargonininku. Dirbdamas Kupiškio krašte, Adomynėje, vadovavo įvairioms katalikiškoms organizacijoms, skaitė paskaitas, ruošė vaidinimus, subūrė chorą, sportavo. 1938-aisiais eksternu išlaikė baigiamuosius ketvirtos klasės egzaminus Kupiškio gimnazijoje ir išvyko į Kauną. Čia jis savarankiškai mokėsi, eksternu išlaikė egzaminus ir baigė dar dvi gimnazijos klases. 1940–1946 metais Aleksandras Papučka studijavo Kauno tarpdiecezinėje kunigų seminarijoje. Baigusį mokslus jį 1946 metų balandžio 6 dieną Kauno Jėzuitų bažnyčioje Kaišiadorių vyskupas Teofilius Matulionis įšventino subdiakonu, o kitą dieną – diakonu. 1946 metų birželio 16-ąją Kauno Arkikatedroje Panevėžio vyskupas Kazimieras Paltarokas A. Papučką įšventino kunigu. Primicijų proga savo pirmąsias šv. Mišias jaunas kunigas aukojo Kaune, Adomynėje ir Svėdasuose.

Pirmoji savarankiško vikaro kun. A. Papučkos darbo vieta buvo Biržų krašte, Vabalninke. Čia jis darbavosi tik vienerius metus. Nuoširdžiai bendraujantis su parapijiečiais, pelnęs tikinčiųjų pasitikėjimą, pripažinimą kunigas nesutarė su vietine valdžia, tad pasiprašė perkeliamas kitur. 1947 metų rugpjūčio-lapkričio mėnesiais kun. A. Papučka buvo Anykščių bažnyčios vikaras. Čia atsiskleidė jo, kaip vargonininko, pašaukimas, tad kunigas išugdė tikinčiųjų giedojimo meną, ragino parapijiečius melstis giesmėmis. Aktyvų vikarą pradėjo persekioti Anykščių valdžia, tad vyskupas suskubo jį iškelti kitur. 1947–1949 metais jis – Salako (Zarasų rajonas) vikaras. Pasižymėjo kaip uolus dvasininkas, ugdė bažnyčios choristus, nelegaliai organizavo sovietinės valdžios draudžiamą „Gyvąjį Rožinį“...

Ilgesnį laiką, nuo 1950-ųjų iki 1964-ųjų, kun. A. Papučka buvo Skiemonių Švč. Mergelės Marijos Aplankymo parapijos klebonas. Kurį laiką kartą per mėnesį jam buvo leista aukoti šv. Mišias ir Burbiškio Švč. Jėzaus Širdies bažnyčioje. Uolus Bažnyčios tarnas, tikinčiųjų gerbiamas ir mylimas kunigas ne kartą „užkliuvo“ ir Skiemonių, ir Anykščių valdžiai, sovietiniams aktyvistams. Bet vis nerasdavo „kabliukų“ atsikratyti kun. A. Papučka. Pagaliau atsirado puiki proga. Kun. A. Papučkai klebonaujant Skiemonyse, šios parapijos ribose, Molėtų rajono Janonių kaime, 1962 metų liepos 13 ir 14 dienų vakarais vietinei gyventojai Romutei Macvytei-Matukaitei apsireiškė Švenčiausioji Mergelė Marija. Į tą vietą plūsdavo maldininkai, garsas apie apsireiškimą pasklido labai plačiai. Klebonas pradėtas kaltinti šio apsireiškimo garbinimu, garsinimu, buvo persekiojamas, kol galop iškeltas į nuošalią Surdegio Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų parapiją. Ir čia jis surado savo vietą. 1964–1965 metais būdamas šios parapijos klebonu, jis suaktyvino choristų veiklą, vaikų katekizavimą, skatino parapijiečių tarpusavio bendravimą, rodė asmeninį pavyzdį kaip reikia atjausti kitus, padėti sunkiau besiverčiantiems žmonėms. Klebonas išpopuliarino bažnyčios rūsyje tryškusį šaltinėlį, kurį gausiai lankydavo parapijiečiai. Iš Surdegio kun. A. Papučka buvo iškeltas į Biržų rajoną, Kupreliškio Šv. arkangelo Mykolo parapiją. Ten jis dirbo nuo 1965-ųjų iki pat gyvenimo saulėlydžio.

Pasikvietęs į talką meniškos sielos savo jaunystės draugą svėdasiškį Joną Kastį-Kastečką, suremontavo apleistą bažnyčią, perdažė, įrengė naujas Kryžiaus stotis, sutvarkė šventorių, parapijos ūkio patalpas. Ir šioje parapijoje, ir kitur kun. A. Papučka pasižymėjo gailestingumu, labdaringa veikla, paprastumu, šelpė vargstančius, visiems ir visur surasdavo paguodos žodį. Mirus parapijiečiams, kunigas pats eidavo juos apgiedoti, už patarnavimus iš neturtingų žmonių neimdavo pinigų, net pats juos sušelpdavo. Laisvalaikiu kunigas grojo vargonais, pianinu, fisharmonija, akordeonu, gitara, netgi specialiu pjūklu, kuriuo išgaunamas garsas panašus kaip smuiko...

Kun. Aleksandras Papučka mirė 1977 metų birželio 16-ąją Kupreliškyje. Ten bažnyčios šventoriuje esančiose kapinėse jis atgulė amžinajam poilsiui. Kapą ženklina iškilus skulptoriaus Dominyko Čepo sukurtas paminklas su Švenčiausiosios Mergelės Marijos atvaizdu. Antkapyje iškalti prasmingi paties šviesios atminties kun. A. Papučkos pasirinkti žodžiai: „Tavyje, o Dieve, visa mano viltis“.

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija