2014 m. birželio 13 d.    
Nr. 24
(2095)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

MŪSŲ
RĖMĖJAS

Gimtinė:
žmonės
ir darbai


XXI Amžius


Paminėtos tragedijos metinės

Rūta Averkienė

Prieš 70 metų vykusių įvykių
liudininkė 85 metų pirčiupietė
Marija Saulėnaitė-Jevčenko

Piešinių konkurso „Pirčiupių
kaimo tragedijai – 70“ parodą
apžiūri Varėnos rajono meras
Vidas Mikalauskas ir premjeras
Algirdas Butkevičius

Prie paminklo Motinai skambėjo
Vaidos ir Vidos Markevičiūčių dainos

Minėjimas prie paminklo
„Pirčiupių Motina“

PIRČIUPIAI. Šiemet minime 70-ąsias Pirčiupių kaimo tragedijos metines. Ši liūdna data įamžinta gegužės 22-ąją Pirčiupiuose vykusia konferencija (apie ją jau rašėme), o birželio 3-ąją Pirčiupių kaimo aukos pagerbtos minėjimu. Susirinkus pagerbti šimto devyniolikos gyvų sudegintų pirčiupiečių, prisiminta didelė ir šiurpi mažo Dzūkijos kaimo tragedija, kai 1944 m. birželio 3 d., vos išaušus, vokiečiai apsupo Pirčiupių kaimą ir, suvarę į kluonus, gyvus sudegino 119 žmonių.

Pirčiupių kaimo tragedijos paminėjimas prasidėjo Valkininkų Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčioje šv. Mišiomis, kurias už gyvus, mirusius ir sudegintus pirčiupiečius aukojo Valkininkų parapijos klebonas kun. Bronius Krakevičius.

Vėliau visi tylūs ir susikaupę sustojo prie paminklo „Pirčiupių Motina“. Šiemetiniame atminimo renginyje dalyvavo ministras pirmininkas Algirdas Butkevičius, Seimo pirmininkės pavaduotojas Algirdas Sysas, Seimo kancleris Jonas Milerius, Prezidentūros kancleris Giedrius Krasauskas, Seimo narys Algis Kašėta, Varėnos rajono savivaldybės meras Vidas Mikalauskas, mero pavaduotojas Alvydas Valeiša, administracijos direktoriaus pavaduotoja Laima Vilbikienė, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinė direktorė Teresė Burauskaitė, kiti svečiai, Valkininkų vidurinės mokyklos mokiniai ir mokytojai, rajono mokyklų moksleiviai, rašinio, skirto Pirčiupių kaimo tragedijos 70-mečiui, laureatai, pirčiupiečiai. Minėjime dalyvavo ir dvi paskutinės šių šiurpių įvykių liudininkės Marija Saulėnaitė-Jevčenko ir Antosė Urbelionienė.

Minėjimas prasidėjo trimitų garsais ir Varėnos kultūros centro choro „Harmonija“ daina „Šalis mana, širdis mana“.

Varėnos rajono savivaldybės meras Vidas Mikalauskas sakė, jog minėjimas vyksta istorinėje vietoje, prie monumento Motinai, kuris mena ne tik Dzūkijos kaimo, bet ir visos Lietuvos tragediją. Jis prisipažino tikįs, kad Pirčiupių kaimo tragedija nebus pamiršta ir po daugelio metų.

Premjeras A. Butkevičius sakė, kad Pirčiupių tragedija dar nespėjo tapti legenda, nes įvykiai dar neseni ir labai šiurpūs, nors su šio kaimo tragedijos faktu ir liūdnu paminklo „Pirčiupių Motina“ įvaizdžiu užaugo jau ne viena pokario karta.

Seimo pirmininkės pavaduotojas Algirdas Sysas bei Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinė direktorė Teresė Burauskaitė sakė, kad ši tragedija pasižymėjo ypatingu brutalumu, nes keršto akcija buvo įvykdyta prieš niekuo nekaltus kaimo žmones už kelis nušautus Vermachto karius. Prisimindami Pirčiupių bei kitas žiaurumo akcijas, turime įsisąmoninti, kad gero karo niekuomet nebūna.

Varėnos rajono savivaldybė, skatindama rajono moksleivius išsaugoti atminimą apie tragišką Pirčiupių kaimo istoriją, paskelbė mokinių piešinių ir rašinių konkursus „Pirčiupių kaimo tragedijai – 70“. Konkursui 139 piešinius pateikė devynių rajono mokyklų mokiniai, o rašinius – 19 mokinių. Premjeras A. Butkevičius ir meras V. Mikalauskas dovanėles įteikė piešinių ir rašinių konkursų „Pirčiupių kaimo tragedijai – 70“ laureatams. Minėjime buvo demonstruojami visi vaikų nupiešti piešiniai, o dviejų rašinių ištraukas minėjimo dalyviams perskaitė Varėnos „Ąžuolo“ gimnazijos mokinė Indrė Akucevičiūtė bei Valkininkų vidurinės mokyklos mokinė Raminta Žilionytė.

Prie paminklo Motinai skambėjo Vaidos ir Vidos Markevičiūčių, folkloro kolektyvo „Žeiria“, mišraus choro „Harmonija“ atliekamos dainos.

Prie paminklo ir prie memorialo buvo padėtos gėlės ir uždegtos žvakutės. Minėjimo dalyviai kaip ir kasmet pėsčiomis ėjo į maždaug už kilometro esančią žudynių vietą, kurią žymi trys aukšti mediniai kryžiai, pastatyti tuoj po tragedijos. Iš viso tragedijos vietoje – koplytstulpis ir keturiasdešimt šeši kryžiai. Ant medinės lentelės užrašyti žodžiai: ,,Ilsėkitės, broliai ir tėveliai, ramybėje, ilsėkitės, motinos ir seserys, ramybėje...“ Čia paminėtas kiekvienas žuvęs pirčiupietis, kiekvienai žuvusiai šeimai uždegta po žvakutę. Literatūrinę-muzikinę kompoziciją atliko Valkininkų vidurinės mokyklos mokytojai ir mokiniai. Kapinaitėse svečiai padėjo gėlių. Šiemet šalia kapinaičių Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras įrengė stendą, kuriame yra žuvusiųjų pirčiupiečių nuotraukos ir pavardės. Ant kapinaičių tvoros liūdnai parimusi mąstė 85 metų pirčiupietė Marija Saulėnaitė-Jevčenko. Senolė pasakojo, kad jos tėvelį dar prieš kaimo tragediją vokiečiai nušovė, o jų šeima tuo metu buvo kitame kaime, tad liko gyva. Ir jai, ir 95-erių Antosei Urbelionienei neįsivaizduojamas tos birželio 3-iosios pragariškas deginamų pastatų ir gyvų žmonių karštis atmintyje išliko visam laikui.

Pirčiupių kaimo tragedija įamžinta skulptoriaus Gedimo Jokūbonio skulptūroje „Pirčiupių Motina“, Justino Marcinkevičiaus poemoje „Kraujas ir pelenai“, etnografiniame Zervynų kaime filmuotame režisieriaus Almanto Grikevičiaus filme „Faktas“.

Pirčiupiai, kad ir sudeginti, tačiau vis dėlto liko gyvi – po tragedijos vienas po kito čia kūrėsi nauji gyventojai, tad kaime ir dabar šviečia langai, gyvena žmonės. Kaimo moterys, gerbdamos savo senelių, tėvų, artimųjų, kaimynų atminimą, kasmet tragedijos vietoje pasimeldžia, uždega žvakutes.

Varėnos rajonas
Autorės nuotraukos

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija