2014 m. birželio 20 d.    
Nr. 25
(2096)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai

Referendumą išprovokavo Lietuvos žemės aferos

Prof. Vladas Vilimas

Referendumo iniciatyva atsirado ne lygioje vietoje. Ją išprovokavo Lietuvos žemės aferos. Bet kyla klausimas – kas jų autoriai? „Seimo nariai, padarę pasaulio praktikoje negirdėtą absurdą svarbiausią ir visame pasaulyje pripažintą nekilnojamąjį turtą – žemę – pavertę kilnojamuoju ar persikeliamuoju į prestižiškiausias vietas turtu, turėjo dingti visiems laikams iš įstatymų leidybos institucijos, bet nedingo, ir šiandien jie puikuojasi renkamųjų ar išrinktųjų sąrašuose. Vadinasi, iš tos klaidos nepasimokyta. O ar norima pasimokyti iš klaidos be apribojimų užsienio piliečiams parduoti žemę, tą prie Baltijos išlikusį žemės lopinėlį, kurį tūkstančius metų krauju laistė ir prakaitu vilgė nuo pat ledynmečio pabaigos čia gyvenę mūsų protėviai?“ (iš R. Pakalnio pasisakymo Sąjūdžio 25-mečio minėjime).

Ar klydo p. R. Pakalnis, kalbėdamas apie „negirdėtą absurdą“? Manau, kad ne. Telieka išsiaiškinti, kas „absurdo“ autorius (-iai). Tai nesunku padaryti – Respublikos Seimas, 1997 metais priėmęs „absurdą“, o paskui įstatymų leidžiamosios ir vykdomosios visų kadencijų kairiųjų ir dešiniųjų valdžios, uoliai įgyvendinusios įstatymą iki šių dienų su Konstitucinio teismo palaiminimu. Deja, viską vertinti paliekama istorijai.

Dabar telieka išsiaiškinti, kodėl Lietuvos Seimas atsisakė bet kokių saugiklių, kurie turėjo būti sudėti konstituciniame įstatyme, reglamentuojančiame žemės pardavimą užsienio subjektams. Juk pavyzdžių, kaip spręsti šį reikalą, turėjome daugiau negu pakankamai – visos ES valstybės senbuvės – Danija, Vokietija, Prancūzija, Anglija ir daugybė kitų – yra įsivedusios griežtus ir aiškius apribojimus. Tose valstybėse nekilo jokių problemų dėl reglamentavimo, kurį kiekviena suprato savaip ir įsivedė tvarką tokią, kuri, jų manymu, labiausiai apgintų vietos interesus.

Lietuva ir šioje srityje nuėjo gerai išmėgintu „absurdo“ keliu. Seimas, pajutęs riebų kąsnį, skubėjo jį nuryti. 2003 m. kovo 20 d. Lietuvos Seimas priėmė konstitucinio įstatymo pataisas, kuriose saugikliai tiesiogiai nenumatomi. Tačiau rado gudrią išeitį. Įstatymo 12 straipsnyje (įstatymo įgyvendinimo priežiūra) numatė, kad Seimas, laikydamasis frakcijų proporcinio atstovavimo principo, turi šio įstatymo įgyvendinimui sudaryti nuolatinę komisiją ir nustatyti jos įgaliojimus. Šis numatymas lyg ir leido suprasti, kad nuolatinė komisija nuo įstatymo įsigaliojimo datos kontroliuos žemės pardavimo užsienio subjektams sandorius. Tačiau tokia komisija taip ir nebuvo sudaryta! To ištisą dešimtmetį „nepastebėjo“ nei kairieji, nei dešinieji. „Nepastebėjo“ ir Konstitucinis teismas, pasitelkęs rašto aiškintojus, tokius kaip sinkevičiai.

Visų šių manipuliacijų rezultatas toks: registrų centro duomenimis, 2001–2012 metais Lietuvoje parduotos žemės ūkio paskirties žemės plotas siekia 1,86 mln. hektarų (žurnalas „Valstybė“, 2014, Nr. 3). Parduota 18,6 tūkstančiai kvadratinių kilometrų žemės, o tai yra apie 28,5 proc. visos Lietuvos teritorijos. Taigi, skaičiai įspūdingi. Kam parduota – valstybės paslaptis. Pardavimas vyko iki konstitucinio įstatymo įsigaliojimo, t.y. iki 2014 metų gegužės 1 dienos. Vadinasi, pagal gudručių „planą“, nuo gegužės 1 dienos prasideda jau įvykdytų sandorių įteisinimas, nes iki šios datos jie buvo neteisėti.

Tolesni įvykiai sukėlė isteriją. Ponai „absurdo“ specialistai nesitikėjo tokio baisaus akibrokšto iš „nesusipratėlių“, t.y. visuomenės, kuri pareikalavo informacijos, kam parduota, kiek parduota, kada parduota? Beje, problemą buvo galima išspręsti ramiai, be isterijos ir grasinimų Putinu. Bet kąsnis buvo beveik nurytas, o referendumo organizatoriams tikėtasi parodyti, kas Lietuvoje yra „tikroji valdžia“. Darbo vėl ėmėsi ir kairieji, ir dešinieji, remiami Konstitucinio teismo ir įvairaus plauko rašto aiškintojų sinkevičių.

Seimas ir Vyriausybė, nors ir tikėdama, kad referendumas nepavyks, nusprendė švelninti situaciją, t.y. įvesti žemės pardavimą ribojančius saugiklius. Referendumo organizatoriai sureagavo teigiamai, jie sušvelnino reikalavimą – vietoj kategoriškos nuostatos neparduoti Lietuvos žemės užsieniečiams įrašė: „Žemė, vidaus vandenys, miškai, parkai nuosavybės teise gali priklausyti tik Lietuvos Respublikos piliečiams ir valstybei“. Vadinasi, viskas prasideda nuo tuščio lapo. Nuo 2014 m. gegužės 1d. į konstitucinį įstatymą surašomi saugikliai, o visi NETEISĖTI spekuliantų sandoriai anuliuojami. Problemos turėjo nebelikti. Tačiau „absurdo“ specialistai dėl to ir yra specialistai, kad veiktų pagal savo scenarijų. Saugiklius sudėjo ne į tą įstatymą! Sudėjo tik į Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinąjį įstatymą tikėdamiesi, kad „nesusipratėliai“ to nepastebės.

Ką bendro šis įstatymas turi su konstituciniu, kuris reglamentuoja Lietuvos žemės pardavimą užsienio subjektams? Nieko! Kas tie „absurdo“ autoriai, galite sužinoti patys, peržvelgę 2014 m. balandžio 24 d. Seime vykusio balsavimo rezultatus. Už balsavo – 78, prieš – 7, susilaikė – 5 Seimo nariai. Susipažinkite su balsavusiųjų „už“ pavardėmis ir sužinosite atsakymą (http://www3.lrs.lt/pls/inter/w5_sale.bals?p_bals_id=-18019&p_var=1&p_mark=&p_rus=2).

Taip ir norėtųsi pabūti orakulu ir išpranašauti, į kokį finalą žingsniuojame, vairuojami tautos mandatą gavusių valdančiųjų... Bet čia yra profesionalių astrologų sritis...

Tauta turi savo pasirinkimą – REFERENDUMĄ, kurį surengti paskatino žemės aferų autoriai. Ir Maironiui pritariant, „Palaimink, Viešpatie galingas,/ Lietuvių pastangas teisingas“.

Birželio 29 dieną kviečiame ateiti į referendumą. Neateiti į jį, kad ir kokie klausimai jame būtų, tai tas pat, kas pasakyti: man šita valstybė – tuščia vieta. Referendumas vyks birželio 29 dieną, tačiau, kad jis būtų įvykęs, turi atvykti mažiausiai 1,3 mln. žmonių. Vyksta informacinė blokada, todėl priminkime visiems, kad birželio 29-ąją vyks pirmasis tikrasis Tautos referendumas, kuriame turėsime atsakyti į keturis klausimus:

Sumažinti referendumui reikalingą parašų skaičių iki 100 000.

Referendumu priimtus sprendimus keisti tik referendumu.

Atstatyti Lietuvos piliečių nuosavybės teisę žemei, miškams ir vidaus vandenims.

Gamtos išteklius pramoniniu būdu naudoti tik po visuotinio referendumo.

Seimo nariai siūlo referendume dėl žemės leisti balsuoti dvi dienas

Grupė Seimo narių Seime užregistravo nutarimo projektą, kuriuo siūloma referendume dėl žemės „Tautos valia“ leisti balsuoti dvi dienas – birželio 28-ąją ir 29-ąją. Šį nutarimo projektą pateikė 8 Seimo nariai: Naglis Puteikis, Rima Baškienė, Povilas Urbšys, Aurelija Stancikienė, Jonas Varkala, Valdas Vasiliauskas, Petras Gražulis bei Vytautas Kamblevičius.

Nutarimo projektu siūloma pakeisti Seimo nutarimo „Dėl referendumo dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 9, 47 ir 147 straipsnių pakeitimo paskelbimo“ 2 straipsnį, kuriuo nustatyta, kad referendumas bus vykdomas 2014 m. birželio 29 d. Siūloma nustatyti, kad referendumas bus vykdomas ne vieną, bet dvi dienas – 2014 m. birželio 28 d. ir 29 d.

Aiškinamajame rašte nutarimą teikę Seimo nariai atkreipia dėmesį, jog yra didelė tikimybė, kad referendumas dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 9, 47 ir 147 straipsnių pakeitimo neįvyks, jei bus vykdomas birželio 29 dieną. Taip manyti leidžia tai, jog gegužės 25 dieną kartu su rinkimais į Europos Parlamentą vykusiame pakartotiniame balsavime Respublikos Prezidento rinkimuose dalyvavo mažiau nei pusė (47,37%) rinkėjų sąrašuose įrašytų rinkėjų. „Kadangi birželio 29 dieną, kai nustatyta referendumo data, yra atostogų metas, galima pagrįstai prognozuoti, kad tokiu nepalankiu laiku balsuoti gali ateiti mažiau nei 50 proc. rinkėjų ir tokiu atveju referendumas bus laikomas neįvykusiu“, – rašoma aiškinamajame Seimo narių grupės rašte. Jei Seimas apsispręstų referendumą organizuoti dvi dienas, tai būtų jau antrasis referendumas, vykęs dvi dienas – pirmasis toks referendumas buvo organizuotas 2003 metų gegužės 10–11 dienomis dėl Lietuvos narystės Europos Sąjungoje.

Vyriausios rinkimų komisijos pirmininko Zenono Vaigausko nuomone, toks pasiūlymas yra pavėluotas, o sprendimo iniciatoriai tokį pasiūlymą esą užregistravo per vėlai. Viskas numatyta vienai dienai, rinkėjų kortelės irgi spausdinamos vienai dienai. Jo nuomone, toks sprendimas turėjo būti siūlomas prieš referendumo datos nustatymą – prieš balandžio 10 dieną. Pasak jo, jeigu referendumas truktų dvi dienas, tai papildomai kainuotų 3–4 mln. Dabar referendumas kainuos 13,52 mln. litų.

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija