Pirmasis puslapis
Aktualijos
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Ora et labora

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai

Lietuvos
kultūros
galerija

Gimtinė:
žmonės
ir darbai

Reklamos kaina - tik 1,00 Lt + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją

Kristus – atsinaujinimo
ir vilties šaltinis Europai

Mindaugas BUIKA

Europos Katalikų ir Stačiatikių Bažnyčių forumo Minske dalyviai

Krikščionių forumo temos

Pastarojo meto socialinių ir moralinių iššūkių akivaizdoje vis dažniau kalbama apie Katalikų ir Stačiatikių Bažnyčių strateginio aljanso svarbą, nes jos abi susiduria su šiuolaikinio pasaulio problemomis ir gerai suvokia pajėgų vienijimo jų sprendimui svarbą. Tai svarbu, kai kalbama apie sunkią krikščionių padėtį, diskriminavimą ir persekiojimą tose šalyse, kuriose jie yra mažuma, pavyzdžiui, Artimųjų Rytų regione, su jame plintančiu islamistiniu radikalizmu ir fundamentalizmu. Tai ne mažiau svarbu, kai kalbama apie stiprėjantį priešiškumą krikščionybei labai sekuliarizuotame Vakarų pasaulyje, kur stiprėja vertybinis reliatyvizmas ir materializmas bei menkėja pagarba tikėjimui, ar tai būtų politinė veikla, ar šeimos gyvenimas. Pastarąjį dešimtmetį, pradedant popiežiaus Benedikto XVI pontifikatu, iškilo naujos iniciatyvos dėl abiejų seseriškų Bažnyčių atstovų susitikimų ir pasitarimų rengimo nacionaliniu ir tarptautiniu lygmeniu, siekiant, kad katalikai ir stačiatikiai pabrėžtų savo visišką sutarimą krikščioniškos etikos vertybių srityje. Kaip tik tokia iniciatyva galima laikyti plataus dėmesio susilaukusį Europos stačiatikių ir katalikų forumą, kurio susitikimus kas dveji metai organizuoja Europos katalikų vyskupų konferencijų taryba (CCEE) kartu su Konstantinopolio ekumeniniu patriarchatu, kuris tai koordinuoja kartu su žemyno nacionalinėmis Stačiatikių Bažnyčiomis. Idėja labai aiški: Europa tiek politinėje, tiek bažnytinėje srityje turi išmokti darniai kvėpuoti abiem Vakarų ir Rytų „plaučiais“, nes tai – geros visuomeninės sveikatos pažangos ir taikos pagrindas.

Minėto forumo susitikimus pakaitomis rengiant katalikų ar stačiatikių daugumos šalyse, pirmasis jų 2008 metų gruodį vyko Trento mieste Italijoje, o jame buvo nagrinėta tema „Šeima – žmonijos gėris“. Antrasis susitikimas buvo 2010 metų spalį surengtas Graikijai priklausančioje Rodo saloje ir jame svarstyta tema „Bažnyčios ir valstybės santykiai“. Trečiasis susitikimas 2012 metų birželį vyko Portugalijos sostinėje Lisabonoje. Jame buvo susitelkta į temos „Ekonominė krizė ir skurdas“ svarstymą.

Pirmieji vyskupo suteikti kunigystės šventimai

Kan. teol. lic. Andriejus Sabaliauskas

Telšių vyskupo augziliaras vyskupas Linas Vodopjanovas OFM pirmąkart kunigystės šventimus suteikė Klaipėdos Šv. Juozapo Darbininko bažnyčioje kun. Andriui Baksčiui

Birželio 1 dieną, kai šventėme Kristaus Dangun Žengimą (Šeštinių iškilmę), o Lietuvoje buvo minima ir Tėvo diena, Klaipėdos Šv. Juozapo Darbininko parapijos bažnyčioje vyko ypatingos pamaldos. 10 val. šv. Mišių metu Telšių vyskupo augziliaras vyskupas Linas Vodopjanovas OFM kunigystės šventimus suteikė iš šios parapijos kilusiam, Telšių kunigų seminariją baigusiam ir metus diakono tarnystę Palangos parapijoje atlikusiam diakonui Andriui Baksčiui. Beje, tai buvo pirmieji vysk. L. Vodopjanovo OFM suteikti kunigystės šventimai. Šv. Mišias koncelebravo Telšių Vyskupo Vincento Borisevičiaus kunigų seminarijos vadovai bei kiti kunigai. Kandidatą susirikusiesiems pristatė Telšių Vyskupo Vincento Borisevičiaus kunigų seminarijos rektorius kan. Viktoras Ačas.

Mažoje Ostijoje – didžiulė meilė

Kun. Vytenis Vaškelis

Gerai, kai bendraudami su Dievu sau priskiriame mažumą, o Jam – visagališkumą, nes tada tolydžio aplaužomi mūsų nelemtos puikybės sparnai, ir mumyse labiau „įrūgsta“ dorybingo nuolankumo „tešla“, iš kurios Jis savo nuožiūra mus taip „minko“, kad taptume Jo gerumo šedevru – nuo amžių numatyto kūrybingiausio plano dalyviais... Dabar Viešpats Tėvas trokšta pasinaudoti mūsų augančio tikėjimo „kvailumu“ (plg. 1 Kor 1, 21) ir per savo sekėjus atidengia pasauliui Eucharistijos paslapties šydą – tik tikėjimo akimis yra regimas nuolat esantis Ostijoje Jėzus, kuris kiekvienų šv. Mišių šventimo metu savuosius maitina dievišku Žodžiu ir prasmingiausio gyvenimo Duona.  

2014 metų pradžioje popiežius Praciškus bendrosios audiencijos metu kalbėjo: „Reikia visada atsiminti, kad Eucharistija – ne mūsų atliekamas veiksmas... Eucharistija – Jėzaus veiksmas! Kristus atlieka tai, kas vyksta prie altoriaus. Kristus yra Viešpats. Kristaus dovana susidabartina ir Jis patraukia mus prie savęs, maitina savo žodžiu ir savo gyvybe. Iš Eucharistijos teka ir joje įgauna formą Bažnyčios tapatybė ir misija. Apeigos gali būti nepriekaištingos ir išoriškai labai gražios, bet jei jos nevestų į susitikimą su Jėzumi, jos nebūtų maistas mūsų širdžiai ir mūsų gyvenimui. Per Eucharistiją Jėzus nori įeiti į mūsų gyvenimą ir jį pripildyti savo malonės, kad kiekviena bendruomenė gyventų suderinamai su liturgija, kad būtų darna tarp to, kas švenčiama, ir to, kaip gyvenama“.

Telšių vyskupijoje

Gargždų dekanate

Meldėsi, sveikino, bendravo

Bendra nuotrauka ant bažnyčios laiptų po šv. Mišių gegužės 27 dieną. Centre – Gargždų parapijos klebonas kan. Jonas Paulauskas

Gargždai. 35 metus darbo ir aukos tarnystėje eina kunigo pareigas Gargždų dekanui parapijos klebonas kanauninkas Jonas Paulauskas. Ta proga gegužės 25-osios sekmadienį Gargždų parapiją aplankė Telšių vyskupas Jonas Boruta SJ. Jis vadovavo 12 val. šv. Mišioms, kurių intencija buvo melstis už Gargždų parapiją, už 35 metų kunigystės jubiliejų švenčiantį parapijos kleboną kanauninką Joną Paulauską.

Po šv. Mišių vyskupas ta proga pasveikino kleboną, palinkėjo Dievo palaimos brandaus amžiaus kunigystės kelyje, padovanojo knygą „Vilniaus Kalvarijos“. Ateitininkai, jaunimas, choristai, parapijiečiai dėkojo vyskupui už jo apsilankymu parapijai ir klebonui skirtą dėmesį, gėlių žiedais, giesmių posmais sveikino kleboną 35 metų kunigo tarnystės proga.

Telšių vyskupijoje

Šilutės dekanate

Klebono kunigystės 25-metis

Pagėgių Šv. Kryžiaus bažnyčioje susirinkę dvasininkai po šv. Mišių. Pirmoje eilėje ketvirtas iš kairės – klebonas kun. Vytautas Gedvainis, penktas – Telšių vyskupas Jonas Boruta SJ

PAGĖGIAI. Šv. Kryžiaus bažnyčioje vyko neeilinės iškilmės – savo kunigystės 25-ąjį jubiliejų minėjo parapijos klebonas kun. Vytautas Gedvainis. Iškilmėse dalyvavęs Telšių vyskupas Jonas Boruta SJ sveikino susirinkusiuosius, dėkojo klebonui Vytautui už uolią dieviškąją tarnystę, kuomet savo kasdienėje veikloje tenka įveikti daugelį žemiškųjų kliūčių bei problemų ir vis tiek išlikti dvasiškuoju žmogaus vedliu Dievo link. Be vyskupo, šventės džiaugsmu su visais dalijosi gerbiamo klebono kurso draugai, Telšių seminarijos vadovybė, dvasininkai iš visos Vakarų Lietuvos. Sveikinimo žodžius tarė Seimo pirmininko pavaduotojas Kęstas Komskis, Pagėgių savivaldybės meras Virginijus Komskis, Šilutės evangelikų liuteronų bažnyčios kun. Remigijus Šemeklis, Stoniškių, Šilgalių, Pagėgių parapijų tikinčiųjų bendruomenių atstovai ir daugelis kitų mylinčių ir gerbiančių Pagėgių krašto dvasiškąjį ganytoją.

Minėjimas su skausmu ir viltimi širdyse...

Prie paminklo tremtiniams kalba LPKTS Šilalės skyriaus pirmininko pavaduotojas Antanas Rašinskas

Buldozerinė sovietmečio tremtis neaplenkė ir Šilalės krašto gyventojų: ūkininkų, gydytojų, moksleivių, studentų ir visų kitų, kurie nuoširdžiu darbu, pavyzdingu gyvenimu bei patriotizmu mylėjo savo Tėvynę Lietuvą. Tarp tūkstančių tūkstančiais į „juodąjį sąrašą“ tremčiai įrašytų lietuvių buvo ir šimtai Šilalės krašto gyventojų.

Birželio 15-osios sekmadienį, prisimenant šias rūsčias ir skaudžias dienas, su širdgėla pažymint Lietuvos gyventojų tremties metines, šilališkiai su skausmu ir viltimi širdyse 12 valandą rinkosi į Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčią dalyvauti Sumos šv. Mišiose, kuriose buvo meldžiamasi už tremtinius. Sumos šv. Mišias aukojo Šilalės klebonas dekanas kan. dr. Algis Genutis. Su vėliavomis stovėjo Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos (LPKTS) Šilalės skyriaus nariai. Homiliją pasakė kan. dr. A. Genutis. Šv. Mišių auką papuošė adorantės ir ministrantai, darniai ir nuoširdžiai giedojęs Šilalės parapijos choras. Pamaldose dalyvavę tikintieji aktyviau ėjo išpažinties, o Šv. Komuniją aukojo už savo artimuosius bei už visus tremtyje žuvusius.

Paminėtos Gedulo ir vilties dienos

Monika Kutkaitytė

Valstybės vėliavos pakėlimo Nepriklausomybės aikštėje ceremonijoje – Lietuvos valstybės vadovai Roberto DAČKAUS (lrp.lt) nuotrauka

Šeštadienį, Gedulo ir vilties bei Okupacijos ir genocido dieną, Lietuvos Respublikos Seimo Kovo 11-osios Akto salėje įvyko iškilmingas minėjimas, skirtas pirmajai sovietinei okupacijai ir masinėms tremtims atminti. Renginio dalyviai tylos minute pagerbė žuvusiuosius ir nukankintus tremtyje ir visus žuvusius kovoje už Lietuvos laisvę.

Iškilmingame renginyje kalbėjo Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė, Lietuvos ir Latvijos jėzuitų provincijos provincijolas kun. Gintaras Vitkus SJ, Seimo nariai tremtiniai: Vida Marija Čigriejienė, Vytenis Povilas Andriukaitis, Vincė Vaidevutė Margevičienė, Juozas Olekas ir bendrijos, pradėjusios pirmąsias ekspedicijas į politinių kalinių įkalinimo bei tremties vietas, „Lemtis“ narė Ramunė Driaučiūnaitė ir 2013 metų projekto „Misija Sibiras“ dalyvis Matas Kasperavičius.

Šiaulių dovana Panevėžiui

Prie meninės kompozicijos šalia Nevėžio – Vilius Puronas (priekyje), Panevėžio ir Šiaulių merai Vitalijus Satkevičius ir Justinas Sartauskas

Prie Panevėžio bendruomenių rūmų šalia Nevėžio iškilmingai atidaryta meninė kompozicija šiauliečiams pažįstama – primena mieste atsirandančius meninius akcentus. Tai – Panevėžyje gimusio šiauliečio dizainerio Viliaus Purono dovana gimtinei – miesto pavadinimo legendą iliustruojanti metalo lankstinių kompozicija „Panevėžio vėžys“.

Pasak atidarymo renginyje dalyvavusio Šiaulių mero Justino Sartausko, tai – savotiška 777 metų Šiaulių miesto dovana jaunesniajam broliui – 510 metų Panevėžiui. O V. Purono kūriniai tarsi pažadina visuomenę, skatina diskutuoti: „Vieni vertina vienaip, kiti kitaip. Tačiau kūrėjas eina savo keliu. Ir Panevėžiui mes jo tikrai negrąžinsime“.

Kaip teigė pats V. Puronas, jo siekis – kad kūrinys visiškai įsilietų į Panevėžio erdves, taptų savas ir būtų dar vienas traukos šaltinis turistams.

Pasveikinta vyriausia Šiaulių miesto garbės pilietė

Gražbylė Venslauskaitė ir Šiaulių meras Justinas Sartauskas

Šiaulių meras Justinas Sartauskas 102-ojo gimtadienio proga pasveikino Šiaulių miesto garbės pilietę, mecenatę Gražbylę Venslauskaitę. Miesto vadovas jai įteikė dėžutę jos itin mėgstamų „Rūtos“ šokoladinių saldumynų ir piniginę dovaną.

100-ąjį gimtadienį jubiliatė sutiko simboliškai eidama miesto vadovės pareigas, pernai gimtadienio šventės proga G. Venslauskaitė atviru autobusu važinėjosi po miestą. Šį kartą sukaktuvininkė svečius priiminėjo savo namuose. Bene labiausiai garbiąją šiaulietę džiugino saldžios dovanos, G. Venslauskaitė prisipažino juodą šokoladą valganti kas dieną. Daržoves ir vaisius nelabai mėgstanti senolė sako, tik neseniai paragavusi ir pamėgusi juodą duoną. „Apetitu nesiskundžiu, valgau visą dieną ir dar naktį atsikėlusi užkandu, bet vis tiek mano gydytoja sako, kad tokio lieso žmogaus nėra mačiusi“, – šmaikštavo G.Venslauskaitė.

Kristijono Donelaičio metai

Knygos apie K. Donelaičio memorialą sutiktuvės

Laimutė Kitkauskienė pristato memorialo Tolminkiemyje sukūrimo istoriją

PAGĖGIAI. Kristijono Donelaičio 300-ųjų gimimo metinių paminėjimo renginiai Savivaldybės viešojoje bibliotekoje pasiekė kulminaciją – visuomenei pristatyta Napalio ir Laimutės Kitkauskų knyga rusų kalba „Kristijono Donelaičio memorialas Čistyje Prudy. Sukūrimo istorija“.

Renginyje dalyvavusi Laimutė Kitkauskienė išsamiai papasakojo memorialo Tolminkiemyje sukūrimo istoriją. Ji sakė, kad 1964 metais Lietuvos ir Kaliningrado srities vadovybės rūpesčiu pradėti restauruoti buvusios liuteronų bažnyčios Čistyje Prudy gyvenvietėje pastatai, atkuriamuosius darbus vykdė Kauno kultūros paminklų restauracijos kolektyvas, vadovaujamas architekto dr. Napalio Kitkausko. Vaizdinėje medžiagoje viešnia susirinkusiems atskleidė ilgą ir nelengvą architekto kūrybinį memorialo sukūrimo kelią bei sumanymo įgyvendinimo istoriją. Gausi medžiaga – brėžiniai, nuotraukos, prisiminimai, įspūdžiai – atskleidė visą šio memorialo svarbą ir reikšmę šiandienos kontekste, kai minime šios asmenybės jubiliejų. Viešnia atskleidė ir knygos atsiradimo istoriją, priminė, kad lietuvių kalba ši knyga išleista 2002 metais, o jos pagrindu tapo architekto N. Kitkausko dienoraštis, kuriame jis kruopščiai fiksavo visus darbus, įvykius, problemas, susitikimus ir rūpesčius, susijusius su šio memorialo sukūrimo darbais.

TIE-SOS

Dalius Stancikas

Kažin ar kas nors tikėjosi kitokio Konstitucinio teismo sprendimo dėl Seimo narės Neringos Venckienės. Yra toks vienas viešai kalbantis pranašas – buvęs Konstitucinio teismo teisėjas Vytautas Sinkevičius, kuris per žiniasklaidą iš anksto paskelbia būsimas šio teismo išvadas, netgi tuomet, kai dar byla nepradėta. Todėl kas gali paneigti, kad svarbiausi Konstitucinio teismo sprendimai yra priimami ne šiame pastate, o kokiame nors elitiniame politikų ir teisininkų būrelyje? Taigi V. Sinkevičius dar iki Seimo kreipimosi į Konstitucinį teismą jau paskelbė, kad galima nuteisti N. Venckienę už akių, ir tai bus teisinga. Būtent šiuo aspektu ir tebuvo įdomus Konstitucinio teismo sprendimas, nes kitu požiūriu su viskuo tektų sutikti – jei Seimo narys be rimtos priežasties nesilanko posėdžiuose, nedalyvauja visavertiškai Seimo darbe, jis iš tiesų deramai neatlieka Seimo nario pareigų ir turėtų netekti mandato. Žinoma, yra valstybių, kur išrinkti parlamentarai netenka mandato tik įvykdę itin baisų nusikaltimą (t.y. ne nelankomumo atvejais), nes ten vyrauja labai aiški samprata, kad valstybės tikroji valdžia – ne politikai, teisininkai ar prezidentai, o piliečiai, todėl ir ypač gerbiama tik jų vienų teisė suteikti ar atimti kažkam mandatą. Ir visgi, Konstitucinio Teismo logika, kad piliečiai, išrinkdami savo atstovą, su juo sieja ir viltis, kad jis rimtai dirbs jų labui, man atrodo įtikinama ir pakankamai teisinga. Tačiau N. Venckienės atžvilgiu yra vienas bet...