2014 m. liepos 4 d.    
Nr. 27
(2098)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai

Kodėl V. Landsbergis atsisakė Lietuvos pilietybės?

Povilas Gylys

Toks klausimas man kilo stebint referendumui skirtą televizijos laidą, kurioje buvęs Aukščiausiosios Tarybos pirmininkas atvirai ir „kietai“ agitavo žmones jame nedalyvauti. Man nekilo klausimo dėl to, kad jis pats atsisako vykdyti savo, kaip piliečio, pareigą. Negalėjo kilti abejonių ir dėl to, kad jis ir kitus mūsų šalies žmones ragina nedalyvauti išreiškiant pilietinę valią. Bet kuriam politiniu gyvenimu besidominčiam žmogui akivaizdu, kad toks kalbėjimas ir veikimas viešojoje erdvėje reiškia de facto pilietybės atsisakymą. Jei asmuo nevykdo savo pilietinės pareigos, jis faktiškai „nusipilietina“. Tokia persona realiai tampa ne piliečiu bent jau pagal vieną požymį. Taigi, kodėl jis taip pasielgė? Tikras pilietis domisi savo pilies, savo valstybės reikalais, jis pasiruošęs savo pilį ginti ne tik nuo fizinių, bet ir karinių pavojų. O juk egzistuoja ir nefizinės, neapčiuopiamos grėsmės – realios padėties, bendrojo gėrio nesuvokimas, negebėjimas veikti solidariai bendro tikslo labui. Bet jei individui pilies, t.y. valstybės, reikalai nesvarbūs, jei jis nedalyvauja piliečių sueigose, jis nusišalina nuo savo pilietinių pareigų. O kas, jei toje sueigoje susirinks tik pilies priešų agentai, svetimų samdyti žmonės ir nubalsuos, kad pilies ginti nereikia, ją reikia atiduoti svetimiems? Nedalyvaudamas piliečių sueigoje pilies gyventojas prisideda prie to, kad pilį perimtų ir ją toliau valdytų svetimi. Akivaizdu, kad savo nedalyvavimu tas gyventojas griauna pilies galias išgyventi, apsiginti.


Ar žinote, kas gauna išmokas už jūsų žemę?

Gali būti, kad žemės savininkams nežinant jų žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus deklaruoja ir tiesiogines išmokas pasiima kiti asmenys. Tokia piktnaudžiavimo galimybė paaiškėjo Seimo Audito komitetui svarstant Europos Sąjungos finansinės paramos administravimo klausimus. Asmenims deklaruojant plotus nėra reikalaujama pateikti žemės valdymą pagrindžiančius dokumentus – nuosavybės dokumentą arba sutartį su žemės savininku, įrodančią, kad deklaruojantysis tame plote vykdo veiklą ir turi teisę į tiesiogines išmokas. Iš esmės niekas be atskiro skundo ir netikrina, ar tikrai, tas, kuris deklaravo ir gavo išmokas, tuose plotuose ir ūkininkauja. Todėl žemės savininkai, kurie patys nedeklaruoja plotų, gali būti labai nustebinti sužinoję, kad kažkas juos deklaravo ir gavo Europos Sąjungos paramą. Audito komiteto pirmininkė Jolita Vaickienė neatmeta galimybės, kad „atsiranda gudručių, kurie paskutinę deklaravimo dieną matydami, kad yra neuždeklaruotų plotų ir turėdami pakankamai duomenų, juos deklaruoja savo vardu ir pasiima tiesiogines išmokas“. Ar tokia piktnaudžiavimo galimybė atsiranda dėl teisės aktuose nenustatyto reikalavimo deklaruojant pateikti sutartis, ar dokumentų neprašoma, nors jie privalomi, toliau su Žemės ūkio ministerija aiškinsis Seimo Audito komitetas. 2013 metais Lietuvoje deklaruota 2,8 mln. ha žemės ūkio naudmenų ir pasėlių ploto, už kurį išmokėta 1,2 mlrd. Lt tiesioginių išmokų.


Kultūros paveldui – 12 mln. litų iš valstybės biudžeto

Kultūros paveldo departamentas patvirtino keturias kultūros paveldo objektų finansavimo 2014 metais programas. Šioms Departamento įgyvendinamoms programoms šiemet skirta beveik 12,3 mln. litų. Departamento direktorė Diana Varnaitė 12 mln. litų vertina kaip reikšmingą paramą kultūros paveldui. „Dažnai paveldo objektų valdytojai yra savivaldybės, parapijos, privatūs asmenys, neišgalintys lėšų skirti net būtiniausiems darbams atlikti. Valstybė, žinoma, negali išlaikyti visų tokių objektų, tačiau privalome prisidėti prie jų išsaugojimo, kol valdytojai pajėgs tvarkytis, nes dėl susiklosčiusių aplinkybių rizikuosime visų mūsų bendru palikimu“, – pasakoja D. Varnaitė.

Didžiausia suma – 5,7 mln. litų – bus skirstoma pagal 2014 metų Paveldotvarkos programą. Už jos lėšas bus įvykdyti būtiniausi kultūros paveldo tvarkybos ir saugojimo darbai, finansuoti vertingiausių objektų tyrimai ir projektavimas. Iš šios programos bus kompensuota ir dalis privačių valdytojų išlaidų, patirtų siekiant išsaugoti visuomenei atvirus kultūros paveldo objektus. Darbai bus atlikti Gelgaudiškio dvaro rūmuose (Šakių r.), Švč. Trejybės (unitų) bažnyčioje (Vilnius), Bernardinų kapinių koplyčioje (Vilnius), Vilniaus sinagogoje, Kauno tvirtovės vadavietės komendanto rūmuose ir dar 25 kultūros paveldo objektuose.


Paneigimas

Publikacijos „Mieli „XXI amžiaus“ skaitytojai!“ („XXI amžius“, 2013 09 06, Nr. 33) teiginių dalyse: „Tai – nesąžiningos ir išskirtinių sąlygų sau reikalavusios darbuotojos G. B. pretenzijos mums. (...) po kelių terorizavimo aktų, po įžūlaus psichologinio spaudimo (...) ši darbuotoja, siekdama mums atkeršyti, kreipėsi į teismą, kad mus „pamokytų“ ir išsireikalautų milžiniškų jai nepriklausančių pinigų. Siekdama sau išskirtinių sąlygų, neateidama į darbą net po dvi savaites (...) penkerius metus neatliko konkrečių jai pavestų darbo užduočių, o tik slapta įrašinėjo vadovų pokalbius, rinko įvairią „kompromituojančią“ medžiagą ir siekė visaip trikdyti redakcijos darbuotojų ir ypač jos vadovų darbą. (...) “ ir publikacijos „Viešas laiškas Vidui Mačiuliui“ („XXI amžius“, 2014 01 10, Nr. 2) teiginių dalyse: „(...) po penkerių metų atleistos iš mūsų leidyklos už intrigų rezgimą, nesąžiningumą ir užduočių nevykdymą“, „(...) ji nevykdė darbinių pareigų, ieškojo teisinių priekabių, studijuodama Darbo kodeksą, užuot dirbusi savo tiesioginį darbą, galbūt todėl ir nesusitvarkydavo su užduotimis.“ „(...) netgi G. B. dar dirbant mūsų leidykloje, kai ji jau pradėjo mus terorizuoti netgi slapta įrašydama „inkriminuojančius“ įkalčius (taip sovietiniais laikais darydavo KGB pasiųsti agentai)“. „(...) tik parodo, kad teismuose savo teisingumą kartais „įrodyti“ gali ir nesąžiningi asmenys (...)“, „(...) kai pernai Velykų naktį kažkokiems nusikaltėliams niokojant Žurnalistų namų Kaune patalpas, per G.B. ir kitus pradėjote skleisti absurdišką šmeižtą esą būtent „XXI amžiaus“ redaktorius padarė tą nusikaltimą (...) teismo posėdyje G. B. atvirai išsakė tą šmeižikišką paistalą teisme. Tik man reikalaujant, teisėja buvo priversta nutraukti tą šmeižto laviną, trykštančią iš ieškovės burnos.“, „(...) kai kuriuos darbuotojus šizofrenikais vadinusiai „žurnalistei“ padarant kuo didesnę žalą leidyklai (...)“ tokiai „žurnalistei“ pačiai viešai, teismo posėdyje, skleisti tokius šizofreniškus kaltinimus“. „Nebūtų ir slapto neteisėto pokalbių įrašinėjimo (...)“, „(...) ji Kaune labiau išgarsėjusi kaip intrigų mezgėja (...)“ paskelbta informacija paneigiama.


Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija