2014 m. liepos 4 d.    
Nr. 27
(2098)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

MŪSŲ
RĖMĖJAS

Gimtinė:
žmonės
ir darbai


XXI Amžius


Bendruomenėse

Parapijiečius sukvietė bažnyčia

Bronius VERTELKA

Miežiškių klebonas kun. Rimantas
Visockis (kairėje) sveikino
kun. Antaną Zuloną Antaninių proga

Antanas Žostautas atvyko iš Šeduvos

Iš kairės: Kabelių bendruomenės
pirmininkas Algis Petrošaitis,
velykietis bitininkas Stasys
Aleliūnas ir Maženių bendruomenės
pirmininkas Vidmantas Kazlauskas

Kitoje kelio pusėje nuo bažnyčios –
atnaujintas kryžius

VELYKIAI. Birželio 15-ąją čia vyko Šv. Antano atlaidai ir kraštiečių šventė. Atvykusius pasitiko 1940 metais statytas ir 2013 metais atnaujintas kryžius, stovintis kitoje kelio pusėje šalia Šv. apaštalo Andriejaus bažnyčios.

Vienas pirmųjų į Velykius automobiliu atvažiavo Antanas Žostautas iš Šeduvos. Dažnokai jis aplanko gimtinę, net turi susirašęs toliau gyvenančių savo tėviškėnų adresus. Žmogus mėgsta judėjimą, nesibaido darbo, todėl atrodo daug jaunesnis nei yra iš tiesų. Sakė, jog tam įtakos turi ir jo pasirinktas sveiko gyvenimo būdas. A. Žostautas prieš atlaidus dar aplankė artimųjų kapus Maženių kapinėse.

Prie bažnyčios rikiavosi vis kiti automobiliai. Į gimtąją parapiją atvyko žmonių iš Pasvalio, Panevėžio, kitų vietovių. Nemažai buvo iš Katinų – kaimyninės Uliūnų parapijos. Svetingai visus juos priėmė berželiais iškaišyta, išblizginta bažnyčia. Šv. Mišias aukojo Panevėžio Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios rezidentas kun. Antanas Zulonas. Jis sakė, jog Velykiuose jis nesilankė apie 50 metų, todėl džiaugėsi matydamas šventiškai atrodančius tikinčiųjų veidus ir išpuoštą šventovę. Šv. Mišių metu giedojo Ramygalos Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios choras, vadovaujamas vargonininko Manto Masioko. Kun. A. Zulonas pamoksle kalbėjo apie šv. Antaną, atskleidė jo gerąsias puses, kalbėjo apie žmonių susvetimėjimą, atjautos kito nelaimėje stoką, besaikį godumą, ragino tikinčiuosius arčiau pažinti Dievą. Pasak kunigo, svarbu parodyti Jėzaus veidą šalia esančiam žmogui, nes gyvenimas trapus, jis vis bėga ir bėga. Jeigu žmogus susimąstytų, kitaip gyventų, pamatytų kito žmogaus skausmą. „Ką galės toks parodyti nuėjęs į Dievo teismą? Kad nespėjo nudirbti meilės, kantrumo, aukos, gailestingumo darbų?“ – klausė kunigas.

Velykių parapijiečius aptarnaujantis Miežiškių klebonas kun. Rimantas Visockis pasveikino kun. A. Zuloną Antaninių proga ir įteikė jam baltą leliją, palinkėjo stiprios sveikatos. Klebonas padėkojo parapijiečiams, prisidėjusiems prie tvarkos šventovėje ir apie ją palaikymo, Kabelių ir Maženių bendruomenių pirmininkams Algiui Petrošaičiui bei Vidmantui Kazlauskui, susirinkusiųjų nuotaikas skaidrinusiam giesmėmis Ramygalos bažnyčios chorui ir jo vadovui, visiems atlaidų dalyviams.

Netoli šventoriaus laukė didelė palapinė. Čia viliojo gardžių užkandžių kvapai, gaivinantys gėrimai. Šviežiu, ką tik išsuktu, darbščiųjų bitelių suneštu šiųmečiu medumi vaišino Velykių parapijos metraštininkas, vasaros pabaigoje 80-metį švęsiantis Stasys Aleliūnas. Visur jautėsi malonus, nevaržomas bendravimas. Čia buvo ir knygos „Prisiminimai iš atminties aruodų“, pasakojančios Kabelių kaimo istoriją, autorė Laimutė Čirvinskienė, gyvenanti Pasvalyje (apie knygos pristatymą „XXI amžiuje“ rašėme). Maženių bendruomenės pirmininkas V. Kazlauskas susirūpino, kad reikėtų imti rinkti savo kaimo istoriją, kol gyvi jos liudininkai.

Buvo daug metų nesimačiusių, todėl nepritrūko kalbų, prisiminimų.. Nuostabus buvusių ir esamų Velykių parapijos žmonių kultūringas pasibuvimas atrodė kaip paprasta, kartais iki graudumo nuoširdi šventė.

Panevėžio rajonas
Autoriaus nuotraukos

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija