Pirmasis puslapis
Atmintis
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Ora et labora

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai

Lietuvos
kultūros
galerija

Reklamos kaina - tik 1,00 Lt + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją

Petrinės Romoje – Bažnyčios vienybės šventė

Mindaugas BUIKA

Popiežius Pranciškus uždeda paskirtam arkivyskupui metropolitui palijų – bendrystės su Apaštalų Sostu ženklą

Arkivyskupų metropolitų palijai

Per šventųjų apaštalų Petro ir Pauliaus iškilmę, vykusią Vatikano bazilikoje, popiežiaus Pranciškaus įteikti palijai naujiesiems daugelio tautų arkivyskupams metropolitams vėl ženklino Visuotinės Bažnyčios įvairovę ir jos bendrystę su Romos vyskupu. Iš 27 per pastaruosius vienerius metus paskirtų bažnytinių provincijų vadovų, 24 dalyvavo Romoje birželio 29 dieną vykusiose apeigose ir palijus – baltos vilnos juostas su išsiuvinėtais šešiais juodo šilko kryžiais – priėmė asmeniškai iš Šventojo Tėvo rankų. Kiti trys paskirtieji arkivyskupai metropolitai dėl susidariusių aplinkybių negalėjo atvykti ir bus pagerbti savo diecezijų katedrose: palijus jiems perduos tose šalyse reziduojantys apaštališkieji nuncijai. Šį kartą iš tikrųjų stebino tautinė naujų ganytojų įvairovė, atspindinti globalinį Katalikų bažnyčios pobūdį, ir išlaikyta pusiausvyra tarp kontinentų. Naujieji arkivyskupai metropolitai atstovauja 22 pasaulio valstybėms, ir tik keturios šalys – Italija, Brazilija, Filipinai ir Malavis – gavo po du tokius Bažnyčios hierarchus (kanoninės nuostatos reikalauja, kad kiekvienas vyskupas, sulaukęs 75 metų, pateikia Popiežiui atsistatydinimo pareiškimą, o jis sprendžia, kada paskirti jo įpėdinį, rūpindamasis stabilumu ir atranka). Šį kartą per praėjusius dvylika mėnesių Europai buvo paskirti 8 vietinių bažnytinių provincijų (metropolijų) vadovai, Azijai – 7, Amerikai (Pietų ir Šiaurės kartu) – 6 ir Afrikai – 6. Tarp paskirtų naujų arkivyskupų metropolitų 10 priklauso įvairioms vienuolijoms, įskaitant 3 pranciškonus. Petrinių iškilmėje popiežius Pranciškus palijų uždėjo ir ant naujojo mūsų kaimyninės Lenkijos primo Gniezno arkivyskupo metropolito Vojciecho Polako (Wojciech Polak) pečių. Ta proga galima priminti, kad Lietuvos diecezijos yra suskirstytos į dvi – Vilniaus ir Kauno – bažnytines provincijas, kurioms dabar vadovauja arkivyskupai metropolitai Gintaras Grušas ir Sigitas Tamkevičius.

Ką priimame, tai ir sėjame

Kun. Vytenis Vaškelis

Neseniai popiežius Pranciškus susitiko su trimis vyrais ir trijomis moterimis, kurie prieš kelis dešimtmečius buvo tapę kai kurių dvasininkų lytinio išnaudojimo aukomis. „Dievo ir Jo tautos akivaizdoje esu giliai įskaudintas dėl nuodėmių ir sunkių lytinio išnaudojimo nusikaltimų, kuriuos jūsų atžvilgiu padarė dvasininkai, ir nuolankiai prašau atleidimo. Prašau atleidimo ir už aplaidumo nuodėmes iš Bažnyčios vyresniųjų pusės, nes jie neatsakė tinkamu būdu į išnaudojimo aukų ir jų artimųjų skundus“, – taip visiškai atvirai per šv. Mišių homiliją kalbėjo Šventasis Tėvas.

Sveiku protu sunkiai suvokiama, kaip gali tas, kuris, būdamas kunigu, užuot savo gyvenimu liudijęs Jėzų ir, pasak šio sekmadienio Evangelijos, davęs įvairiopą derlių (plg. Mt 13, 23), į aplinkinių širdis sėti didžiausio papiktinimo rauges ir rizikuoti savo amžinuoju likimu (žr. Mt 13, 30). Deja, net ir jis, pašauktas būti alter Christus, gali tapti panašus į išdaviką Judą, jei laikosi dvigubų gyvenimo standartų ir dėl to vis labiau panašėja į užkietėjusį fariziejų, kuris yra veidmainystės etalonas (žr. Mt 23, 13–15). Nuodėmės tamsus debesis kartais taip užtemdo Kristaus sekėjo mąstymą, kad jis savo protui leidžia kaip užsispyrusiam asilui braidžioti nuodėmingų malonumų klampynuose, ir skina karčius vaisius, kurie primena, kad jų medis buvo tręšiamas žemiausių instinktų bei juslinių geismų tenkinimo puvėsiais. Tada žmogaus protas, veikiamas puikybės ir kitų netvarkingų aistrų, vis tolsta nuo Dievo valios pažinimo šaknų ir, susipainiojęs savo mintyse, neretai daro lemtingas klaidas. Besikartojantys klaidingo mąstymo sprendimai jį veda į aklavietę, nes jo sunkiai sergantis protas pradeda pateisinti net ir blogas priemones, siekiant pasirinkto tikslo.

Atlaidai Žemaičių Kalvarijoje

Kan. teol. lic. Andriejus Sabaliauskas

Pirmoji Didžiųjų Žemaičių Kalvarijos atlaidų diena, liepos 2-oji, buvo skirta maldoms už kunigus, kunigų seminarijas, vienuolius, vienuoles, ministrantus bei naujus pašaukimus. 10 val. šv. Mišioms vadovavo Telšių dekanato dekanas prel. Juozas Šiurys, koncelebravo keletas dekanato kunigų, pamokslą sakė Telšių dekanato vicedekanas, Telšių vyskupijos Katedros administratorius kan. Domas Gatautas. Šv. Mišiose giedojo Luokės parapijos choras.

Pagrindinėms tos dienos 12 val. šv. Mišioms vadovavo ir pamokslą pasakė Vilkaviškio vyskupas Rimantas Norvila. Koncelebravo Telšių vyskupas Jonas Boruta SJ, jo pagalbininkas vyskupas Linas Vodopjanovas OFM ir 80 kunigų iš įvairių Lietuvos vyskupijų. Giedojo Telšių Katedros sumos choras, vadovaujamas vargonininkės Dalios Pleškienės. Šv. Mišių metu ir giedant Kalnus grojo Telšių pučiamųjų kvartetas, vadovaujamas Dariaus Jurgučio. Vysk. R. Norvila pamoksle išryškino, jog kunigo ir vienuolio pašaukimai dažniausiai kyla ir subręsta gerose katalikiškose šeimose.

Palaimintojo minėjimas

Maldininkai prie Marijampolės Šv. arkangelo Mykolo Bazilikos

Padėkos diena liepos 6-ąją, sekmadienį, Marijampolės Šv. arkangelo Mykolo Bazilikoje prasidėjo Palaimintojo arkivyskupo Jurgio Matulaičio MIC paskelbimo Palaimintuoju minėjimas ir atlaidai. Gausiai susirinkę maldininkai dėkojo Dievui už palaimintojo Jurgio Matulaičio užtarimu patirtas malones ir meldė jo paskelbimo šventuoju. Šv. Mišias aukojo Vilkaviškio vyskupas ordinaras Rimantas Norvila, koncelebravo vyskupas emeritas Juozas Žemaitis MIC, generalvikaras mons. Gintautas Kuliešius, kiti kunigai. Homilijoje vysk. J. Žemaitis MIC citavo Šventojo Rašto mintis, tinkančias Palaimintajam, kuris buvo romios širdies, daug kentėjo. Homilijoje buvo daug dėmesio skiriama šeimos metams, pabrėžta, kad šeima yra tokia erdvė, kur gimsta, auga, tarpsta iš Dievo gauta meilė. Bažnyčiai rūpi šeimos, jų tarpusavio supratimas, gerovė. Prisiminti šv. Pauliaus priesakai vyrams ir žmonoms, nes tik dora, meilė, pasiaukojimas vieno kitam yra tikros šeimos pagrindas. Vienas kitą mylėdami, paremdami visais gyvenimo atvejais vyras ir žmona daug pasitarnaus būsimos šeimos ir tėvynės labui. Kalbėdami apie šeimą, jos reikšmę ir svarbą, artinamės prie Palaimintojo, prisimename jo gražią vaikystę ir nelengvą našlaičio paauglio dalią, jo rūpestį, kad katalikiškos šeimos būtų tvirtos, kad mūsų krašte išnyktų girtuoklystė ir kitos blogybės, nes šeima yra tautos ir Bažnyčios ateitis, namų bažnyčia, tautos gyvybės lopšys. Todėl esame raginami sugrąžinti šeimas į Bažnyčią ir sugrįžti reikėtų ne pavieniui, bet visiems kartu. Tik Kristus apvalo ir pašventina šeimą, namų sienas, darbą. Tik Kristus paverčia šeimos židinį dangaus karalystės pradžia, todėl tuo skaudesnis tautai ir Bažnyčiai yra jaunų žmonių pasirinkimas gyventi ne santuokoje arba tik civilinėje santuokoje be Bažnyčios palaiminimo. Pabaigoje kreiptasi į palaimintąjį Jurgį Matulaitį prašant užtarimo pas Dievą už šeimas. Atnašas – votas ir Eucharistinę duoną bei vyną – atnešė šeimos, patyrusios Dievo malonę per Palaimintojo užtarimą.

Kronika

Užbūrė kraštietės medikės nuoširdumas

Daiva Jucikaitė

Mintimis apie profesinį bendradarbiavimą dalinosi Šilutės ligoninės vyriausiasis gydytojas Darius Steponkus bei šios ligoninės slaugos administratorė Birutė Jurjonienė (centre). Kairėje – knygos „Norėčiau apkabint visus...“ autorė Onutė Mitalienė

ŠILUTĖ. Fridricho Bajoraičio viešoji biblioteka, minėdama Šeimos metus, šilutiškius pakvietė į susitikimą su kraštiete medike Onute Mitaliene. Ji pristatė savo autobiografinę knygą „Norėčiau apkabint visus...“, į kurią sudėjo viską, nuo ko prasideda žmogaus ir šeimos istorija: namai, tėveliai, kiti brangūs žmonės, žinių ir ieškojimų kelias, lydėję mokytojai ir bendraminčiai.

Ilgametė Klaipėdos universitetinės ligoninės vyriausiojo gydytojo pavaduotoja slaugai O. Mitalienė, daugiau kaip 50 metų pašventusi pacientams ir slaugai, yra pelniusi ne vieną reikšmingą įvertinimą ir apdovanojimą. Ji apdovanota Lietuvos Respublikos prezidento Algirdo Brazausko padėka, jai suteiktas Nusipelniusio Lietuvos sveikatos darbuotojo vardas, 2006 metais už nuopelnus Klaipėdos krašto žmonėms apdovanota Klaipėdos apskrities Garbės ženklu. Jai įteiktas Popiežiaus Benedikto XVI apaštalinis palaiminimas bei suteikta laikraščio „Lietuvos sveikata“ Slaugos angelo nominacija.

Kronika

Saulėtos ir ūkanotos dienos

Janina Lebskienė OFS

Renginio įkvėpėjas kan. Juozas Barkauskas

MARIJAMPOLĖ. Gegužės 22 dieną Petro Kriaučiūno viešojoje bibliotekoje vyko renginys „Saulėtos ir ūkanotos dienos“ Šeimos metamas paminėti. Pradžioje vakaro dalyvius pasveikino Marijampolės vicemeras Sigitas Valančius ir P. Kriaučiūno viešosios bibliotekos direktorė Daiva Kirtiklienė. Renginio įkvėpėjas ir iniciatorius – kan. Juozas Barkauskas. Jį į P. Kriaučiūno viešosios bibliotekos salę atlydėjo gausus būrys Specialiųjų globos namų gyventojų.

Kadangi šeimų gyvenimas pasižymi didele įvairove ir turi daugybę atspalvių, tai dalelė jų buvo atskleista inscenizacijomis. Jas šiam renginiui sukūrė kan. J. Barkauskas. Stebėdami vaizdelius „Kurmis ir kurtinys“, „Skyrybos“, „Šeima“, „Močiutė ir anūkėlė“ ir kitus, galėjome suprasti, kad visokių dalykų šeimose vyksta: ir nesusikalbama, ir neišgirstama, o kai neišgirstama, skiriamasi, tačiau jeigu žmogaus širdis atvira Dievui, kliūtys įveikiamos. Įvairias šeimų situacijas vaidindami perteikė Daiva, Arvydas ir Tautvydas Macanskai, Karolis Dainauskas, Laima Babinskienė ir kiti.

Kronika

Tapydamas užmiršta valgį

Bronius VERTELKA

Kęstutis Vaičiūnas prie savo paveikslų

PANEVĖŽYS. Panevėžio rajono Savivaldybės viešosios bibliotekos kamputyje sau vietą užsitikrinusi meno galerija „Prie knygų“ visada turi kuo nudžiuginti atėjusius pasikeisti knygų ar paskaityti periodinės spaudos. Pastaruoju metu joje veikusią nuotaikingą Naujamiestyje gyvenančio profesionalaus dailininko Daliaus Dirsės tapybos parodą „Mūsų miesteliai“ pakeitė Kęstučio Vaičiūno iš Smilgių tapybos darbų paroda „Sugrįžimas“.

Į jos atidarymą gegužės 6-ąją atėjo buvę K. Vaičiūno auklėtiniai, bendrakursiai, kolegos, pažįstami, draugai, kaimynai, rajono savivaldybės atstovai. Parodos autorius dirbo ne tik pedagogu, bet buvo ir nepriklausomos Lietuvos pirmosios Panevėžio rajono Tarybos pirmininku, vicemeru, ėjo aukštas pareigas apskrities viršininko administracijoje.

Telšių vyskupijoje

Klaipėdos dekanate

Šeimos metai parapijoje

Švenčiant Valentino dieną kitaip

Klaipėda. Marijos, Taikos Karalienės, parapijos tikintieji, vadovaujami bažnyčios klebono kan. Viliaus Viktoravičiaus, įdomiai ir dvasingai švenčia 2014 metus, Vyskupų Konferencijos paskelbtus šeimos metais: „Šeima yra tikėjimo vartai – natūrali, bet ypatinga aplinka, kurioje viskuo dalijamasi“. Marijos, Taikos Karalienės, bažnyčios parapijiečiai ir kunigai nutarė Šeimos metus paminėti įsimintiniau, o kai kuriuos renginius pasiūlyti ir platesnei miesto bendruomenei. Jau antrą kartą organizuojami sutuoktinių kursai, kuriuose gilintasi į vyro ir moters skirtingumus, sutuoktiniai mokėsi būti išmintingesni, supratingesni ir atidesni vienas kitam ir vaikams. Šią vasarą vyks šeimų stovykla, šeimos vyko ir į didžiuosius Žemaičių Kalvarijos atlaidus... Kiekvieną pirmą mėnesio sekmadienį per 10 val. ir 12 val. šv. Mišias klebonas kun. Vilius Viktoravičius ir vikaras kun. Algirdas Lukšas suteikia palaiminimą ir pašventina visas šeimas, esančias bažnyčioje. Kovo 2 dieną iškilmingai pašventinta Šv. Šeimos ikona. Jos autoriai – Nastia Šopagienė ir brolis Carlo Bertagnin OFM. Ikoną pašventino parapijos klebonas kan. Vilius Viktoravičius. Šv. Šeimos ikona visus metus keliaus per klaipėdiečių šeimas. Šeimos per 10 val. šv. Mišias priėmusios ikoną, sveikinamos, šventinamos ir fotografuojamos, o kitą sekmadienį 10 val. per šv. Mišias ikoną perima kita šeima.

Telšių vyskupijoje

Gargždų dekanate

Malda už kunigus

Kunigai prie altoriaus šv. Mišių metu

GARGŽDAI. Birželio 30 dieną, pirmadienį, į Gargždų Šv. arkangelo Mykolo bažnyčią dalyvauti 12 val. šv. Mišių aukoje gausiai rinkosi tikintieji, nes buvo paskelbta, kad bus meldžiamasi už prieš 25 metus pašventinusį kertinį naujos bažnyčios statybai akmenį vyskupą Antaną Vaičių, už Gargždų parapijos klebonu dirbusį, o vėliau tapusį Telšių vyskupu Juozą Pletkų, už  visus gyvus bei mirusius parapijoje dirbančius ar dirbusius kunigus. Prisimintas sovietiniais metais Gargždų parapijoje vikaru dirbęs, daug gero Bažnyčiai nuveikęs kun. Antanas Šeškevičius. Prie altoriaus šv. Mišių aukai iškilmingai išėjo vienuolika kunigų. Atvyko ne tik Gargždų dekanato kunigai, bet ir vyskupo Antano Vaičiaus giminaitis, Mosėdžio klebonas g. kan. Juozas Vaičius, Nevarėnų parapijos klebonas, porą metų Gargždų parapijoje vikaru dirbęs kun. Aloyzas Žygaitis. Šv. Mišių koncelebracijai vadovavo iš Gargždų kilęs, grįžęs atostogų iš studijų Romoje kun. Andrius Vaitkevičius. Endriejavo Šv. apaštalo Andriejaus parapijos klebonas kun. Stanislovas Anužis priminė, jog 1988 metais tuometinis Telšių vyskupas A. Vaičius klebonu į Gargždų parapiją paskyrė jauną, darbštų, talentingą kunigą Joną Paulauską. Tuo metu parapijiečiai meldėsi ankštame, mediniame barake. Tad reikėjo statyti naują bažnyčią. Tai bandė daryti anksčiau dirbusieji, bet nesėkmingai. Jau 1989 metais vyskupas A. Vaičius pašventino kertinį naujos bažnyčios akmenį. Dabar į Gargždus atvažiuojančius pasitinka didingas bažnyčios bokštas. Bažnyčia yra pagrindinis Gargždų miesto akcentas. Ji – erdvi jauki, šviesi, parapijiečių ir svečių mėgstama.

Vilkaviškio vyskupijoje

Alytaus dekanate

Vienybė ir bendros pastangos socialinės gerovės tarnyboje

Renginio organizatoriai, liudytojai, menininkai kartu su dvasininkais Alytaus dekanu g. kan. Arūnu Užupiu, Pataisos namų kapelionu kun. Antanu Vytautu Matusevičiumi, Šv. Vincento Pauliečio vienuolijos sesėmis Rubelinda Varela ir Rosarija Gonzales

Alytus. Birželio viduryje kartu su Alytaus miesto šventės renginiais Šv. Angelų Sargų parapijos bažnyčioje, atsiliepiant į popiežiaus Pranciškaus neseniai išleistą apaštališkąjį paraginimą „Evagelii gaudium“ apie Evangelijos skelbimą šiandieniniame pasaulyje, vyko dvasinė konferencija, kurioje dalyvavo daug garbių svečių.

Šv. Mišias už miesto bendruomenę aukojo Alytaus dekanato dvasininkai: dekanas ir šios parapijos klebonas garbės kanauninkas Arūnas Užupis, Švč. Mergelės Marijos, Krikščionių Pagalbos, parapijos klebonas monsinjoras Leonas Jakimavičius, Šv. Brunono Kverfurtiečio parapijos klebonas kun. Valdas Simanaitis, Pataisos namų kapelionas ir Miroslavo klebonas kun. Antanas Vytautas Matusevičius. Liturgijoje dalyvavo Miroslavo Šv. Vincento Pauliečio vienuolijos seserys Rosarija Gonzales ir Rubelinda Varela. Šv. Mišiose buvo kreipiamasi į Švč. Mergelę Mariją, Krikščionių Pagalbą, Alytaus Globėją, o mons. L Jakimavičius perskaitė Alytaus miesto patikėjimo 1995 metais Jos motiniškai globai aktą. Pamokslą apie šv. Antaną iš Paduvos (Italija), tądien minimą Bažnyčios liturginiame kalendoriuje, pasakė kun. A. V. Matusevičius, vaizdingai aptardamas šio šventojo dorybes bei įsimintinus gyvenimo įvykius.

Kronika

Aštuntasis Puodžių karalius

Aštuntasis Lietuvos puodžių karalius Vydmantas Vertelis

KURŠĖNAI. Lauryno Ivinskio aikštėje vyko Puodžių karaliaus rinkimai. Aštuntuoju Lietuvos Puodžių karaliumi išrinktas Vydmantas Vertelis – kuršėniškis, trečios kartos keramikas, sėkmingai tęsiantis tėvų ir senelių darbo tradicijas. Naujasis karalius apvainikuotas ąžuolo lapų vainiku, Šiaulių rajono savivaldybės meras Algimantas Gaubas jam uždėjo karūną, įteikė premiją. Aikštėje savo darbų parodas surengė keramikai – pretendentai į karūną: Rūta Indrašiūtė, Marijus Labanauskas, Artūras Matonis, Mindaugas Turolevičius ir Vydmantas Vertelis. Pretendentai į karūną varžėsi, kuris pagamins aukščiausią, mažiausią ir kokybiškiausią dirbinį. Trys keramikai sėdo prie žiedimo staklių, du – Rūta Indrašiūtė ir Artūras Matonis – per 15 minučių turėjo nulipdyti puodynę.

Kronika

Mezgėjų ir kojinių gausybė, folkloro festivalis ir kiaušinienė

Mezgėjų mezgėja klaipėdietė Jolanta Barusienė

RADVILIŠKIS. Antrąjį birželio savaitgalį miesto parke vyko penktasis Lietuvos kojinių mezgimo čempionatas „Mezgame Sekminių sambarį“, Sekminių kiaušinienės kepimas, linksmintasi folkloro festivalyje „Ganiau palšus jautelius“.

Visus pasveikino Radviliškio rajono savivaldybės meras Darius Brazys. „Lietuvos kojinių mezgimo čempionatas jau tapo tradicija. Matydami jų raštus, džiaugiamės jų tobulėjimu ir galimybe įsigyti gražių dirbinių“, – kalbėjo meras. Konkurse savo darbus ir neribotas mezgimo galimybes susirinkusiems demonstravo 47 mezgėjai iš visos Lietuvos: Radviliškio, Šiaulėnų, Šiaulių, Grinkiškio, Baisogalos, Visagino, Pašušvio, Panevėžio, Pakiršinio, Visagino, Raseinių, Klaipėdos, Skėmių, Kauno bei Lazdijų ir Kretingos rajonų. Vienintelis festivalio dalyvis vyras panevėžietis Raimondas Mikuševičius nebijojo varžytis su tokiu dideliu būriu moterų. Mezgėjai kojinę mezgė keturias valandas. Per tą laiką vertinimo komisija, kuriai pirmininkavo Lietuvos tautodailininkų sąjungos Šiaulių skyriaus komiteto narė Sigita Damanskienė, apžiūrinėjo kojines, kurias festivalio dalyviai buvo atsivežę į parodą. Komisija šiais metais stebėjo, ar mezgamos kojinės rašte atsispindi senosios tradicijos. „Labai svarbu, kad raštai, išmegzti kojinėse, būtų mezgėjų pajausti, gyventų jų širdyse“, – kalbėjo vertinimo komisijos pirmininkė. Po apžiūros paaiškėjo, kad gražiausių, autentiškiausių ir preciziškiausių kojinių autore išrinkta klaipėdietė 53 metų Jolanta Barusienė. Ji pelnė penktojo Europos kojinių mezgimo čempionato nugalėtojos vardą. Antroji vieta atiteko mezgėjai iš Raseinių Genovaitei Janulienei, o trečiąją vietą užėmė visaginietė Rita Kuprinskaitė. Kojinių parodos nugalėtoja tapo radviliškietė Laimutė Indilienė.

Kronika

Žemaitės literatūrinė premija – Romui Sadauskui

43-iosios Žemaitės literatūrinės premijos laureatas Romas Sadauskas (dešinėje) ir Kelmės rajono meras Vaclovas Andrulis

UŠNĖNAI. Birželio 5 dieną čia vyko 43-iosios Žemaitės literatūrinės premijos įteikimo šventė. Kelmės rajono savivaldybės administracijos komisija literatūrinėms premijoms skirti, leidžiamiems literatūros kūriniams vertinti ir jų leidimo eilės tvarkai nustatyti, vadovaujama mero Vaclovo Andrulio, dar gegužės 5 dieną posėdyje nutarė šią premiją skirti rašytojui Romui Sadauskui už eseistinį romaną „Gyvenimas prie vieškeluko“.

Laureatą sveikino ir proginę juostą užrišo meras Vaclovas Andrulis ir Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjo pavaduotojas Algis Krutkevičius. Renginyje dalyvavo rašytoja, Lietuvos rašytojų sąjungos pirmininko pavaduotoja Birutė Jonuškaitė, literatūros kritikas, rašytojas Stasys Lipskis, aktorius Algimantas Butvilas, bardas Albertas Antanavičius (Šekspyras).

Kronika 

Dainų šventė – unikalus reiškinys

S. Daukanto aikštėje pakeliama Dainų šventės vėliava

Po ketverių metų pertraukos praėjusį į savaitgalį Vilniuje vėl suskambėjo Lietuvos dainų šventė. Liepos 3-iąją, ketvirtadienį, Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė paskelbė oficialią Dainų šventės „Čia mano namai“ pradžią. Prezidentūros Baltojoje salėje valstybės vadovei ir šventės kūrėjams buvo įteiktos dainų šventės regalijos, S. Daukanto aikštėje iškilmingai pakelta Dainų šventės vėliava. Į šventę susirinko dainininkai ir šokėjai iš visų šalies kampelių, iš viso 37 tūkstančiai dalyvių, iš keturiolikos pasaulio šalių. Šis unikalus tradicinės kultūros renginys Lietuvoje surengtas devynioliktą kartą. Tūkstančiai jaunų ir senų, kasdien lydimų dainos, šokio, muzikos ir papročių šventės dalyvių sostinės gyventojams ir svečiams pristatė lietuvišką dainą, šokį, ansamblių, pučiamųjų instrumentų orkestrų, kanklių muzikos programas, pakvietė susipažinti su liaudies meistrų kūryba. Ketvirtadienio vakare sostinės Kalnų parke vyko Ansamblių vakaras „Krantai Nemunėlio“. Liepos 4-ąją, penktadienį, Dainų šventė kvepėjo duona – sostinės Katedros aikštėje ir Bernardinų sode vyko Folkloro dienos „Laimužės lemta“ renginiai, prasidėję simboliniu duonos sunešimo ritualu Katedros aikštėje. Prie rekordinio ilgio stalo su savo krašto tradicine duona susirinko visų Lietuvos regionų ir Mažosios Lietuvos atstovai bei pasaulio lietuviai. Penktadienį nuo ankstaus ryto iki vidurnakčio Lietuvos sostinės istorinių pilių prieigas užpildė folkloro dvasia. Pavakarę klausytojus Šv. Jonų bažnyčioje pakvietė kanklių koncertas. Jo metu per 600 geriausių Lietuvos kanklininkių iš Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio miestų bei regionų džiugino gerai žinomomis liaudies melodijomis ir naujais kūriniais.

„Dainuojanti“ savaitė

Valdas KILPYS

Vasara – toks metas, kai politikai ir visi juos aptarnaujantieji ilsisi. Gal vienas kitas nepasibodi nueiti ten, kur galima pasisemti šiokių tokių pliusų iš viešumo ir šiek tiek peno sielai. Taigi, ir nauda ir malonumas. Muzikos festivaliai, miestų šventės ir panašūs renginiai tam puikiai tinka, tad šios savaitės politiniai įvykiai ir tebūna aptarti „muzikos ritmu“...

Po ilgų bandymų nustumti klausimą į politikos šalikelę Seimas antradienį visgi ėmėsi svarstyti Tautinių mažumų įstatymo projektą. Niekam ne paslaptis, kad pagrindinis šio projekto „buldozeris“ yra Lenkų rinkimų akcija. Daug diskusijų ir aštrių kalbų sukėlusios dvikalbės lentelės ant namų, atrodo, anksčiau ar vėliau pasirodys mūsų akiratyje, nors dėl įstatymo nuostatų balsuota dar nebuvo. Džiaugtis dėl to ar liūdėti? Kalbėdami apie šiuos dalykus susiduriame su ne vienus metus mūsų politikams koją kišančiu keistu mąstymu, kai priklausomai nuo politinės naudos Lietuvos teritorija yra „didinama“ arba „mažinama“. Tarkime, kairieji mėgsta pabrėžti, kad „tokia praktika taikoma kitose valstybėse“, pamiršdami faktą, kad tos kitos valstybės yra dešimtis kartų didesnės už Lietuvą. Jos tiesiog gali sau leisti nedidelėje šalies teritorijoje dvikalbes lenteles, kitų kalbų vartojimą ir panašius dalykus. Ar tai gali sau leisti Lietuva? Nebent grįžtume į LDK laikus...