2014 m. rugpjūčio 29 d.    
Nr. 32
(2103)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

Svetainė įkurta
2001 m. spalio 3 d.

RUBRIKOS

XXI Amžius


PRIEDAI

žvilgsniai

pro vita

Horizontai

Sidabrinė gija

Kristus ir pasaulis

Atodangos

Abipus Nemuno


ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai


PRIEŠPASKUTINIS NUMERIS

XXI Amžius


MŪSŲ
RĖMĖJAS

Lietuvos
kultūros
galerija

Gimtinė:
žmonės
ir darbai


REKLAMA LAIKRAŠTYJE

Reklamos kaina - tik 1,00 Lt + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją



 

Šiame numeryje:

Pilietiškas jaunimas
puoselėja Baltijos
kelio vertybes

Bernardas
Brazdžionis –
Jonas Juškaitis

Žolinė Pivašiūnuose

Kelionė į Kavarską

Porciunkulės
atlaiduose

Sutvirtino trijų
parapijų jaunuolius

Krauju
persunkta žemė

Antanas Smetona
ir jo kelias į Ameriką

Mirė aktorė
Eugenija Šulgaitė

Prezidento
gimtadienis
paminėtas sodelyje

Devynmetės pasakos
iš „babos“ kavinės

Popiežiškoji „širdies dialogo“ doktrina

Šventojo Tėvo pastabos Azijos vyskupams apie tapatumą ir pagarbą kitiems

Mindaugas BUIKA

Popiežius Pranciškus sveikinasi su
Korėjoje veikiančių religijų vadovais

Didžiojo žemyno įvairovė

Popiežiaus Pranciškaus apaštalinė kelionė į Pietų Korėją buvo istoriškai reikšminga visai Azijai, kadangi tai buvo pirmasis Katalikų Bažnyčios vadovo apsilankymas šiame didžiausiame pasaulio žemyne per beveik du pastaruosius dešimtmečius. Popiežius emeritas Benediktas XVI per savo septynerius metus trukusį pontifikatą į Aziją nebuvo nuvykęs (išskyrus Europai artimą Turkiją ir Šventąją Žemę), o šventasis popiežius Jonas Paulius II paskutiniais pontifikato metais dėl silpstančios sveikatos keliavo mažiau ir didesnį dėmesį skyrė Europai bei Amerikai. Kad Katalikų Bažnyčia turi labiau susitelkti į naująjį Azijos evangelizavimą, pasaulio kardinolai pabrėžtinai nurodė ir jų debatuose, vykusiuose prieš 2013 metų konklavą, kurioje apaštalo šv. Petro įpėdiniu buvo išrinktas dabartinis popiežius Pranciškus. Juk daugiau nei 60 proc. planetos žmonių gyvena Azijoje (aštuonis kartus daugiau nei Europoje!), o krikščionių dalis tarp vietos gyventojų (išskyrus Filipinus, Korėją ir Vietnamą) yra labai menka (1–2 proc. ar dar mažiau). Pavyzdžiui, Korėjai kaimyninėje Japonijoje, nepaisant senųjų, viduramžius siekiančių ir vėlesnių misionierių (ypač jėzuitų) pastangų, dabar tik 0,35 proc. iš 130 mln. tos šalies gyventojų yra krikščionys, o daugiau nei pusė neišpažįsta jokios religijos, taigi, erdvė evangelizacijai yra plati. Azijoje aktualus tarpreliginis dialogas, nes tarp didžiųjų šio kontinento religijų – islamo (270 mln. gyventojų turinti Indonezija yra musulmonų valstybė) ir induizmo (1,2 mlrd. gyventojų turinti Indija) – plinta fundamentalistinės ir aiškiai antikrikščioniškos tendencijos. Kai kuriose Azijos šalyse, ypač tose, kurias tebevaldo ateistine ideologija besivadovaujantys komunistai (Kinija, Šiaurės Korėja, Vietnamas, Laosas), vyksta sunki kova už religijos laisvę, o tos valstybės net neturi diplomatinių santykių su Vatikanu.


Mąstyti Jo mintimis

Kun. Vytenis Vaškelis

Vienas didžiausių žmogaus turtų yra loginis mąstymas. Kai tikintys tėvai nuo mažens savo vaikui skiepija meilę Dievui, jų atžala yra nuosekliai ugdoma daryti tokius kasdienius sprendimus, kurie vis labiau atitiktų šio sekmadienio Evangelijoje skelbiamą žinią – mąstyti Dievo mintimis (plg. Mt 16, 23).

Nors dėl suprantamų priežasčių vaikai dažnai spyriojasi ir verčiau renkasi pramogas, o ne pamokų ruošą namie, tačiau jei supratingi tėvai geba kantriai juos kaip jauną medelį lenkti prie gerų dalykų, ir jie, matydami nuoširdžias savo gimdytojų pastangas jiems padėti mokytis ir gyventi, galop suvokia, kad pirmiausia jiems patiems yra naudingiau mažiau atsikalbinėti, nervintis, pykti ir tinginiauti, o geriau viską daryti savo laiku – melstis, drauge su tėvais dalyvauti šventadienio pamaldose, mokytis ir lankyti tikybos pamokas, sportuoti, kartais žaismingai paišdykauti. Tada tikrai išauš didžio dėkingumo tėvams diena, kai sūnūs ir dukros visa esybe atsidūsės ir tars: „Iš tiesų gyvenimo mokslo šaknys yra savaip karčios, bet kokie saldūs prinokę jo vaisiai! Ačiū jums, mama ir tėti, kad mus vedėte siauru tiesos taku net ir tuomet, kai mes juo nenorėjome eiti“.


Istorija ir dabartis

Baltijos kelias vėl sušaukė Lietuvą

Ramutė Šukienė

Katedros aikštėje tarp
vilniečių ir svečių –
prezidentė Dalia Grybauskaitė

Ankstų rugpjūčio 23-iosios šeštadienio rytą Katedros aikštėje vilniečius žadino būrys jaunų žmonių. Bendru šokiu ir gera nuotaika jie pradėjo kelionę į Baltijos kelią. Tada, prieš 25 metus, daugelis jų dar nebuvo net gimę. Vėliau aikštėje pradėję rinktis žmonės dalijosi prisiminimais ir rašė palinkėjimus ateities kartoms. Kas nemokėjo rašyti, piešė. Žmonėms svarbiausia, kad ateities kartos išsaugotų Lietuvos laisvę. Katedros aikštėje šeštadienį sukurti palinkėjimai iškeliavo į Baltijos kelią, kur žmonės rinkosi iš visos Lietuvos 47 numatytose vietose, kaip ir prieš 25 metus, kur kiekvienas miestelis turėjo sau priskirtą kilometrą. Vykti į Baltijos kelią, dalyvauti „Baltijos kelio sąšaukoje“ ir drauge paminėti Baltijos kelio 25-metį buvo kviečiami visi, prieš 25 metus stovėjusieji Baltijos kelyje, stačiusieji atminimo ženklus, dalyvavusieji prie tų ženklų vykusiuose renginiuose ar Baltijos kelio istoriją žinantieji tik iš pasakojimų.


Prie Baltijos kelio – nauji laiko ir atminimo ženklai

Susisiekimo ministras Rimantas
Sinkevičius, Seimo pirmininkė
Loreta Graužinienė ir Lietuvos
automobilių kelių direkcijos
direktorius Skirmantas Skrinskas
kelyje Vilnius–Panevėžys atidengus
Baltijos kelio atminimą
simbolizuojantį informacinį stendą
Ilonos ŠILENKOVOS (LRS) nuotrauka

Baltijos kelio 25-mečio proga rugpjūčio 22-ąją, penktadienį, automagistralės Vilnius–Panevėžys 38,5 km esančioje automobilių vairuotojų poilsio aikštelėje Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė, susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius ir Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos direktorius Skirmantas Skrinskas atidengė šio istorinio kelio atminimą simbolizuojantį informacinį stendą. Dalyvavo Širvintų rajono savivaldybės meras Vincas Jasiukevičius.

„Šiuo informaciniu kelio ženklu patvirtiname ilgametę trijų Baltijos šalių kelininkų vienybę, jų bendrus darbus ir siekius. Prasminga, kad Baltijos šalių kelininkų asociacija, vienijanti Lietuvos, Latvijos ir Estijos kelininkų organizacijas, įrengė jų ne vieną. Šiandien tokie stendai iškilmingai atidengti ir Latvijoje, Estijoje. Linkiu, kad pro šalį keliaujantiems žmonėms jie visada primintų, kaip svarbu drauge, ranka rankon, siekti užsibrėžtų tikslų ir juos sėkmingai įgyvendinti“, – sakė susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius.


Paminėjo Ukrainos nepriklausomybės metines

Dr. Aldona Vasiliauskienė

Ukrainos nepriklausomybės
dienos proga padėtos gėlės
prie Taraso Ševčenkos
paminklo Vilniuje

Vilniaus Švč. Trejybės bažnyčioje, neseniai paminėjusioje 500 metų jubiliejų, šv. Mišiomis, kurias aukojo t. Vinkentijus Janickis OSBM ir Lietuvos Vyskupų Konferencijos sekretorius kun. Kęstutis Smilgevičius, pradėti rugpjūčio 24 dienos renginiai, skirti Ukrainos nepriklausomybės 23-iosioms metinėms paminėti. Bažnyčios klebonas t. Pavlo Jachimecas OSBM vadovavo rytmetinėms maldoms ir meldėsi kartu su visais tikinčiaisiais.

Kun. t. V. Janickis perskaitė Ukrainos Rytų (Graikų) apeigų katalikų (unitų) aukščiausio arkivyskupo Sviatoslavo Ševčiuko laišką tikintiesiems, kuriame apžvelgiama ir dabartinė padėtis Ukrainoje bei visiems dėkojama už maldas, prašant Dievą taikos.

Po šv. Mišių pagerbti žuvusieji už laisvę – atlikta itin melodinga panichida (ukrainiečių giesmė už mirusius). Po jos garsiai skambėjo ir kun. K. Smilgevičiaus vadovaujamos maldos lietuvių kalba – jos liudijo lietuvių gausą Švč. Trejybės bažnyčioje.


Palangos valdžia nepanoro minėti prezidento A. Smetonos gimtadienio...

Lietuvos Sąjūdžio Kauno skyriaus
atstovai su savo vėliava
Palangoje mini prezidento
Antano Smetonos gimtadienį

Šiais metais daug kas Lietuvoje minėjo pirmojo Lietuvos Respublikos Prezidento Antano Smetonos 95-ąsias išrinkimo Prezidentu ir 70-ąsias jo mirties metines. Kaune, Prezidento gimtinėje ir kitose vietose buvo įvairiais renginiais prisimintas ir jo 140-asis gimtadienis. Tikėtasi, kad šį Prezidento Antano Smetonos gimtadienį tinkamai pagerbs ir Palangos valdžia. Su Palanga yra susiję jo mokykliniai metai, nacionalinio sąmoningumo branda. Besimokydamas Palangos progimnazijoje jis reguliariai skaitė draudžiamą to meto lietuvišką spaudą, jį sužavėjo Maironis, Adomas Mickevičius ir kiti romantinės krypties rašytojai. Jis pajūryje įsitraukė ir į knygnešystės – draudžiamos lietuviškos spaudos platinimo ir gabenimo – veiklą. Visa tai, kaip pažymi profesorius Alfonsas Eidintas, „nulėmė A. Smetonos galutinį tautinį apsisprendimą – jis tapo sąmoningu lietuviu, jo tikrai nedraskė vidiniai svarstymai, kas jis – lietuvis ar lenkas. Jis lietuvis. Jo dvasios gyvenimas ėjo tiesiai. Nuo mažens auginamas lietuviškai, per mokyklas perėjo jausdamasis lietuvis. Motinos, talentingos pasakotojos, žadinamas, išmoko jausti gimtojo žodžio grožį...“


Stasį Lozoraitį prisimenant

Grupė renginio organizatorių
ir svečių. Priekyje (iš kairės):
prof. Ona Voverienė, Marija
Garšvienė, prof. Dalia Brazauskienė

Lietuvių tauta garsi savo didvyriais, savo stiprios valios žmonėmis, kurių gyvenimas turėjo didelės įtakos mūsų valstybei ir tautinei kultūrai. Vienas tokių dvasios stipruolių yra ir Stasys Lozoraitis. Jis, nors didesnę gyvenimo dalį praleido svetur, bet nė minutės nepaliovė galvojęs apie Lietuvą, visa širdimi ir protu buvo jai atsidavęs. Tai buvo žmogus idealistas, visą savo gyvenimą pašventęs Lietuvai.

Lietuvių tauta su juo siejo savo lūkesčius ir viltį. Jis – mūsų siekių ir dvasios troškimų simbolis. Jo pasakyti žodžiai – „Aš žinojau, ką darysiu gyvenime – dirbsiu Lietuvai“ – aktualūs ir šiandien. Jo gyvenimas – pavyzdys, kaip reikia mylėti Lietuvą Tėvynę! Deja, jau 20 metų, kai jo nėra tarp mūsų.

Minint šią sukaktį LPS „Bočiai“ Kauno bendrijos pirmininkė, St. Lozoraičio atminimo pagerbimo komiteto pirmininkė Marija Garšvienė birželio 15-ąją Kaune surengė jo mirties metinių paminėjimą. Iškilmės prasidėjo šv. Mišiomis Paminklinėje Prisikėlimo bažnyčioje.


Istoriniai, kraujo ir dvasiniai ryšiai

Vilkaviškio ir Telšių vyskupų piligrimystė kairiąja Nemuno pakrante
Žemaičių krikšto jubiliejui paminėti

Valerija Vilčinskienė

Vyskupus Gelgaudiškyje nudžiugino
zanavykiškos duonutės kepalas,
įteiktas Palaimintojo J. Matulaičio
draugijos pirmininkės Janinos
Bakševičienės ir Marijos legiono
pirmininkės Vidmantos Venciuvienės.
Kairėje – Audronė ir Artūras
Varankevičiai

Liepos 18 dieną, penktadienį, Vilkaviškio vyskupas Rimantas Norvila ir generalvikaras mons. Gintautas Kuliešius bei Telšių vyskupas Jonas Boruta SJ keliavo po Vilkaviškio vyskupijos panemunės parapijas pristatydami Žemaičių krikšto jubiliejų. Dvasininkai pirmiausia apsilankė Kaimelio Šv. arkang. Mykolo parapijoje. Juos pasitiko klebonas kun. Zenonas Stepanauskas, Sintautų Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų parapijos klebonas kun. Donatas Rolskis, svečias – diakonas Donatas Liutika – ir gausus būrys parapijiečių. Vėliau, Gelgaudiškio Šv. Kryžiaus Išaukštinimo parapijos klebonas kun. Kęstutis Sprangauskas, parapijos atstovai ir svečiai prie bažnyčios durų pasitiko ganytojus su juodos duonos kepalu. Susitikimo metu aplankytas Gelgaudiškio dvaras. Sustojus Ilguvos Šv. Kryžiaus Atradimo parapijoje susitikta su klebonu kun. Vytautu Sakavičiumi ir parapijiečiais. Keliaujant toliau, stabtelėta Kretkampio Šv. diak. Stepono ir Lekėčių Šv. Kazimiero parapijose. Čia atvykusius vyskupus R. Norvilą ir J. Borutą SJ pasitiko klebonas kun. Audrius Kurapka. Vakare, Zapyškio Šv. Jono Krikštytojo parapijoje aukotos šv. Mišios, skirtos Žemaičių krikšto paminėjimui. Jų metu jaunuoliams suteiktas Sutvirtinimo sakramentas.


Žolinė Pažaislyje

Į Žolinės atlaidus susirinkusiuosius
šventina vyskupas Kęstutis Kėvalas

Rugpjūčio 15-ąją Lietuvos Šv. Kazimiero kongregacijos seserys pakvietė į Pažaislį švęsti Švč. M. Marijos Ėmimo į dangų (Žolinės) atlaidus. Iškilmingos šv. Mišios Pažaislio vienuolyno kiemelyje priešais Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčią, prie Gražiosios Meilės Motinos atvaizdu papuošto altoriaus, prasidėjo 15 valandą. Joms vadovavo arkivyskupijos augziliaras vyskupas Kęstutis Kėvalas, koncelebravo kunigai Artūras Kazlauskas ir Nerijus Pipiras. Į šv. Mišias susirinkę kauniečiai bei miesto svečiai vienuolyno kiemelyje turėjo galimybę susitaikyti su Dievu, atlikdami išpažintį – jų klausė miesto parapijose tarnaujantys Kauno I dekanato kunigai. Šv. Mišiose tradiciškai giedojo prof. Petro Bingelio vadovaujamas Kauno valstybinis choras bei solistai. Bendruomeninėje maldoje melstasi už Bažnyčią, jos ganytojus, vedančius Dievo tautą į Pažadėtąją žemę, už nesaugumo, prievartos, priespaudos kamuojamus žmones, prašydami tėviškai laiminti ir šeimas – naujos gyvybės dovanotojas. Pasibaigus pamaldoms, Kauno valstybinis choras bei solistai surengė Pažaislio muzikos festivalio koncertą, skirtą K. Donelaičio 300-osioms gimimo metinėms paminėti – atliktas kompozitoriaus Vidmanto Bartulio „Taip, Donelaiti“.


Žolinė – pagrindinė atlaidų Krekenavoje diena

Lina KIRŠAITĖ

Šv. Mišių aukoti eina Krekenavos
atlaiduose dalyvavę vyskupai

Krekenavos Švč. M. Marijos Ėmimo į dangų Mažojoje Bazilikoje rugpjūčio 14–21 dienomis švenčiami Žolinės atlaidai. Rugpjūčio 15-ąją, pagrindinę atlaidų dieną, buvo minimos Bazilikos paskelbimo 3-iosios metinės.

10 val. šv. Mišių aukai vadovavo ir pamokslą pasakė apašt. prot. Bronius Antanaitis. Koncelebravo Krekenavos altaristas kan. Petras Budriūnas. Po šv. Mišių apašt. prot. Br. Antanaitis vedė Rožinio maldą.

11 val. Krekenavos miestelio aikštėje vyko pučiamųjų orkestro koncertas.

12 val. Suma Bazilikoje prasidėjo Švč. Mergelės Marijos litanija. Panevėžio vyskupas ordinaras Lionginas Virbalas SJ pasveikino maldininkus. Šv. Mišių aukai vadovavo Kauno arkivyskupas metropolitas Sigitas Tamkevičius SJ, koncelebravo Vilniaus arkivyskupas metropolitas Gintaras Grušas, Telšių vyskupas Jonas Boruta SJ, Vilkaviškio vyskupas Rimantas Norvila, Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis, Panevėžio vyskupas Lionginas Virbalas SJ, Panevėžio vyskupas emeritas Jonas Kauneckas ir septyni kunigai. Dar keletas kunigų bažnyčioje ir šventoriuje klausė išpažinčių. Iškilmes skambiais, darniais balsais papuošė Biržų Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios Sumos ir „Viktorijos“ chorai, vadovaujami vargonininkės Viktorijos Morkūnienės. Jie giedojo W. A. Leonard „Mišias Es-dur“.


Dvi garbingos sukaktys

Loreta Valukonienė

Kan. Juozas Barkauskas,
kun. Vytautas Užkuraitis,
kun. Zigmas Gustainis, kun. Viktoras
Brusokas, kun. Jonas Survila

Rugpjūčio 7-osios rytą Marijampolės specialiųjų socialinės globos namų koplyčioje vykusiose šv. Mišiose gyventojai ir darbuotojai minėjo dvi prasmingas sukaktis – kunigo Zigmanto Gustainio 95-ąsias ir kunigystės 60-ąsias metines. Šv. Mišias koncelebravo kunigas jubiliatas Z. Gustainis, kan. Juozas Barkauskas, kunigai Vytautas Užkuraitis, Viktoras Brusokas, Jonas Survila – globos namuose gyvenantys kunigai.

Kun. Z. Gustainis gimė 1919 m. rugpjūčio 7 d. Karčrūdės kaime, Paluobių parapijoje, Šakių rajone, gausioje neturtingų ūkininkų Jono ir Antaninos Gustainių penkiolikos vaikų šeimoje – jis buvo dešimtasis. 1928–1932 metais jis mokėsi Antabūdžio pradžios mokykloje, 1937–1938 metais – privačiai, 1945–1949 metais – Kauno 2-ojoje suaugusiųjų gimnazijoje.


Panevėžio vyskupijoje

Kupiškio dekanate

Parapijos dienose pagerbti Bažnyčios tarnai

Palėvenės parapijos moterys
katalikės su svečiais

Palėvenė. Kaip ir kiekvienais metais šiemet parapijos moterys katalikės surengė Palėvenės parapijos dienas. Jų metu pagerbti žmones, kurie prisidėjo savo darbais. Šiais metais pagerbėme mūsų bažnyčios ministrantus. Šventė prasidėjo Rožinio malda, paskui aukotos šv. Mišios už gyvus ir mirusius ministrantus ir visus Bažnyčios patarnautojus. Šv. Mišias Šv. Domininko bažnyčioje aukojo Vilniaus Visų Šventųjų parapijos klebonas, Lietuvos moterų katalikių dvasios tėvas kun. Vytautas Rapalis ir Palėvenės parapijos administratorius kan. Vladas Rabašauskas. Susirinkome norėdami pagerbti parapijoje tarnavusius ir dabar tarnaujančius ministrantus ir visus kitus bažnyčios patarnautojus. Per daugiau kaip 100 metų jų buvo gana nemažai. Prisiminimai pradėti rinkti tuoj po Šv. Kalėdų. Ką suradau bažnyčios archyvuose, pasikalbėjau su parapijos žmonėmis, pasinaudojau vyresnio amžiaus žmonių archyvais (nuotraukomis).


Vienybės paradoksai

Romas BACEVIČIUS

Praėjusį savaitgalį paminėjome 25-ąsias Baltijos kelio metines. Vėl atgimė apmirusi Lietuvos, Latvijos ir Estijos vienybė, tada buvusi labai stipri ir mus vienijusi dėl bendro tikslo – Nepriklausomybės. „Baltijos kelias – gyva legenda. Prieš 25 metus trys Baltijos tautos vieningai ir drąsiai pareiškė, kad sieks laisvės. Visam pasauliui parodėme, kad okupantai mūsų nepalaužė. Atkūrėme savo valstybes ir padarėme didelę pažangą, todėl didžiuokimės savo istorija. Tegul laisvė skamba visu garsu nuo Vilniaus iki Talino“, – šiemet sakė Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė. Pasak Prezidentės, šiandien Europa vėl susiduria su brutaliai demonstruojama jėga ir atviru noru žlugdyti subrendusios, suverenios valstybės siekius. Situacija Ukrainoje reikalauja tokios pat vienybės, drąsos ir ryžto, kokį parodė Baltijos kelyje stovėję žmonės. Bet ar kas nors matė, kokią drąsą ir ryžtą ji pati rodė prieš 25 metus?

 
Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija