2014 m. rugsėjo 5 d.    
Nr. 33
(2104)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

MŪSŲ
RĖMĖJAS

Lietuvos
kultūros
galerija


XXI Amžius


Kronika

M. K. Čiurlionio kūrybai skirta popietė – muzika, dailė ir šiuolaikinis kinas...

IGNALINA. Viešoji biblioteka surengė puikią muzikos, dailės ir kino popietę, kurioje svečiavosi Mikalojaus Konstantino Čiurlionio proanūkis pianistas Rokas Zubovas ir jo žmona Sonata. Jie padėjo prisiliesti prie nemirtingos žymiausio visų laikų Lietuvos menininko kūrybos. Muzikos mokyklos salėje ignaliniečiams surengtas koncertas, vėliau bibliotekos parodų salėje eksponuotos paveikslų reprodukcijos ir žiūrėtas bei aptartas kino filmas „Laiškai Sofijai“. Šis renginys organizuotas įgyvendinant bibliotekos projektą „Literatūriniai etiudai 6“.

„Muzika ir kino filmas – pirmas toks bandymas pristatyti prosenelio kūrybą. Koncertas tikrai puiki įžanga prieš žiūrint kino filmą. M. K. Čiurlionis savo gyvenime nepatyrė daug kūrėjo laukiančių džiaugsmų. Visa šlovė ir įvertinimas atėjo jau po mirties. Tai, kad jo kūriniai apskritai išliko ir dabar jais džiaugiamės, yra didelis apvaizdos ženklas...“, – prieš koncertą kalbėjo Rokas Zubovas. Pirmiausia suskambo ramiu Druskininkų pušų alsavimu prasidedanti simfoninė poema „Miške“. Kūrinys buvo atliktas fortepijonu keturiomis rankomis, R. Zubovas grojo kartu su žmona.

Klausantis muzikos, vaizduotė kūrė gamtos paveikslus, o širdis juto gilius menininko dvasinius išgyvenimus, žmogiškosios būties sudėtingumą. Koncerte dar skambėjo preliudai „Pastoralė“, „Ekspromtas“, „Svajonė“, „Ruduo“, „Miražas“, keletas kūrinių liaudies dainų tematika. R. Zubovo teigimu, dar niekas neaplenkė M. K. Čiurlionio chorui pritaikytų lietuvių liaudies dainų muzikinio grožio. „Jo lietuvių dainelės fortepijonui – lyg maži brangakmeniai, kurie puikiai skamba įvairiose pasaulio salėse“. Ignaliniečiai išgirdo ir keletą vėlyvosios M. K. Čiurlionio kūrybos pavyzdžių („Lakštingala“, „Sekminių muzika“). Šis kūrybos tarpsnis, kaip minėta, buvo labai produktyvus: sukurta daugiau nei šimtas paveikslų, simfoninė poema „Jūra“, pradėta poema „Pasaulio sutvėrimas“, kartu su žmona kuriama opera „Jūratė ir Kastytis“, organizuojamas dailininkų sąjungos steigimas, jaunųjų kompozitorių konkursas ir t. t.

Po koncerto visi buvo pakviesti į Ignalinos viešąją biblioteką filmo peržiūrai. Parodų salėje, kur vyko peržiūra, vos sutilpo visi atėjusieji. Filmas „Laiškai Sofijai“ – tikrais įvykiais paremta Lietuvos genijaus M. K. Čiurlionio gyvenimo istorija, kūrybiniai išgyvenimai ir didžioji, tragiškai pasibaigusi meilė gražiai ir protingai moteriai, to meto šviesuolei, žurnalistei ir politikos veikėjai Sofijai Kymantaitei. 1875 metais valstiečių šeimoje gimęs Mikalojus Konstantinas Čiurlionis netrukus įrodė esąs itin gabus vaikas tiek tapybai, tiek ir muzikai. Per savo trumpą gyvenimą menininkas sukūrė daugiau nei 300 paveikslų ir tiek pat muzikinių kompozicijų, kurios iki šiol žavi ir stulbina savo kartais net bauginančiu gyliu. 1911-aisiais, vos 35-erių sulaukęs M. K. Čiurlionis buvo pakirstas paslaptingos ligos, sužlugdžiusios jam galimybę palikti dar daugiau kūrybos lobių ir išvysti naujagimę dukrą Danutę...

Rokas Zubovas, nebūdamas profesionaliu aktoriumi, filme įkūnijo savo prosenelį ir už šį vaidmenį gavo „Sidabrinės gervės“ apdovanojimą. Ir tikrai čia galbūt netinka žodis „suvaidino“, tiksliau – išgyveno, perdavė paveldėtą menininko sielos grožį, jo kraujyje tekantį kūrybos šauksmą. Įdomu tai, kad filmą režisavo ne lietuvis, o iš Didžiosios Britanijos atvykęs Robert Mullan, kuris, matyt, pasikliovė savo, kaip menininko, nuojauta, kad būtent pianistas Rokas Zubovas gali geriausiai atlikti šį vaidmenį. „Aktoriams režisierius tarsi nevadovavo. Jie tarsi patys gyveno pagal scenarijų ir patys dalyvavo filmo kūrime“, – prisimindamas filmavimąsi pasakojo R. Zubovas.

Parodų salėje, kur vyko filmo peržiūra, vos sutilpo visi atėjusieji. Bibliotekininkės žmones vaišino šaltu gėrimu ir vis nešė papildomas kėdes. Šiluma neatbaidė norinčių prisiliesti prie M. K. Čiurlionio gyvenimo, kurio gelmė ir paslaptis kaip ir jo kūryba yra begalinė...

Lina Kovalevskienė

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija