Lietuvos
kultūros
galerija

Atmintis

Mirė teatro režisierius H.Vancevičius

Rugpjūčio 12-ąją po sunkios ligos mirė garsus XX amžiaus 6–8 dešimtmečių Lietuvos režisierius ir pedagogas Henrikas Vancevičius. Jis gimė 1924 metais sausio 2 dieną Kaune. Baigęs režisūros mokslus Maskvos A.Lunačiarskio teatro meno institute (GITIS), jis 1959–1966 metais buvo Kauno dramos teatro, 1966–1989-aisiais – Lietuvos akademinio (dabar – nacionalinio) dramos teatro vyriausiasis režisierius, sukūrė spektaklių kituose Lietuvos teatruose, dėstė Lietuvos konservatorijoje (dabar – Muzikos ir teatro akademija). H.Vancevičius daug dėmesio skyrė nacionalinės lietuvių dramaturgijos interpretacijoms – 1957 metais Kaune pastatęs spektaklį „Herkus Mantas“, režisierius prabilo apie Lietuvą, lietuvybę, tautos likimą. Jo dėka teatro scenoje įsitvirtino dramaturgai Juozas Grušas ir Kazys Saja, jis statė Balio Sruogos, Jono Avyžiaus, Vytauto Bubnio kūrinių inscenizacijas. Jo režisuotuose spektakliuose iškilo Vaivos Mainelytės, Marijos Rasteikaitės, Regimanto Adomaičio, Audrio Chadaravičiaus, Henriko Kurausko, Laimono Noreikos, Arno Roseno, Vytauto Tomkaus ir kitų aktorių talentai. Istorijoje išliko ir jo pastatyti klasikiniai bei šiuolaikiniai spektakliai: Antono Čechovo „Trys seserys“, Federiko Garsijos Lorkos „Bernardos Albos namai“, Viljamo Šekspyro „Antonijus ir Kleopatra“, Džono Steinbeko „Pelės ir žmonės“. Lietuvos nacionaliniame dramos teatre H.Vancevičius pastatė Žano Polio Sartro „Altonos atsiskyrėlius“, garsiąją Justino Marcinkevičiaus trilogiją „Mindaugas“, „Katedra“, „Mažvydas“, Vinco Krėvės „Skirgailą“, Fiodoro Dostojevskio „Stepančikovo dvarą“, Henriko Ibseno „Juną Gabrielį Borkmaną“, „Laukinę antį“ ir daugelį kitų spektaklių. H.Vancevičius buvo pašarvotas Lietuvos nacionalinio dramos teatro Didžiojoje scenoje, palaidotas Vilniuje, Antakalnio kapinėse, Menininkų kalnelyje.

© 2014 „XXI amžius“