Pirmasis puslapis
Atmintis
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Mums rašo

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai

Lietuvos
kultūros
galerija

Gimtinė:
žmonės
ir darbai

Kelionės

Lietuvos
Krikščioniškosios
Demokratijos
Partija

Reklamos kaina - tik 1,00 Lt + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją

Kankinystės patirtis ir tarpreliginė darna

Popiežiaus Pranciškaus vizito Albanijoje bruožai

Mindaugas BUIKA

Albanijos katalikai laukia Šventojo Tėvo prie ištiestos nacionalinės vėliavos, kurioje atvaizduotas dvigalvis erelis. Atkreipęs į tai dėmesį Popiežius kvietė albanus kilti aukštyn, bet neužmiršti savojo lizdo

Sunkios komunistinio ateizmo pasekmės

Likdamas ištikimas savo pastoracinio mokymo nuostatoms, kad pirmenybę reikia teikti vadinamosiose periferijose esantiems žmonėms, tautoms ir regionams, popiežius Pranciškus savo pirmąją apaštalinę kelionę Europoje už Italijos ribų atliko ne į kokią nors klestinčią šalį, bet į neturtingą Albaniją. Beje, verta prisiminti, kad ir pačioje Italijoje išsirengdamas į pirmąjį vizitą už Romos vyskupijos ribų, Šventasis Tėvas pirmiausia nuvyko ne į kokį didelį miestą ar garsią šventovę, bet į tolimąją Lampedūzos salą, priimančią suvargusius pabėgėlius, mažais laiveliais atplaukiančius nuo šiaurinių Afrikos krantų ieškoti prieglobsčio. Rugsėjo 21 dieną popiežiaus Pranciškaus aplankyta Albanija yra tikra periferija ne tik prastais ekonominiais rodikliais, bet ir religiniu gyvenimu, kadangi ji yra viena iš nedaugelio Europos valstybių, kurioje musulmonai sudaro daugumą (daugiau kaip du trečdalius) iš 3,2 milijono šios šalies gyventojų, o krikščionys tik apie trečdalį (20 proc. stačiatikiai ir tik 10 proc. katalikai). Tiesa, po XX amžiaus antroje pusėje ilgus dešimtmečius trukusio išskirtinai agresyvaus komunistinio režimo valdymo, susijusio su stalinistiniu Envero Hodžos (Enver Hoxha (1908–1985)) asmenybės kultu, kai Albanija pirmoji pasaulyje net konstitucijoje buvo paskelbusi, kad vienintelė šalies pripažįstama religija yra ateistinė propaganda, o visos kitos visiškai uždraustos, tikrų tikinčiųjų skaičius gerokai sumažėjęs visose tradicinėse tikybose. 1991 metais žlugus komunizmui, vykdant demokratizaciją ir atstatant religijos laisvę, Albanijos ir katalikišką bažnytinį gyvenimą teko faktiškai kurti iš naujo su kaimynų italų ir kitų užsienio misionierių pagalba. 1993 metais, Albaniją su apaštaliniu vizitu aplankęs šventasis popiežius Jonas Paulius II, konsekravo pirmuosius šalies vyskupus, kurie iki tol dvasinę tarnystę atliko emigracijoje ir grįžę į tėvynę uoliai ėmėsi naujosios evangelizacijos.

Kopimas į savas aukštikalnes

Kun. Vytenis Vaškelis

Šio sekmadienio Evangelijos palyginime apie du sūnus Jėzus sakė, kad vienas sūnus pažadėjo darbuotis tėvo vynuogyne, bet nupėdino savais keliais, o kitas, nors dėl įvairių priežasčių nenorėjo dirbti, bet vėliau apsigalvojo ir ėmė triūsti (plg. Mt 21, 28–30). Viešpats į dienos šviesą iškėlė buvusių laisvo elgesio moterų pavyzdį, kurios radikaliai pakeitė savo mąstymą bei gyvenimo būdą. Jis sakė, kad jos aplenks tuos, kurie išklydo iš tikėjimo bei teisumo kelio ir greičiau už juos pateks į dangaus buveines (plg. Mt 21, 31). Taigi esminė žmogaus širdies ir proto kaita Kristuje yra jo naujų poelgių raiška, turinti gyvybiškai svarbią įtaką asmenybės likimui.

Prieš kelis metus mons. Robertas Šalaševičius viename portale sakė, kad „Bažnyčia nepasiduos bandymams uždaryti ją zakristijoje ir drąsiai reikš nuomonę tais klausimais, kurie yra svarbūs visiems žmonėms“. Pritardamas šiai nuomonei, tariu keletą žodžių dėl minėto dvasininko pasitraukimo iš užimamų pareigų. Be abejo, pirmiausia nors trumpoje maldoje prisimindami mons. Robertą, tikintieji stengiasi persiimti Jėzaus Kristaus Širdies nuostatomis ir jam nuoširdžiai linki malonės iš naujo perkainoti kunigystės dovanas, kad jos, pastatytos į pagrindinę prioritetų vietą, būtų palydimos ir konkrečių veiksmų, liudijančių ištikimybę tikrajam kunigo pašaukimui...

Derinti tiesą su meile yra kiekvieno sielovadininko svarbiausias uždavinys

Kauno arkivyskupas Sigitas Tamkevičius sako homiliją mons. A. Svarinsko laidotuvių Mišiose Vilniaus Arkikatedroje Jono Česnavičiaus nuotrauka

Tebeprisimename liepos 17-ąją mirusįjį monsinjorą Alfonsą Svarinską. Jo laidotuvėse kalbėjęs Kauno arkivyskupas Sigitas Tamkevičius pabrėžė, kad monsinjoras Alfonsas buvo kunigas legenda. Prisimindami mons. A. Svarinską, šįkart, atkreipdami dėmesį į laidotuvių šv. Mišių homiliją, Kauno arkivyskupo klausinėjome apie jo bendražygio monsinjoro pastarojo meto darbų vertinimą.

Laidotuvių homilijoje sakėte, kad vieni jį labai gerbė ir mylėjo, kiti bandė niekinti, tačiau niekas nepraeidavo abejingai pro šalį. Ar tas prieštaringas vertinimas susijęs su sovietinio paveldo gajumu tautos mentalitete, su sąmoningomis pastangomis menkinti Bažnyčios nuopelnus kovoje už tautos laisvę, su paties monsinjoro radikalumu, tam tikrais charakterio bruožais?

Paveldas

Restauruojama Bazilika, kurioje palaidotas Palaimintasis Jurgis Matulaitis

Marijampolės Šv. arkangelo Mykolo Bazilika

Marijampolės Šv. arkangelo Mykolo Bazilika toliau gražinama. Joje vyksta tęstiniai restauravimo darbai.

 Šiais metais tvarkomos bažnyčios dešiniosios navos sienos bei langai. Nuo sienų šveičiami dažų likučiai, nuardomi sovietmečio lipdiniai, sienos dažomos dažais, grąžinsiančiais maldos namams istorinę išvaizdą. Ją atgaus ir langai: demontuojami po 1970 metų įrengti ir meninės vertės neturintys vitražai, restauruojami autentiški langų rėmai. Taip pat bažnyčioje įrengta būtina apsauga: pakeista reikalavimų neatitinkanti elektros instaliacija, įrengta gaisro signalizacija. Šiems darbams Kultūros paveldo departamentas skyrė daugiau kaip 700 tūkst. litų iš Jono Pauliaus II piligrimų kelio kūrimo ir jo objektų pritaikymo (paveldotvarka) piligrimų ir turizmo reikmėms 2014 metų programos. Projektui vadovauja architektė Dalia Laurinaitienė, tvarkybos darbus vykdo UAB „Vidara“.

Išnašos

Pristatyta knyga apie kardinolą

Rekolekcijų namuose kalba vyskupas Juozas Matulaitis. Kairėje – knygos sudarytojas Juozas Vercinkevičius

Guronių rekolekcijų namuose rugpjūčio 24-ąją pristatyta knyga „Mokėkime laukti ir augti. Kardinolo Vincento Sladkevičiaus asmenybės ir veiklos bruožai“, kurią išleido viešoji įstaiga „Vorutos“ fondas. Knygoje publikuoti interviu su kardinolu V. Sladkevičiumi MIC, su vyskupais Juozu Matulaičiu ir Juozu Žemaičiu MIC. Atspausdintos kardinolo pasakytos kalbos, sveikinimai, pasakojimai apie kardinolo butą-muziejų Kaune, Birštono sakralinį muziejų, apie Guronių kaimo Rožinio slėpinių kelią ir vienuolyną. Knyga gausiai iliustruota.

Pristatymas prasidėjo šv. Mišiomis Šv. Juozapo koplyčioje. Jas aukojo vyskupas Juozas Matulaitis, Kaišiadorių vyskupijos  generalvikaras mons. teol. dr. Algirdas Jurevičius ir Darsūniškio klebonas kan. Petras Linkevičius.

Kristijono Donelaičio metai

Kristijonas Donelaitis: ir toli, ir šalia

Prie paminklo K. Donelaičiui Gumbinėje (Gusevas)

Kupiškio kultūros centro teatras ,,Provincija“ (režisierė – Nijolė Ratkienė) gegužės 31 – birželio 1 dienomis dalyvavo jubiliejiniuose renginiuose, skirtuose K. Donelaičio 300-osioms gimimo metinėms paminėti Karaliaučiaus (Kaliningrado) srityje. Teatras ,,Provincija“, šiais metais skaičiuojantis 15 metų kūrybinės veiklos sukaktį, Karaliaučiaus srityje lankėsi antrą sykį (2005 metais dalyvavo Karaliaučiaus miesto 750-ųjų metinių proginiuose renginiuose). Lietuvos Respublikos generalinio konsulato ir Karaliaučiaus miesto L. Rėzos lietuvių kultūros draugijos kvietimu į renginius vyko per 30 įvairaus amžiaus kupiškėnų teatro aktorių. Teatras rodė 2014 metų Lietuvos dainų šventės „Čia – mūsų namai“ repertuaro spektaklį „Pavasario linksmybės“ (pagal K. Donelaitį).

Prekyba politika ir valstybe

Zigmas Vaišvila

Rugsėjo 22-osios vidurdienį Lietu vos politikai dar kartą nustebino savo atvirumu ir tiesmukiškumu siekiant „valstybinio“ verslo tikslų – Darbo partijos atstovu pavadintas „Klaipėdos naftos“ vadovas Rokas Masiulis žaibiškai ir tylomis paskirtas energetikos ministru net nesulaukus Darbo partijos tarybos posėdžio. Svarbu, kad Prezidentė spėjo pasirašyti Dekretą dėl šio paskyrimo ir išvykti iš Lietuvos. Tad „malonumą“ atsakyti į smalsių žurnalistų klausimus patyrė Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė. Seimui patvirtinus A. Skardžiaus vadovaujamos Seimo laikinosios komisijos dėl energetinių projektų išvadas dėl vėjais paleistų šimtų milijonų litų „energetinėms konsultacijoms“, Prezidentei drauge su konservatoriais ir liberalais inicijavus šiuos valstybės vardu daromus „verslus“, būtina skubi pagalba teisėsaugoje. Todėl suprantamas ir precedento neturintis skubus D. Valio, prisipažinusio padarius kriminalinį nusikaltimą, grąžinimas į Generalinio prokuroro pareigas. Ir šį kartą kaip prieš penkerius metus niekas kalbintas nesutiko užimti šias pareigas. Matant skęstantį teisėsaugos laivą ir girdint tik esminę besąlyginio paklusnumo sąlygą bei tikslą išgelbėti nuo baudžiamosios atsakomybės šių valstybės vardu daromų ir skambiais energetinės nepriklausomybės šūkiais dangstomų „verslų“ sumanytojus bei įgyvendintojus, ne kiekvienas save ir savo profesiją gerbiantis teisininkas žengtų šį žingsnį. A. Skardžiaus vadovaujamos Seimo laikinosios komisijos išvadose linksniuojamas „Klaipėdos naftos“, kaltinamos atviru Rusijos interesų protegavimu uoste, vadovas ir buvusios konservatorių ir liberalų Vyriausybės, kuriai vadovavo A. Kubilius, statytinis R. Masiulis paskirtas energetikos ministru! Tokio politinio posūkio niekas ir nesapnavo (patikslinu: tie, kas turi principus ir sąžinę). Ir paskirtas kaip Darbo partijos „atstovas“ ir dar socdemų partijos, aktyviai rėmusios A. Skardžiaus vadovaujamos komisijos išvadas bei reikalavusios nustatytų asmenų atsakomybės, vadovo ir premjero A. Butkevičiaus teikimu!.. Kur, ponai, jūsų moralė ir principai, atsakomybės už valstybės likimą supratimas?