2014 m. rugsėjo 26 d.    
Nr. 36
(2107)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai

Minėjo 60 metų kunigystės sukaktį

Bronius VERTELKA

Kunigystės 60-metį švenčiantieji
Panevėžio Katedros zakristijoje.
Iš kairės: Onuškio altaristas
kun. Ignas Kavaliauskas,
mons. Juozapas Antanavičius,
kan. Vytautas Masys
ir Žiežmarių altaristas
Vincas Pinkevičius
Autoriaus nuotrauka

Šv. Mišių koncelebracijai
vadovauja vysk. Jonas Kauneckas
Autoriaus nuotraukos

Katedroje buvo daug žmonių

Rugsėjo 21-ąją Panevėžio Kristaus Karaliaus Katedroje pagerbti puikiai pažįstami dvasiniai sielų ganytojai – buvęs Katedros klebonas, o dabar Švč. Trejybės bažnyčios rezidentas mons. Juozapas Antanavičius ir buvęs Katedros altaristas, dabar besigydantis kan. Vytautas Masys, į kunigus įšventinti 1954 metų rugsėjo 12 dieną. Abu jie yra bendraamžiai, gimę 1931 metais, jų gimtadienius skiria nepilnas mėnuo. Paminėti 60 metų kunigystės sukaktį kartu atvyko jų buvę bendrakursiai Kauno kunigų seminarijoje Onuškio ir Žiežmarių parapijų altaristai kunigai Ignas Kavaliauskas ir Vincas Pinkevičius. Iš tais metais priėmusių kunigystę iš viso gyvi yra šeši.

12 val. šv. Mišias aukojo vyskupas emeritas Jonas Kauneckas. Ganytojas dėkojo jubiliatams už jų ištikimybę tarnaujant Dievui, išsaugotą dvasinį tvirtumą, džiaugėsi, kad į Katedrą atėjo maždaug dvigubai daugiau žmonių nei šiaip sekmadienį.

Pamokslą iš sakyklos sakęs mons. J. Antanavičius nesigėdijo prisipažinti, jog kasmet vis sunkiau į ją įlipti. Prieš 60 metų jis pirmą kartą sėdo į vieną Katedros klausyklų, joje išpažinčių klausė beveik 10 metų. Neprižadėjus šnipinėti saugumui, buvo priverstas ją palikti, turėjo dirbti fizinį darbą. Ne rožėmis klotas buvo monsinjoro kunigystės kelias. Prieš 60 metų 18 jaunų vyrų vyskupas Kazimieras Paltarokas su ašaromis akyse juos šventino į kunigus. Į Kauno Katedrą jie ėjo išsirikiavę į eilę. Žmonės verkė juos matydami, patylomis svarstė, jog visus klierikus gali paimti į kariuomenę, ar išvis beturės kunigų seminariją, mat kunigystės šventimų išvakarėse į sovietinę armiją paėmė 33 klierikus. Pirmąsias savo Mišias J. Antanavičius aukojo Pakruojyje. Gatvėse stovėjo milicininkai, trukdydami tikintiesiems jose dalyvauti. Apie pusantrų metų tampė jauną kunigą, kad išeitų tarnauti į sovietinę kariuomenę. Nemažai metų mons. J. Antanavičius dirbo Katedros klebonu, atliko čia daugybę gerų darbų. 15 metų statė senelių globos namus. Keldavosi su mintimi, iš kur paimti lėšų, kad galėtų atsilyginti statybininkams. Užtat per 80 senelių šiandien gyvena Šv. Juozapo globos namuose, blizga jų akys iš laimės, visur švaru ir tvarkinga. Tokie namai – vieni gražiausių Lietuvoje. „Jeigu ne jūs, jūsų gerumas, ne jūsų, jūsų tėvų, brolių, seserų aukos, aš vienas tikrai tai nebūčiau galėjęs padaryti“, – kreipdamasis į susirinkusius, jiems dėkojo mons. J. Antanavičius. Netgi Lietuvos Nepriklausomybės laikais monsinjoras buvo nepagrįstai apkaltintas, apšmeižtas, su žemėmis sumaišytas ir pažemintas. Visa tai jis turėjo išgyventi, likti ištikimu Dievo tarnu. Šiuo sunkiu laikotarpiu jis jautė didžiulę tikinčiųjų paramą. „Mylėkite Dievą ir Bažnyčią. Nėra kitos tiesos ir teisybės kaip Jėzaus Kristaus, to turime laikytis ir tuo vadovautis. Kunigai, netgi vyskupai be parapijiečių negalėtų nieko doro padaryti“, – nuoširdžiai iš sakyklos kalbėjo monsinjoras, ragindamas visus telkis apie Dievą. Jubiliato pamokslą buvę Katedroje palydėjo plojimais.

Katedroje dirbusius mons. J. Antanavičių ir kan. V. Masį kunigystės jubiliejaus proga sveikino dabartinis šios šventovės administratorius kun. Eugenijus Troickis. Miesto meras Vitalijus Satkevičius vadino juos savo mokytojais. Nusidriekė nemaža eilė, norinčių tartį pagarbų žodį monsinjorui. Atvyko jo pasveikinti tikintieji iš Kauno, Vilniaus, Šiaulių, Pakruojo – štai kaip plačiai žinomas jubiliatas. Nuoširdžių palinkėjimų sulaukė iš Lietuvos aklųjų ir silpnaregių draugijos, Moterų katalikių sąjungos, Panevėžio vyskupijos „Caritas“ bei kitų. Tarp jų buvo gausi šeima ir iš mirties nagų sugebėjęs ištrūkti pokario partizanas su žmona. Panevėžio palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninės direktorė Violeta Grigienė (ji yra ir rajono Tarybos narė) įteikė šviestuvą, kad sutrumpėtų ilgi žiemos vakarai. Gėlės neštos glėbiais. Katedros choras jubiliatams sugiedojo „Ilgiausių metų“.

Iš Kauno atvykęs kan. dr. Robertas Pukenis prisiminė, kaip, remontuojant Barklainių koplyčią, monsinjoras dovanojo skardos stogui. Už tai svečias jam viešai padėkojo.

Vyskupas emeritas sakė, kad jo paauglystės metais jauni kunigai J. Antanavičius ir V. Masys, dirbę Panevėžyje ir Pasvalyje, stebino sakydami pamokslus gražiais palyginimais. Juk kalbant teorijomis, iš knygos skaitomais žodžiais, žmonių širdys nepaliečiamos. Popiežius Pranciškus ragina kunigus naudotis gyvenimiškais atsitikimais, vartoti šių dienų realijas. Vyskupas emeritas monsinjorui ir kanauninkui įteikė savo dovanėles.

Kan. V. Masys sakė, jog šventimo į kunigus dieną buvo paimtas į sovietinę kariuomenę tarnauti Azerbaidžane. Medicinos sesers paklaustas, ką veiksiąs grįžęs namo, jis atsakė, jog dirbsiąs kunigu. Po poros savaičių atėjo pranešimas, kad gali vykti namo. Daugiau geradarės nematė. Jubiliatas prašė pasimelsti už ją ir už visus tuos, kurie darė ar daro gerus darbus. Kunigystės 60 metų jubiliejaus šventė baigėsi bendra nuotrauka Katedroje.

Beje, anksčiau gražiai kunigystės 60-metis buvo paminėtas ir Žiežmariuose, kur trylika metų altaristu tarnauja 95 metų sukaktį kovo 18-ąją šventęs kun. Vincas Pinkevičius. Šv. Mišių koncelebracijai Šv. Jokūbo bažnyčioje vadovavo abu Kaišiadorių vyskupai – ordinaras Jonas Ivanauskas ir emeritas Juozas Matulaitis.

Panevėžys

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija