2014 m. spalio 3 d.    
Nr. 37
(2108)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai

Apie „liesus“ tankus ir neįveikiamą partijų norą surengti Kalėdas

Valdas Kilpys

Kiekvieną kartą prieš pradedant rašyti praėjusios savaitės apžvalgą galvos neapleidžia viena mintis: kiek šį kartą bus karinių, gynybos ir panašių dalykų? Ši tema apžvalgas daro panašias į raportus iš karo zonos. Nesinorėtų, kad gynybos temos taptų nuolatinėmis, nes žmogaus noras gyventi taikoje yra toks pat amžinas kaip biurokrato noras nieko neveikti. Tad pirmiausia – apie dviejų naujų biurokratų paskyrimus, kurie (sunku patikėti) yra itin pozityvūs ir džiaugsmingi. Pradėkime nuo rokiruočių Krašto apsaugos ministerijoje (KAM): Krašto apsaugos ministras Juozas Olekas paskyrė savo padėjėją Darių Užkuraitį naujuoju Pajėgumų ir ginkluotės direktoriumi. Jis pakeitė iki šiol šias pareigas ėjusį brg. gen. Gintautą Zenkevičių. Postas itin atsakingas: ilgalaikis karinių pajėgumų, ginkluotės ir krašto apsaugos sistemos planavimas, karinės technikos ir įrangos plėtra, karybos srities standartizavimas. Kalbant paprasčiau, šis žmogus Lietuvos kariuomenei „perka“ ginkluotę. Lietuvos istorijoje turime pirmąjį precedentą, kai galimai neskaidriai lenkų gamybos kovines pėstininkų mašinas kariuomenei įbrukti norėjęs generolas yra tyliai išsiunčiamas į Briuselį „atstovauti Lietuvai“, kad ši istorija pritiltų. Tačiau esmė šiuo atveju ta, kad šiuos žingsnius KAM privertė daryti nepriklausomi ekspertai, socialinių tinklų „vilkai“, kurie pasitelkę aiškius faktus įrodė, kad lenkiški šarvuočiai nėra geriausias pirkinys mūsų kariuomenei. Toks piliečių aktyvumas gana specifinėje srityje yra labiau nei džiuginantis. Žmonės nori ir privalo žinoti, kuri Lietuvai perkama karinė technika yra naudingiausia ir reikalingiausia, nes tai – mūsų visų pinigai.

Dar vienas paskyrimas irgi labai netikėtas: Energetikos ministerijai vadovaus buvęs „Klaipėdos naftos“ generalinis direktorius Rokas Masiulis. Tai – žmogus, kurio darbai kalba labiau nei kas kita. Įdomu tai, kad Darbo partijos atstovai nuolat tikino, kad kandidatą rinks tik iš savo partijos narių. Tačiau viskas nutiko labai greitai, ir į šį postą sėdo žmogus, kurio tikėtasi mažiausiai. Nesinori spėlioti, bet labai gali būti, kad Darbo partijai liko tik susitaikyti su Prezidentūros žmonių sprendimu. Patikslinsiu, labai geru sprendimu, nes faktas, kad nuo pirmų viešų pasisakymų R. Masiulis nedviprasmiškai tvirtino, kad jam gaila dėl socialdemokrato Artūro Skardžiaus komisijos trukdžių iššvaistyto laiko statant suskystintųjų gamtinių dujų terminalą Klaipėdoje, rodo aiškų dalyką: naujasis ministras iš tiesų nori Lietuvos energetinės nepriklausomybės. Energetikos temos netilo ir diskusijose dėl PVM lengvatos šildymui naikinimo. „Dar šiais metais šilumos kaina bus sumažinta 12 proc., o kai kur – net iki 20 proc.“, – interviu LRT radijui teigė premjeras Algirdas Butkevičius. Dėl minimos lengvatos naikinimo bus apsispręsta gruodį, tačiau šiuo metu valdantieji yra patekę į gana keblią situaciją, kai po truputį senka „dovanos“ visose srityse ir anksčiau ar vėliau Vyriausybė turės palaiminti kainų kėlimą tiek energetikoje, tiek kitose valstybės gyvenimo sferose, nes politiniai dėsniai yra nepermaldaujami: būdamas valdžioje visiems ir visada geras nebūsi. A. Butkevičius ir taip gana ilgai sugeba išlaikyti Kalėdų Senio reputaciją. Kiek ilgai tai truks, greitai sužinosime. Tikėtina, kad iki Savivaldos rinkimų bus bandoma visomis išgalėmis gerosios reputacijos neprarasti. Tačiau į Kalėdų Senio vaidmenį taikosi ir Darbo partija, kuri per praėjusius Seimo rinkimus žadėjo pakelti minimalią mėnesio algą iki 1509 litų. Artėjant rinkimams šis pažadas vėl prisimintas, ir Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė politinės tarybos posėdyje nesikuklindama reikalavo, kad reikalingi skaičiai būtų įrašyti į biudžeto projektą. Darbiečių nuomone, papildomi pinigai rasis panaikinus jau minėtas PVM lengvatas šildymui. Išankstiniais skaičiavimais, į biudžetą tuo atveju „įkristų“ apie 200 mln. litų. Puiki sumelė ištaškymui ruošiant „kalėdas“ rinkėjams. Lieka tik išsiaiškinti, kas stipresnis imantis geradario vaidmens.

Viskam ateina metas, kai nedarant jokių pastangų tenka kažką prarasti. Panašiai nutiko beveik milijonui automobilių savininkų, kurie nepasistengė sutvarkyti mašinos draudimo dokumentų ir techninės apžiūros. Nuo šios savaitės tokios transporto priemonės tiesiog nebegalės dalyvauti eisme. Nors Lietuvoje yra daugiau kaip 2,3 mln. registruotų transporto priemonių, tačiau minimas milijonas „anuliuotųjų“ automobilių nėra toks grėsmingas, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Būta laiko, kai automobiliai buvo parduodami į užsienius vien su įgaliojimais, kai kurie iš jų tiesiog beviltiškai paseno, tad kolapso automobilių sferoje nebus.

Ir vėl naujienos iš „karo“. Rugsėjo 28-ąją į Lietuvą atvyko apie 70 JAV sausumos pajėgų karių. Tai – naujoji JAV kontingento Lietuvoje pamaina, kuri nuo spalio 1 dienos pakeis dabar Rukloje dislokuotus ir pratybose dalyvaujančius JAV Sausumos pajėgų Europoje 173-iosios oro desantininkų brigados pėstininkus. Atvykstantieji atsiveža ir sunkiąją ginkluotę. Ta proga visiems skaitantiems šias eilutes rekomenduoju pakelti šampano taurę. Šarvuočiai „Bradley“ – ne juokas – toks šiek tiek iki reikiamo svorio nepriaugęs tankas... Tačiau negrimzdami į technines charakteristikas įdėmiau skaitantieji galėjo pastebėti Lietuvos viešojoje erdvėje beatsirandančią šauktinių temą. Kariuomenės vadas praėjusią savaitę atvirai pareiškė, kad trūksta kareivių. „Kitais metais pamažu ketiname sustiprinti sausumos pajėgas, į profesinę karo tarnybą priimdami apie 450 naujų karių. Kad tai pasiektume, beveik dvigubai teks padidinti jaunuolių priėmimą į bazinius karinius mokymus – nuo 900 iki 1500“, – „Lietuvos žinioms“ sakė Jonas Vytautas Žukas. Taigi esmė paprasta: jei ateis, bus puiku, jei ne – teks mąstyti apie privalomąją karinę tarnybą. Galbūt kažkam tai skamba gąsdinančiai, bet galvojant apie valstybę dėsnis paprastas: kariniai dalykai jaunam žmogui dažniausiai išeina tik į gera. Juokaujant galima tarti, kad mūsiškiai ir taip yra kovingi.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas aną savaitę „Bloomberg“ televizijoje tėškė teiginį apie tai, kad „daugybė lenkų, lietuvių, europiečių kovoja ukrainiečių batalionų pusėje“. Žinia noriai tiražuojama Rusijoje. Priešų „gamybos“ industrija didžiosios kaimynės propagandoje užima deramai svarbią vietą ir mums nelieka nieko kito, kaip tik susitaikyti su tokiais svaičiojimais. Tačiau gera naujiena yra tai kad nepaisant viso dabarties dramatizmo, Konstitucija buvo, yra ir, atrodo, išliks sunkiai pajudinama valstybės stabilumo garantija. Štai aštuntus metus iš eilės visoje Lietuvoje vyko Konstitucijos egzaminas. Savo žinias pasitikrinti galėjo visi Lietuvos piliečiai. Ir tokių būta išties nemažai. Viltinga.

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija