Pirmasis puslapis
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Mums rašo
Ora et labora
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai

Pirmoji ir vienintelė Šv. Komunija

Lioniaus CHARDINO nuotrauka

Kur dingsta vaikai iš Bažnyčios, priėmę Pirmąją Komuniją?.. Nuo ko tai priklauso – nuo ruošiančio katecheto asmenybės, šeimos ar nuo paties mažojo žmogaus?..

O gal šeimoje tvyro nuostata, kad reikia „sutvarkyti“ reikalą ateičiai, o vėliau tebūnie, kaip bus?..

Toks neatsakingas požiūris formuoja ir vaiko pasaulėžiūrą šiuo klausimu. Net jei maža širdelė pajaučia švelnų Viešpaties prisilietimą, vaikas gėdijasi artimiesiems atverti širdį ir tuo atradimu pasidalinti.

Teeina mažieji, teskuba vedami Viešpaties! Išauš diena, kai mes išvysime jauną Bažnyčią – stiprią, vieningą ir mylinčią! Juk tai – pirmasis kartas, kai vaikas savarankiškai žengia žingsnelius link Dievo, todėl teeina jis drąsiai, paskatinkime jį!

Kalbant apie sąmoningą vaiko dalyvavimą pasiruošimo sakramentui katechezėje, būtina pabrėžti tai, kad jos duoda naudą ne tik pačiam vaikui. Vaikas po truputį keičiasi savo vidumi ir namo parsineša visai kitokį bendravimą su tėvais, seneliais, pradeda pažinti artimo meilės darbus. Todėl reikia atsakingai mąstyti apie laiką, kuris skirtas pasiruošimui. Tai – ne bet koks laikas, o augimo Viešpatyje laikas, kuriam reikia subręsti. Galima būtų palyginti tai su abėcėlės mokymusi pirmojoje klasėje, žingsnis po žingsnio išmokstame raideles, vėliau jas pradedame dėlioti skiemenimis, o kai išmokstame skaityti, jokio vargo nebelieka. Taip ir su šiais žingsniais. Kai vaikas po mažą žingsnelį, neskubėdamas stengsis pažinti Meilės Įsakus, visai šeimai tai bus Dovana.

Pasiruošimas priimti Jėzų į savo mažą širdelę vaikui yra labai svarbus. Taip pat pabrėžtinas ir pirmasis patyrimas bendruomenėje, vadinamoje Bažnyčia. Atėjęs atvira širdele ir gavęs teigiamą patirtį, vaikelis norės sugrįžti vėl ir vėl, trokš Viešpaties Artumo, visa širdele norės padaryti kuo daugiau dėl Jo.

Jėzus barė apaštalus, kad jie vaikams trukdo ateiti pas jį: „Leiskite jiems ateiti pas mane!“ (Lk 18, 15–17). Jei jie, tie mažutėliai, neis, kur bus jauna Bažnyčia?..

Visai mažas vaikelis, dar į mokyklą neinantis, apie Dievą mąsto nenuosekliai, vėliau jo galvelėje ima atsirasti klausimų apie Jėzų ir jo gyvenimą, triasmenį Dievą Tėvą ir pan. Tėvų pareiga – atsakyti į visus klausimus, iškylančius vaikui.Tad nereikėtų savęs apsunkinti, o tiesiog atvesti savo mažąjį į parapiją, kad jis būtų palydėtas pažinimo keliu.

Jūratė TC,

Jonavos
Šv. apašt. Jono parapija

© 2014 „XXI amžius“