2014 m. lapkričio 14 d.    
Nr. 43
(2114)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai

Kam parūpo išniekinti senolio kunigo kapą?

Vytautas Bagdonas

Šių metų vasario 20-ąją minios anykštėnų tikinčiųjų, trys dešimtys dvasininkų, tap pat ir Panevėžio vyskupijos vyskupai Jonas Kauneckas ir Lionginas Virbalas SJ Anykščių Šv. apaštalo Evangelisto Mato parapijos bažnyčioje atsisveikino su Amžinybėn iškeliavusiu devyniasdešimtmečiu kunigu Broniumi Žilinsku (1923 11 09–1960 04 13–2014 02 17). Nuo 2000-ųjų kovo kun. B. Žilinskas buvo Anykščių bažnyčios altaristas. Tiktai paskutinį pusmetį kunigas gyveno Panevėžio Šv. Juozapo globos namuose ir vasario 17-ąją mirė. Velionis buvo pašarvotas Anykščių Šv. apaštalo Evangelisto Mato bažnyčioje, kurioje jis aukodavo šv. Mišias, sakydavo pamokslus, klausydavo tikinčiųjų išpažinčių. Atsisveikinti su kunigu plūdo tikintieji iš Anykščių ir kitų vietovių, kuriose paliko ryškius pėdsakus, gražius prisiminimus. Jis liko ištikimas bažnyčios tarnas, darbavosi, kiek tiktai leido jėgos, nors slėgė metų našta, šlubuodavo sveikata, labai susilpnėjo regėjimas. Jis buvo palaidotas Anykščių bažnyčios šventoriuje, kur vietą kapavietei pasirinko pats. Kunigas, laukdamas gyvenimo saulėlydžio, pasistatė šventoriuje raudono akmens kryžių su iškaltu užrašu: „Viešpatie,Tau dėkoju, kad mane išgirdai“.

Ir štai, praėjus šiek tiek daugiau nei pusmečiui po kunigo laidotuvių, vieną šio rudens naktį, kažkokie piktadariai išniekino garbaus senolio kapą, nulaužė antkapį puošusį kryžių, ištrypė kojomis čia žydėjusias gėles. Tokiu vandalų išpuolis šokiravo ir tikinčiuosius, ir Bažnyčios tarnus bei parapijos kleboną, Anykščių dekanato dekaną kanauninką Petrą Baniulį. Nežinia, ar chuliganiškų kėslų vedimi piktadariai savo puolimo objektu pasirinko vien tiktai kun. B. Žilinsko kapą, ar būtų išniekinę ir kitus šventoriuje esančius kunigų kapus, tiktai dėl kokių nors priežasčių savo kėslų neįvykdė. Šį atvejį tiria Anykščių policija. Tačiau kol kas tyrimas „įstrigęs“, nes kapo niekinimo fakto nematė jokie liudininkai, neužfiksavo ir vaizdo kameros, kurių Anykščiuose įrengta nemažai, bet nė viena nestebi bažnyčios šventoriaus.

Praėjus vos kelioms dienoms po kunigo kapo išniekinimo, dėl panašaus vandalizmo akto į policiją kreipėsi vienas gerai žinomas visuomenei anykštėnas. Pasirodo, piktadariai senosiose Anykščių miesto kapinėse išniekino jo artimųjų kapą, tyčia nulaužė antkapiniame paminkle įmontuotą akmeninį kryžių. Tiriamas ir šis įvykis.

Kapų niekinimo, kryžių laužymo, daužymo, antkapinių paminklų vartymo atvejų Anykščiuose anksčiau nepasitaikydavo, satanistų ar kitokių „šėtono garbintojų“ išpuolių nebūdavo. Tačiau, matyt, tokia ramybė ir tyla buvo apgaulinga.

Dabar vis labiau anykštėnai pradeda abejoti, ar tokie amžinojo poilsio vietų niekinimo atvejai negali būti susiję su Anykščiuose jau keletą metų organizuojamu sunkiojo metalo muzikos festivaliu „Velnio akmuo“? Juk prieš šiuos po keletą parų Dainuvos slėnyje šėlstančius, Vakarų pseudokultūrą propaguojančius, dorovės ir moralės normas ignoruojančius festivalius bandė kovoti tuometinis Anykščių Šv. apaštalo Evangelisto Mato parapijos klebonas ir dekanas kanauninkas Stanislovas Krumpliauskas (dabar Dusetų klebonas) su bendraminčiais. Anykščių rajono Garbės pilietis kan. S. Krumpliauskas įžvelgė, kad sunkiojo roko festivaliai „Velnio akmuo“ gali žaloti jaunimą, paskatinti negeriems dalykams. Ir kas žino, ar Anykščių klebonas nebuvo teisus, ar ne veltui jis jaudinosi ir dėl to išgyveno?

Nors šio festivalio organizatoriai džiūgauja, kad grandiozinio renginio metu koncertuoja populiariausios pasaulio sunkiojo metalo grupės, kad „Velnio akmuo“ sutraukia į Anykščius tūkstančius tokios muzikos gerbėjų, kai kurie atlikėjai kelia didelių abejonių. Juk buvo atvejų, kai scenoje pasirodė atlikėjai, „pasipuošę“ „aukštyn kojomis“ kabančiu kryžiumi, netgi visiškai apsinuoginę, apsitaškę kaip krauju raudonais dažais arba mėtę į žiūrovus tikros mėsos gabalus. Pasižiūrėti tų koncertų susirinkę kai kurie jaunuoliai masiškai geria alų, dėvi visokiausių velnių, raganų, baidyklių kaukes, palapinių miestelyje galima pamatyti ir fašistinę svastiką, ir sovietinę simboliką. Šią vasarą atvykstančių į festivalį automobilius reikliau tikrino policijos pareigūnai. Ir ne be reikalo, nes kai kurie jaunuoliai vežėsi į Dainuvos slėnį ir narkotikų.

Taigi, gali būti ir taip, kad visokioms piktadarystėms jaunimą paskatina neigiami dalykai, pamatyti būtent sunkiojo metalo roko festivalyje „Velnio akmuo“ bei panašiuose pseudokultūros renginiuose.

Anykščiai

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija