Pirmasis puslapis
Atmintis
Iš laiškų
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Nuomonės

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai

Telšių vyskupijoje

Šilalės dekanate

Po įvairių darbų įamžintas kunigų atminimas

Dekanas kan. dr. Algis Genutis su parapijiečiais prie Šilalės parapijos kapinėse esančios kunigų kapavietės

Votyvos šv. Mišias aukoja kunigai (iš kairės) klebonas dekanas kan. dr. Algis Genutis ir Pajūralio klebonas kun. Kazimieras Žąsytis

Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčios šventoriuje rūpestingai prižiūrimi čia palaidotų kunigų kapai

ŠILALĖ. Penktus metus Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčioje klebonaujančiam dekanui kan. dr. Algiui Genučiui kasdien netrūksta vienokių ar kitokių darbų, sumanymų. Matydami tokį pareigingą, sumanų ir darbštų kunigą daugelis parapijiečių jam noriai ateina į pagalbą: pataria, padeda. Vos pradėjęs klebonauti Šilalėje, pasitaręs su bažnyčios aktyvu, pastoracine taryba, Šilalės rajono savivaldybe, parapijiečiais, nutarė žiemos metu apšildyti bažnyčią. Nors tai kainavo nepigiai, bet tuoj bažnyčioje pagausėjo ne tik močiučių, bet ir jaunų šeimų su savo atžalomis, nes pajuto, kaip malonu melstis bažnyčioje, kai laikydamos rožančių ar maldaknygę, nešąla rankos. Po to vyko įvairūs bažnyčios vidaus pagražinimai, kruopštus ir sudėtingas bažnyčios vargonų suderinimas, Angelų Karalienės koplyčios atnaujinimas bažnyčioje, Lurdo Dievo Motinos ir Kristaus kančios, esančių navose, atnaujinimai, naujų patiesalų užtiesimai ir kita. Kas šeštadienį Lurdo Dievo Motinos navoje giedamos Marijos valandos. Jų iniciatoriai – Marijos legiono Apaštalų Karalienės legionieriai (vadovė – Legiono vicepirmininkė Birutė Lašaitienė). Į šį giedojimą savo sodriu balsu įsijungia ir pats klebonas dekanas kan. dr. A. Genutis. Gavėnios metu navoje prie Kristaus Kančios kryžiaus giedami Graudūs verksmai, patalkina kai kurios bažnyčios choristės.

Patys didžiausi ir sudėtingiausi darbai bei rūpestis klebonui dekanui kan. A. Genučiui buvo eilinis, bet sudėtingas bažnyčios išorės remontas: stogo, bokštų nudažymas, žaibolaidžių bei instaliacijos sutvarkymas. Šventoriuje pastatytas išraiškingas koplytstulpis Žemaičių krikšto 600 metų jubiliejaus garbei. Gražiai sutvarkyti Šilalės bažnyčios šventoriuje palaidotų net kelių šioje parapijoje dirbusių klebonų kanauninkų ir kunigų kapai. Jie sutvarkyti, aptverti, stovi paminklai. Vienas iš jų – kun. Pranciškaus Kūdžio, kuris nelengvomis sąlygomis pastatė dabartinę Šilalės Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčią, kapas. Neseniai bažnyčia atšventė savo gyvavimo 100-metį. Malonu dabar prieiti prie šventoriuje esančių kunigų kapų ir už juos pasimelsti. Neseniai vietoje žvyruoto takelio į kleboniją nutiestas platus takas iš plytelių.

Bene pats didžiausias šių metų statinys – didinga ir labai išvaizdi Lurdo Dievo Motinos grota. Pasak šilališkių, ši iškili grota – ne tik bažnyčios, bet ir Šilalės miesto pasididžiavimas. Naktį, kai ji būna apšviesta, atrodo itin didinga. Tikintys čia sustoja pasimelsti. Daug teko rūpintis klebonui kan. dr. A. Genučiui, kol ši grota tapo bažnyčios ir visos Šilalės simboliu. Pasak jo, už tai nuoširdžiai turime dėkoti rajono savivaldybei, jos merui Jonui Gudauskui, parapijiečiams ir statytojams.

Viską, kas jau yra padaryta Šilalės Šv. Pranciškaus Asyžiečio parapijoje, apvainikavo lapkričio 16-osios Švč. Mergelės Marijos, Gailestingumo Motinos, dienos šventė. Votyvos šv. Mišias Šilalės bažnyčioje aukojo dekanas kan. dr. A. Genutis ir Pajūralio bažnyčios klebonas Kazimieras Žąsytis. Jis pasakė homiliją apie Mergelės Marijos gailestingumą, rodomą mums. Buvo aukojamos šv. Mišios ir už ilgametį šios bažnyčios zakristijoną Joną Masidunskį, prieš pusmetį išėjusį amžinybėn. Po to klebonas dekanas kan. dr. A. Genutis, pastoracinės tarybos pirmininkė Morta Jadvyga Romienė ir jos pavaduotojas Algimantas Pryšmantas bei gausus būrys tikinčiųjų, parapijos vaikų ir jaunimo pasuko į Šilalės parapijos kapines, kur atnaujinta ir sutvarkyta kunigų kapavietė, kuri siekia net XV–XIX amžius. Šie kapeliai buvo užmiršti, apleisti, beveik vien žole apaugę, bet dabartinis klebonas kan. dr. A. Genutis, padedant pastoracinei tarybai, „Caritas“ ir parapijiečiams, prikėlė kunigų kapus, juos, gražiai sutvarkytus, vėl pašventino, sugiedojo mirusiesiems skirtą maldą „Viešpaties Angelas apreiškė Marijai...“ Dabar šie buvę apleisti kunigų kapai bus nuolat lankomi ir prižiūrimi. Parapijiečiai nuolat pasimeldžia ir prie šventoriuje palaidotų kunigų kapų. Čia palaidoti kanauninkai Pranciškus Kūdis (1867–1932), Juozapas Valaitis (1897–1979), Feliksas Valaitis (1905–1992), kunigai Mykolas Jodokas (1891–1959) ir Antanas Ivanauskas (1921–2005).

Kaip „XXI amžiuje“ jau anksčiau rašyta, Šilalės klebonui tenka pasirūpinti ir Tūbinių bei Vaitimėnų parapijų bažnyčiomis ir prie jų esančiomis kapinėmis.

Pranciškus ŽUKAUSKAS

Autoriaus nuotraukos

© 2014 „XXI amžius“