2014 m. gruodžio 5 d.    
Nr. 46
(2117)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

MŪSŲ
RĖMĖJAS

Lietuvos
kultūros
galerija


XXI Amžius


Kristijono Donelaičio metai

Brandaus amžiaus žmonės iš naujo atrado „Metus“

Susitikimo dalyvių nuotrauka atminčiai
Astos Andrulienės nuotrauka

K. Donelaičio kūrybos skaitymo akimirka

PAGĖGIAI. „Pasimatymas su Donelaičiu“ – tokius žodžius rudenėjant ištarė į Pagėgių savivaldybės viešąją biblioteką įžengę Pagėgių vidurinės mokyklos 29-osios laidos mokiniai. Auklėtojos Sofija Supranavičiūtė ir Marytė Žiaukaitė-Karosienė bei 23 brandaus amžiaus „mokiniai“, prieš keturis dešimtmečius baigę šią mokyklą, bibliotekos darbuotojų buvo pasveikinti Pagėgių krašto literatų eilėmis, o tradicinė frazė „... Amžinybė sustoja Rambyne, su manim, su Tavim, su Tėvyne...“ sujaudino visus – sužvilgo ašara akyse, užplūdo toks graudus Gimtinės ir savo krašto ilgesys, kad skaudu...

„Mūsų susitikimai mums brangūs ir šventi... Jau daugiau kaip 40 metų renkamės kas penkmetį, o šis susitikimas kiek kitoks, nes nusprendėm dar kartą „prisiliesti“ prie Kristijono Donelaičio... Taigi, susirinkome mokykloje ir po bendros nuotraukos, apsikabinimų bei džiaugsmo ašarų išskubėjome bibliotekon, kurios atvykusieji ir sugrįžusieji į gimtuosius ir išgražėjusius Pagėgius dar nebuvo matę. Kai kas ir žado neteko, trumpos ekskursijos metu daug sužinoję apie Pagėgius garsinančius žmones, išėjusius ir dar esančius žymius, garsius ir tyliai gyvenančius tarp mūsų, su mumis. Vytautas nustebo, suradęs knygos muziejuje giminės atstovo pavardę... Gera buvo matyti solidaus vyriškio akyse sutviskusią džiaugsmo ašarą...“, – sako viena susitikimo iniciatorių – Marytė Jansonaitė-Sūdžienė.

O bibliotekos darbuotojos teigia, kad retai kada būna tokių lankytojų – žingeidžių, tolerantiškų, šviesių, pagarbiai ir su meile menančių savo Tėviškę... Viskas jiems buvo įdomu – krašto raštijos veikėjų ir senųjų Pagėgių fotografijų parodos, krašto literatų veikla ir bibliotekos rėmėjų pastangos padėti krašto šviesuoliams, meno darbų parodos ir erdvės, specialiai skirtos vaikams, senjorams. „Neįtikėtina, kad šiandien Pagėgiai turi tokius kultūros židinius, kad taip būtų buvę mūsų laikais, net pavydžiu bibliotekos lankytojams, kurie gali viskuo naudotis ir džiaugtis“, – sakė susitikimo dalyvė, dabar klaipėdietė Lionė. Svečiai dalijosi įspūdžiais apie Pagėgius, prisiminė buvusius mokytojus, draugus, skaitytas knygas ir vaikiškus nuotykius. „Tarytum sugrįžome į vaikystę, jaunystę, į gimtuosius namus“, – teigė Vytautas.

Po ekskursijos atgimė Kristijonas Donelaitis, garsieji ir iš naujo atrasti jo „Metai“. Skaitėme visi – susitikimo dalyviai, auklėtojos, bibliotekininkės. Kalbėjome svečiams, kad Donelaitį skaitome kiekvieną trečiadienį, garsiai, skanaudami žolelių arbatą, didžiavomės, kad čia lankėsi ir prie didžiojo dainiaus kūrybos lietėsi įvairaus amžiaus, įvairių tautybių lankytojai, kad specialiai į skaitymus žmonės atvažiuoja iš Kauno, Kaliningrado srities, Tauragės, Šilutės, kitų miestų... Ir šio susitikimo metu kiekvienas skaitė po puslapį, atrasdami „savo“ Donelaitį, teigdami, kad grįžę namo vėl skaitys visą kūrinį dar kartą, nes jis vis dar nesuvoktas mūsų, „neprisijaukintas“ iki galo, nesuprastas... Gal kad didis... Rima Donelaitį skaitė jau ne pirmą kartą – su savo mama, ilgamete pagėgiškių moterų klubo pirmininke Marija Žvirbliene ir broliu Aru (deja, buvusiais pagėgiškiais) net iš Kauno atvyko vasarą, o dabar pakvietė ir savo vyrą paskaityti „Metus“. Gražu žiūrėti į pastangas, kai stengėmės tarti nekasdieniškus žodžius, kai vėl ir vėl kartojome eilutę, kad suvoktumėme teksto prasmę. Pagaliau šypsenos ir juokas nuskaidrino šios dienos susitikimo dalyvių graudulį ir širdies nerimą...

Aplankę jau išėjusių draugų kapelius, pasidžiaugę gražiais ir šviesiais Pagėgiais, pasivaikščioję po senąjį Rambyną, susitikimo dalyviai – vaikystės draugai – vakarojo ilgai, dalijosi prisiminimais, pasakojo, kaip susiklostė kiekvieno gyvenimas, o susitikimo kulminacija – 29-osios laidos mokiniai, dėkodami už gyvenimo pamokas, savo mieloms auklėtojoms įteikė po leidinį „Pagėgiai. Šis kraštas kaip muzika...“

„Grįžtame vėl ir vėl į Pagėgius, čia praleidę keletą valandų, apmalšiname ilgesį, kuriam laikui nurimsta graudulys, „pasikrauname“ dvasios stiprybės keleriems metams į priekį, kol vėl visus pašaukia Pagėgiai... Ne apie save kalbu, perduodu savo klasiokų nuotaiką...“ – sako susitikimo iniciatorė Marytė, nubraukusi nejučia ištryškusią ašarą išdavikę...

Elena Stankevičienė,
Pagėgių savivaldybės viešosios

bibliotekos direktorė

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija