2014 m. gruodžio 12 d.    
Nr. 47
(2118)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai

Nekaltai Pradėtosios Mergelės Marijos iškilmė

Popiežius aplankė Marijos Didžiąją baziliką, pagerbė Mariją Ispanijos aikštėje, įžiebė vieną iš didžiausių pasaulyje kalėdinių eglučių

Popiežius Pranciškus vadovauja
maldai Romos Ispanijos aikštėje
prie Švč. Mergelės Marijos statulos

Švč. Mergelės Marijos
Nekaltojo Prasidėjimo kolona
Romos Ispanijos aikštėje

Pirmadienį, gruodžio 8 dieną, minint Nekaltai Pradėtosios Mergelės Marijos iškilmę, popiežius Pranciškus su Vatikane Šv. Petro aikštėje susirinkusiais piligrimais sukalbėjo Viešpaties Angelo maldą. Jis sakė, kad šiandienos šventę galima apibūdinti šiais žodžiais: „Viskas yra neatlygintina Dievo dovana, viskas yra malonė, viskas Jo meilės mums dovana. Mes kviečiami klausytis mums kalbančio Dievo ir priimti jo valią; pagal evangelinę logiką nieko nėra veiksmingiau ir vaisingiau nei klausytis ir priimti Viešpaties Žodį! Meilės, gailestingumo, dieviškos malonės akivaizdoje, kuri išlieta mūsų širdyse, mūsų prašoma vienintelio dalyko: dalintis neatlygintinai. Niekas negali nusipirkti išganymo! Jį Viešpats dovanoja mums veltui, jį dovanoja Dievas, kuris ateina ir gyvena mumyse. Kaip dovanai gavome, taip esame kviečiami dovanai ir duoti (plg. Mt 10, 8), sekdami Marija, kuri priėmusi angelo paskelbtą žinią, iškeliavo pasidalinti vaisingumo dovana pas giminaitę Elzbietą. Jei viskas padovanota, turi būti dovanojama toliau. Kokiu būdu? Leidžiantis, kad Šventosios Dvasios galia mes taptume dovana kitiems, kad paverstų mus svetingumo, susitaikymo ir atleidimo įrankiais. Dvasia yra dovana mums ir mes jos galia turime būti dovana kitiems. Jei leisimės Viešpaties perkeičiami, negalėsime pasilikti sau šviesos, kuri sklinda nuo Jo veido, tačiau leisime sklisti jai toliau, kad ji nušviestų ir kitus“.

Pirmadienį Romoje, Šv. Jono Laterano bazilikoje, kuri yra Romos vyskupo bazilika, procesijoje buvo iškilmingai įnešta Švč. Mergelės Marijos su Kūdikėliu statulėlė, kurią padovanojo popiežius Pranciškus Nekaltojo Prasidėjimo iškilmės proga. Ši 1,25 metro aukščio statulėlė vaizduoja Dievo Motiną, sėdinčią ir ant kelių laikančią Kūdikėlį Jėzų. Ji 1978 metais, popiežiaus Pauliaus VI noru, buvo įsigyta iš vieno milaniečio antikvaro kartu su kitais XIII–XV amžių sakralinės drožybos kūriniais. Statulėlė, datuojama XIII amžiaus antrąja puse, priklauso Umbrijos ir Markių regionų drožybos mokyklai. Ji buvo restauruota, Šv. Jono Laterane bazilikoje pastatyta garbingoje ir aiškiai piligrimams regimoje vietoje, netoli centrinio altoriaus.

Pirmadienio popietę, apie 16 valandą, popiežius Pranciškus aplankė Marijos Didžiąją baziliką ir dar kartą meldėsi prie „Salus populi romani – Romos liaudies išgelbėjimo“ ikonos. Ši ikona vaizduoja Mariją su Kūdikėliu Jėzumi ir yra vienas iš svarbiausių pamaldumo Marijai ženklų Romos bažnyčioje. Marijos Didžioji bazilika ir „Salus popoli romani“ ikona neabejotinai tapo vienomis iš popiežiui Pranciškui asmeniškai brangiausių ir mieliausių maldos vietų: baziliką jis aplankė jau šešioliktą kartą per mažiau nei dvejus metus trunkantį pontifikatą. Į baziliką Šventasis Tėvas atvyko kitą dieną po savo išrinkimo šv. Petro įpėdiniu, 2013 m. kovo 14 d. Ją aplankė prieš ir po savųjų tarptautinių apaštalinių ir piligriminių kelionių, paskutinį kartą – vos prieš gerą savaitę, lapkričio 30-ąją dieną, grįžęs iš Turkijos. Joje meldėsi ir tradicinėmis progomis, kaip kad per Kristaus Kūno ir Kraujo iškilmę. Antrą kartą joje apsilankė švenčiant Marijos Nekaltojo Prasidėjimo iškilmę.

Iš Marijos Didžiosios bazilikos popiežius Pranciškus išvyko į Ispanijos aikštę, taip pat tęsdamas savo pirmtakų pradėtą tradiciją. Čia stovi vadinamoji Nekaltojo Prasidėjimo kolona.

Nekaltojo Prasidėjimo dogma buvo paskelbta 1854 metais, popiežiaus Pijaus IX. Kaip pirmadienio vidudienio maldoje paaiškino popiežius Pranciškus, ji tvirtina, kad Marijai Dievas suteikė išskirtinę ir išimtinę malonę gimti nepaliestai prigimtinės nuodėmės. O pastaroji, kaip rašoma Katalikų Bažnyčios katekizme, nėra asmeninė nuodėmė ar iš asmeninio veiksmo kilusi pasekmė, tačiau „būsena“. Ši būsena pasižymi harmonijos trūkumu, kurį kiekvienas gerai pažįstame: tarp sielos ir kūno, tarp vyro ir moters, tarp žmogaus ir kūrinijos, tarp žmogaus ir Dievo. Ją vadiname prigimtine ar gimtąją, nes Šventajame Rašte pasakojama, kad pirmieji žmonės, Adomas ir Ieva, pažeidė santykį su Dievu, prarado pirmapradį šventumą, tai skaudžiai palietė pačią žmogiškos prigimties harmoniją. O vėliau ši prigimtis su pažeista harmonija perduota jų palikuonims. Šioje perspektyvoje yra suprantamas Dievo Sūnaus atsiuntimas: tai – Dievo iniciatyva, nenorint žmogaus palikti tamsoje, rodant jam kelią į naują harmoniją, į dangaus Karalystę.

Nekaltojo Prasidėjimo kolona buvo iškelta 1857 metais. Kaip sako pats jos pavadinimas, ja pagerbiama Nekaltojo Prasidėjimo tiesa. Ant aukšto marmurinio pamato buvo užkelta beveik 12 metrų aukščio senovinė romėnų kolona, o ant jos viršaus – bronzinė Dievo Motinos statula. Gruodžio 8 dieną maldininkai, romiečiai ir Romos miesto svečiai, atėję į Ispanijos aikštę kartu su popiežiumi dalyvauti maldoje, galėjo pamatyti gaisrininkus: tai – irgi savotiška tradicija. Statant koloną darbavosi daug tuometinių gaisrininkų, o nuo 1938 metų gaisrininkai tarp Mergelės Marijos rankų įtaiso gėlių vainiką. Nuo 1953 metų šioje pagarbos ceremonijoje paprastai dalyvauja ir Popiežius.

Sekmadienio vakare popiežius Pranciškus spustelėjo mygtuką planšetiniame kompiuteryje ir pasiuntė signalą į Umbrijos regioną Italijoje, į Gubio miestą, įžiebdamas vieną iš didžiausių pasaulyje kalėdinių eglučių. Ši eglutė iš tiesų nėra iš medžio. Tai – ant kalno šlaito lempomis suformuotas Kalėdų eglutės kontūras, 750 metrų aukščio ir 450 metrų pločio. Ši eglutė yra įžiebiama nuo 1981 metų, o po dešimties metų Gineso rekordų knygoje buvo pripažinta kaip didžiausia pasaulyje Kalėdų eglė. 2011 metais Gubio Kalėdų eglę panašiu būdu buvo įžiebęs ir popiežius Benediktas XVI.

Popiežius Pranciškus per tiesioginį videoryšį jau pasveikino įžiebimo ceremonijos dalyvius su Šv. Kalėdomis. Kalėdinių šviesų įžiebimas, pasak jo, simbolizuoja mūsų troškimą, kad ir mumyse būtų Kristaus šviesa. „Kalėdos be šviesų nėra Kalėdos. Tad tegu būna šviesu sieloje, širdyje, atleidime vienas kitam, tegu išnyksta priešiškumai ir tamsumos. Tegu būna Kristaus šviesa tikrai graži. To jums visiems linkiu, įžiebdamas šias šviesas“, – sakė Šventasis Tėvas ir dar kartą pridūrė: „Jei kažkas temdo jūsų sielą, prašykite Viešpaties atleidimo. Šios Kalėdos yra puiki proga išvalyti sielą. Nebijokite, kunigas yra gailestingas, visiems atleidžia Dievo vardu, nes Dievas viską atleidžia. Tegu šviesa žiba jūsų širdyse, šeimose, miestuose. Gerų Kalėdų ir melskitės už mane“.

Vatikano radijas

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija