|
RUBRIKOS
|
|
ARCHYVAI
|
|
2001 metai |
|
Algimantas Zolubas
Per pastaruosius Seimo rinkimus daugumą balsų laimėjo kairiosios partijos, jos sudarė kairiąją koaliciją ir atitinkamą vyriausybę, todėl visose srityse stebimas akivaizdus buvusios sovietinės nomenklatūros atsigavimas, nemaskuotas nuostatos prie ruso buvo geriau propagavimas, Lietuvos Sąjūdžio idėjų ignoravimas, aktyvių Sąjūdžio veikėjų šalinimas iš užimamų pareigų, partizaninio karo reikšmės niekinimas, partizanų šmeižimas arba pastangos per teismus juos pripažinti kriminaliniais nusikaltėliais. Nors neformaliai, tačiau akivaizdžiai į frontininko Algirdo Paleckio ir jo bendražygių Giedriaus Grabausko, Edvardo Satkevičiaus ir Juozo Vaikšnoro gretas jungiasi signatarai Aloyzas Sakalas ir Jurgis Jurgelis, kurie aktyviai per žiniasklaidą varo antipartizaninę propagandą. |
||
|
|
||
Prisiminė kovotojų už Dievą ir Tėvynę aukas
Jau 18 metų lapkričio pabaigoje Vilniuje susirenkame į šv. Mišias bažnyčioje pasimelsti už žuvusius, sušaudytus ir kitaip nukankintus tautos sūnus bei dukras, daug kovojusius bei paaukojusius savo gyvybes už Dievą, Tėvynę Lietuvą ir jos vaikų ateitį. Šiemet lapkričio 22-ąją Šv. apaštalų Pilypo ir Jokūbo (Dominikonų) bažnyčioje kartu paminėtos ir 33-iosios kun. Broniaus Laurinavičiaus žūties metinės. Šv. Mišias aukojo kunigai dominikonai Mindaugas Slapšinskas ir Augustinas Ruzgys. Homiliją pasakė kun. M. Slapšinskas OP. Po šv. Mišių iš įvairių vietų atvykusieji renginio dalyviai ėjo į Kun. B. Laurinavičiaus skverą, esantį Kalvarijų gatvėje, šalia jo žūties vietos. Uždegtos žvakelės priminė ne tik jo auką, bet ir visų kovotojų už Dievą ir Tėvynę atminimą. Iškilią Kristaus skulptūrą (skulptorius Antanas Kmieliauskas) papuošė partizano dukros Danutės Bunikytės-Umbrasienės gyvų eglišakių vainikas. Gražią kalbą apie kun. B. Laurinavičių pasakė inžinierius Liudas Skardinskas. Vytautas Slėnys užgiedojo Tautišką giesmę, o jam pritarė ir visi susirinkusieji. Noriu padėkoti visiems žmonėms, kuriems brangus šis žemės lopinėlis, sugėręs nekaltos aukos kraują. Teprimena jis ateinančioms kartoms mūsų tautos kančias. Baigiu poeto Antano Kancevičiaus žodžiais: |
||
|
|
| Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija |