2014 m. gruodžio 12 d.    
Nr. 47
(2118)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai

Apie „garažinius“, kuriems žvejyba – nė motais

Valdas Kilpys

Kai prabylama apie pinigus, nutyla kiti ruporai. Taip ir šią savaitę: kas turi ūpo, pastebėjo gana keistą naujieną, o gal ne naujieną, kuri skelbė, kad kairiųjų lyderis, premjeras Algirdas Butkevičius ir finansų ministras Rimantas Šadžius iš esmės pritaria konservatorių nuomonei, kad kitų metų biudžeto priėmimas parlamente buvo „kreivas“ ir jo nederėtų teikti Prezidentei pasirašyti. Priežastis paprasta: beveik „iš niekur“ atsiradę mažne 100 milijonų litų, kuriuos biudžete „nupiešė“ Darbo partijos atstovai. Pinigų gavėjai kaip ir aiškūs, tačiau pats pinigų radimosi procesas skendi migloje. Susiduriame su situacija, kai paskirstyti prieš rinkimus yra gerokai svarbiau negu mąstyti, iš kur tie pinigai realiai rasis. Kai pabandai įsivaizduoti, kad kalbama ne apie ledų pirkimą, o visos mūsų valstybės biudžetą, darosi kažkaip nejauku. Pradedi mąstyti apie tai, kur ir kiek prasiskolintume, jei visa valdžia priklausytų populistams.

Situacija valstybėje tokia pat: pinigų trūksta. Todėl jau yra tradicija, kad kairieji priima dešiniesiems būdingus sprendimus (ir priešingai), toliau sėkmingai tęsiama. Šį kartą „užkliuvo“ nekilnojamas ir turtas. Nuo 2015 metų nekilnojamojo turto mokestį mokės visi gyventojai, kurių šeimos turtas viršys nustatytą 750 tūkst. litų ribą. Mokestis sieks 0,5 proc. turto, viršijančio šią vertę. Iki šiol galioja vieno procento nekilnojamojo turto tarifas, kuriuo apmokestinama fizinių asmenų turto vertė, viršijanti milijoną litų. Šios nuostatos gerokai išplečia mokančiųjų ratą. Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad jis skirtas turtingiems asmenims (tai būtų visai logiška žinant, kad jo iniciatoriai yra valdžioje esantys kairieji). Tačiau jo esmė visai kitokia: šį mokestį mokės vidutines pajamas gaunančios šeimos. Tarkime, jei šeima turi kelis butus Vilniuje, labai tikėtina, kad teks susimokėti. Kitaip tariant, nebūtina būti milijonieriumi, kad patektum į mokesčių mokėtojų „klubą“. Labai rekomenduoju šio įstatymo priėmimo faktą atsiminti kairiųjų politinių pažiūrų rinkėjams.

Beje, rinkimai iš tiesų jau netoli. Ir tai įrodo šeštadienį prasidėjęs Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) ir apygardų rinkimų komisijų paraiškų savivaldos rinkimams registracijos procesas. Dokumentus pateikti jau suskubo trys partijos ir vienas visuomeninis rinkimų komitetas. Skubėti iš tiesų yra dėl ko, mat kandidatai bus užregistruoti tik tada, kai surinks reikalingą parašų kiekį. O jis kiekvienoje savivaldybėje vis kitoks. VRK duomenimis, norintys pakliūti valdžion Kaune turės surinkti 1300, Klaipėdoje – 860, Šiauliuose – 570, Panevėžyje – 550 parašų. Šių metų rinkimų reikalai kiek įstabesni: tiesiogiai rinksime merus, partijas nurungti bandys visuomeniniai judėjimai. Judesio netrūks, nors žiniasklaidoje pasirodžiusi žinia apie tai, kad į Šilutės rajono tarybą pasišovusi įžengti asociacija „Šilutės garažai“, leidžia daryti išvadą, kad kai kuriems „politikams“ stinga adekvatumo. Tai įrodo smagūs rinkiminiai šūkiai: „Valdžioje visi vagys!“, „Dirbsime žmonių labui!“ ir kiti. Jeigu kalbėtumėme apie kalėdinius partijos ar kokios įmonės vakarėlius, kurių tema – politika, tai viskas būtų gerai, tačiau susidūrus su tokiomis anomalijomis dar kartą norisi rimtai pagalvoti: kokiu keliu pasuko valstybė? Ar neatsitiks taip, kad vieną dieną visą valstybę valdys „garažiniai“? O gal jau valdo? „Garažinio mąstymo“ precedentų nestigo ir aptariant žinią dėl galimai buvusių JAV Centrinės žvalgybos valdybos kalėjimų Lietuvoje. Nesiimsiu nei teigti, nei neigti šį faktą, tačiau nagrinėjant tokius dalykus visada verta atsiminti, kad JAV – mūsų sąjungininkė. Prisiminus dar visai neseną praeitį, kai Prezidentūros vyrai ir moterys su mokinukų uolumu ieškojo CŽV kalėjimų Lietuvoje, galima spėti, kad ir šį kartą kažkas nepasikuklins šią žinią tiražuoti kuo plačiau. Labiausiai tikėtina, kad apie „įrodymus“ iš „Mano Tėvo gatvės“ Trakuose (ten, supraskit, instruktuojami Maidano teroristai) pirmiausia paskelbs Pirmasis Baltijos kanalas. Lauksime žinių.

Jei kalbėtume apie žinias iš Vakarų, tai praėjusią savaitę sulaukta tikrai neprastos informacijos: karinių oro pajėgų Aviacijos bazės Šiauliuose infrastruktūros vystymui kitąmet JAV numato skirti 13 mln. dolerių (per 36 mln. litų). Tam penktadienį pritarė JAV Kongreso Atstovų Rūmai. Labai tikėtina, kad po permainų JAV valdžios struktūrose (demokratų valdžia susilpnėjo) šiam pinigų skyrimui pritars ir JAV Senatas. Jei kalbėtume apie „žinias iš Rytų“, tai jos neramios. Faktas, kai palydėti Rusijos karinių lėktuvų kyla NATO Oro policijos naikintuvai, jau nieko nebestebina. Tai tapo tarsi nuolatine žinia. Tačiau praėjusi savaitė buvo išskirtinė: tam tikruose kariniuose daliniuose buvo priimtas sprendimas paskelbti kovinę parengtį. Lietuvos greitojo reagavimo pajėgų laikas, per kurį reaguojama į grėsmes, yra nuo dviejų iki 24 valandų. Padidinus budrumą, atkirtis būna dar greitesnis. Lietuvos kariuomenės vado gen. mjr. Jono Vytauto Žuko teigimu, Rusijos kariškių aktyvumas prie mūsų sienų galimai yra karinės pratybos. Jos vyksta Baltijos jūroje, ore ir sausumoje Kaliningrado srityje. Rusijos ginkluotųjų pajėgų aktyvumo padidėjimas Lietuvai nuolat kelia pavojų, tačiau šį kartą susiduriame su išskirtiniu atveju, kai aktyvumas yra kompleksinis, nors oficialiai nėra pranešta, kad tai – karinės pratybos. Tai, matyt, ir tapo viena iš priežasčių, kodėl paskelbta kovinė parengtis. Kai pašonėje girdisi didelis žvanginimas ginklais, reikia būti pasirengus bet kam.

Bet pereikime prie malonesnių naujienų. Kažkam (tiksliau, asociacijos „Mano miestas Klaipėda“ nariams) toptelėjo galvon, kad Lietuva neturi nacionalinės žuvies. Turime po vieną grybą, medį, patiekalą, paukštį, dėl kurių „lietuviškumo“ niekam nekyla abejonių, o žuvis nuskriausta. Protingi žmonės iš Jūrų muziejaus darbuotojų, istorikų, žvejų, Lietuvos meškeriotojų sąjungos, Kaimo turizmo asociacijos atrinko penkiolika plaukiojančių Dievo kūrinių. Iš jų šalies gyventojai turės išrinkti tris žuvis, verčiausias gauti šį garbingą titulą. Pretendentai tokie: ešerys, karosas, karšis, kuoja, lašiša, lydeka, lynas, menkė, plekšnė, šamas, starkis, stinta, ungurys, upėtakis ir žiobris. Perskaitykite žuvų pavadinimus dar kartą. Visi yra gražūs, mieli, lietuviški pavadinimai. Norisi už juos balsuoti. Čia jums – ne „garažai“, kai pagalvoji...

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija