Lietuvos
kultūros
galerija

Projekto rubrikos: „Kronika“, „Penktadienio pokalbiai“,
„Išnašos“, „Laikas ir žmonės“, „Atmintis“, „Paveldas“, „Etnografija“,
„Kristijono Donelaičio metai“, „Iš laiškų“, „Retro“.

Kronika 

Parodoje pagarbintas Kūrėjas

Roma Zajančkauskienė

Grupė parodos autorių

Pagarbinti Kūrėją XIII religinio meno parodoje „Gloria Deo“ sukvietė 44 dailininkai iš Lietuvos ir viena dailininkė iš Italijos. Pristatoma pastaraisiais metais dailininkų sukurti 68 darbai. Du trečdalius sudaro vaizduojamoji dailė, vieną – taikomoji. 10 dailininkų parodoje – jau muziejaus bičiuliai (V. Kašinskas, L. Ivaškevičius, A. Žiupsnytė, D. Sabaliauskienė, M. Osuchovska, S. Lampickas, A. Teresius, T. Stambrauskas, D. Valentaitė, B. Narbutas ). Didesnė menininkų dalis parodoje pristato savo religinę kūrybą pirmąjį kartą.

Ekspozicija išdėstyta trijose salėse. Pirmajame aukšte VIII salėje eksponuojamas sakralusis menas: ikonos, keramika, liaudies meno skulptūra. Antrajame aukšte parodų salėse pristatoma tapyba, grafika, tekstilė, skulptūra.

Iš laiškų

Bernardas Brazdžionis – Jonas Juškaitis

Laiškai 1982–2002 metais

(Tęsinys. Pradžia 2011 m. nr. 88, 90, 92, 94,
2012 m. nr. 9, 13, 16, 17, 20, 22, 26, 31, 36, 44,
2013 m. nr. 2, 3, 4, 6, 7, 9, 10, 12, 14, 18, 19, 29, 45,
2014 m. nr. 5, 9, 12, 14, 19, 21, 25, 29, 32, 39, 45, 47)

Jonui Juškaičiui, 1999, kovo 10

Malonus kolega,

Pateko į rankas „Apžvalgos“ (š.m. nr. 1), kurioje daugiausia būna politika, ideologija, partijos reikalai... Krikščionys demokratai paprastai nesirūpina nei literatūros, nei rašytojų temomis. Nuo senų (pirmųjų nepriklausomybės dešimtmečių) laikų. Mes, literatai, buvom, kas buvom. Net nei už ačiū, jeigu ir bendradarbiavom jų spaudoje. Sakau „jų“, nes niekad „ji“ nebuvo „mūsų“! Kol dar dienrašty („Ryte“) dirbo Petras Karuža, turėjom, kas mus (prieauglį) globojo, rėmė (t.y. spausdino), davė vietos pasireikšti. (Gan daug mano pirmųjų bandymų net ir beletristikos, tilpo)

Kronika

Kelionės: nuo Panevėžio iki Paryžiaus

Bronius VERTELKA

G. Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos direktorė Rima Maselytė (pirmosios eilės viduryje) ir jos pavaduotoja Genovaitė Astrauskienė (dešinėje) su konferencijos pranešimų autoriais

Panevėžys. Spalio 15-ąją Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos Konferencijų salėje vyko mokslinė konferencija „Kelionių aprašymai kaip egodokumentinis paveldas: nuo Panevėžio iki Paryžiaus“. Ją rengė biblioteka kartu su Vilniaus universiteto Komunikacijos fakultetu. Tai – 15-oji krašto kultūros istorijos, rašytinio paveldo tyrinėjimui skirta konferencija. 2012 metais pradėtas konferencijų ciklas, skirtas egodokumentiniam paveldui – autobiografiniam raštijos pirmuoju asmeniu tyrinėjimui, aktualizavimui, sklaidai.

Bibliotekos direktorė Rima Maselytė sakė, kad jos pavaduotoja Genovaitė Astrauskienė ir Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto prof. dr. Arvydas Pacevičius – svarbiausi konferencijų iniciatoriai. Ji pasidžiaugė ir knygų leidybos derliumi: ką tik pasirodžiusiu praėjusios konferencijos pranešimų leidiniu, bibliotekos darbuotojų rūpesčiu parengta Aleksandros Šilgalytės atsiminimų knyga „Plačiame gyvenimo vieškely“, Lietuvos istorijos instituto išleista su Panevėžiu glaudžiai susijusio kan. Juozo Stakausko atsiminimų rinktine „Trys Lietuvių tautos pagrindai“. 1909–1919 metais jis klebonavo Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčioje. Čia buvęs ypač aktyvus visuomenininkas, našiai darbavęsis organizuojant ir plėtojant švietimą, socialinę rūpybą, propaguojant blaivybę.

Kronika

Knygos apie kardinolą pristatymas

TRAKAI. Spalio 16-osios pavakarę į Viešąją biblioteką rinkosi trakiečiai, vedami noro daugiau išgirsti apie vieną iškiliausių Lietuvos asmenybių – kardinolą Vincentą Sladkevičių.

1988 m. spalio 23 d. prie Vilniaus Arkikatedros kardinolas ištarė žodžius „Nuostabūs ir dideli pasikeitimai įvyko ir vyksta dabar mūsų Tautos gyvenime... Ir mes tikime, kad prasidėjęs pasikeitimas atves mus į palaimingą mūsų Tėvynės Lietuvos ateitį, savarankišką tautos gyvenimą... Reikia mokėti, brangieji, ne tik kantriai laukti, bet kaip želmeniui ir augti“. Šie žodžiai tapo neseniai išleistos knygos apie kardinolą V. Sladkevičių pavadinimu – „Mokėkime laukti ir augti. Kardinolo Vincento Sladkevičiaus asmenybės ir veiklos bruožai“, kuri ir buvo pristatyta bibliotekoje. Šios knygos autorius – „Vorutos“ bei „Trakų žemės“ laikraščių vyr. redaktorius Juozas Vercinkevičius. Knygą išleido VšĮ „Vorutos fondas“.

Kronika

Paminklas Plaškių kraštui – knyga

Iš kairės: Pagėgių savivaldybės viešosios bibliotekos direktorė Elena Stankevičienė, Fondo organizavimo skyriaus vedėja Jolanta Eidikaitienė ir Plaškių kaimo bendruomenės pirmininkė Danutė Bardauskienė

Pagėgiai. Savivaldybės viešajai bibliotekai Plaškių kaimo bendruomenės pirmininkė Danutė Bardauskienė įteikė dovaną – neseniai bendruomenės iniciatyva išleistą gražų leidinį „Kaimas rašo savo istoriją. Plaškiai“. Šis leidinys parengtas pagal žinomo kraštotyrininko, literato Broniaus Bagdono surinktą medžiagą. Bibliotekos fondus papildys dar vienas dokumentas, liudijantis šio krašto išskirtinumą, įamžinantis čia gyvenančių žmonių pastangas išsaugoti Plaškius ateinančioms kartoms. Dvi dešimtys knygų, dovanotų krašto bibliotekoms, pasitarnaus organizuojant renginius ir parodas. Leidyklos „Libra Memelensis“ išleista knyga gausiai iliustruota Plaškių kaimo žemėlapiais, schemomis, Broniaus Bagdono, Astos Andrulienės (beje, bibliotekos darbuotojos) ir Kęstučio Demerecko nuotraukomis, pastatų ir čia gyvenusių žmonių bei šeimų istorijomis, aprašytais kapinių ir paminklų likimais. Visa tai atspindi šio žemės kampelio grožį, svarbą ir tikrų šio krašto patriotų atsidavimą ir meilę Tėvynei. Svarbų ir prasmingą darbą nuveikė Plaškių kaimo bendruomenė – šis leidinys ilgus metus reprezentuos Plaškių kaimą, kuriame dar tebėra išlikusių skaudžios istorijos ženklų. Svarbu tuos ženklus fiksuoti, užrašyti žmonių pasakojimus, prisiminimus, saugoti juos, kad vėl ir vėl galėtumėm suguldyti medžiagą į jau kitą krašto istorijos leidinį taip, kaip moko mus nenuilstantis Bronius Bagdonas. „Mano mokytojas leido ir man prisiliesti prie jo surinktos medžiagos, šia knygele išmokė nusilenkti kraštui ir žmogui, Plaškių kaimo istorijai, todėl jis vertas didžiausios pagarbos“, – kalbėjo Danutė apie B. Bagdoną.

Kronika

Literatūrinės žiemos prizai

PANEVĖŽYS. Gruodžio 5–6 dienomis G. Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos erdvės buvo pripildytos šviežių balsų. Čia vykęs XII tarptautinis festivalis „Panevėžio literatūrinė žiema 2014“ sukvietė didžiulį būrį poetų ir eseistų iš visos šalies ir Latvijos, Suomijos bei Prancūzijos. Dvi dienas skambėjo tekstai, liejosi muzikinis bliuzas, tarmiškų skaitymų improvizacijos.

Literatūrinės žiemos renginius vainikavo iškilmingas baigiamasis poezijos ir eseistikos vakaras, kurį vedė Erika Drungytė ir Kornelijus Platelis. Jo metu įteikti prizai, įvardyti premijų laureatai. Šiai ceremonijai šventiškumo suteikė tautinių šokių ansamblio „Grandinėlė“ nariai (vadovė – Zita Rimkuvienė), apsirengę XVI amžiaus istoriniais rūbais.

Atmintis

Dar vienas kalbininko paveikslėlis

Kazimiero Būgos 90-osioms mirties metinėms

Negaliu klausytis šnekų tų, kurie nuolat giriasi esą patriotai, kad visą gyvenimą pašventę tėvynei, o iš tiesų tik nori pasirodyti ir iš to išpešti kuo daugiau naudos. Ir tokie, viešai reklamuodami save, laimi, yra pastebėti ir net garbinami ar pagerbti.

Iš tiesų, ne tik šiais laikais valdžioms kultūra, tikra, bet ne šoumeninė, kaip dabar ji įvardijama, nerūpėjo. Dar labiau nerūpėjo jos darbininkai. Šįsyk prisiminiau didžiausią ir doriausią visų laikų mūsų kalbininką Kazimierą Būgą (1879 11 06–1924 12 02). Juk ir tada valdžios, partijos besiriedamos nesuteikė dirbančiam prie Žodyno mokslininkui ne tik sąlygų, bet ir prašomos pagalbos, o kalbėjo mylį Tėvynę. Tik Jis, K. Būga, nepadėjo plunksnos, šaldamas nekūrentose patalpose, ir kai sunkiai susirgo ir netrukus iš Karaliaučiaus, kur buvo išvykęs gydytis, grįžo karste, niekas ir nepagalvojo kaltinti savęs dėl didžiosios netekties. Tai ko verti tokie patriotai?