Gimtinė:
žmonės
ir darbai

Projekto rubrikos: „Atmintis“, „Bendruomenėse“,
„Istorija ir dabartis“, „Naujakuriai“, „Pažintis“, „Susitikimai“,
„Tarp lietuvių“, „Tėviškės lobiai“, „Žvilgsnis“.

Istorija ir dabartis

Kančios ir tikėjimo simbolis prie kelio

Gruodžio 17 dieną sukanka 70 metų, kai rusų NKVD su vietinių stribų pagalba buvo nužudyti, gyvi sudeginti Radučių kaime septyni niekuo nekalti Lietuvos piliečiai.

Alfredas Girdziušas

Minėjimo dalyviai prie atminimo kryžiaus. Pirmoje eilėje, centre, paminklo statybą įgyvendinęs sušaudyto Alfonso Černiausko sūnus Edmundas Černiauskas.

Prie kelio – kryžius – medinis kančios ir tikėjimo simbolis. Čia atsišakoja kelias į rytus – jis prabėga pro netoliese esančias mažas kapinaites ir pasibaigia prie dviejų sodybų. Tai – Radučių kaimas. Anksčiau kelias vedė toliau, prie miško, kur buvo dar viena sodyba, bet jos jau seniai nėra. Nėra ir daugelio iš tų, kurie ten gyveno. Tik vienintelis vieno nužudytojo sūnus – Edmundas Černiauskas. Jis, prie kryžiaus pakelėj stovėdamas, dūmojo, gal maldą skaitė, gal prašė atleidimo ir palaimos tiems, kam kryžius pastatytas, gal meldė Dievą, kad jo tėtis, dėdės, teta ir kiti, iškeliavę į nebūtį 1944 metų pabaigoje, pažvelgtų iš aukštybių ir žinotų – jų nepamiršo, jų kančios, patirtos tada, kaip aidu beldėsi šiandien į daugelio širdis. Jie liko amžinai gyvi...