2015 m. sausio 16 d.    
Nr. 2
(2122)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai

Lietuva – jau tik su euru. Ar tai mus džiugina?

Nuo šiandien, 2015 metų sausio 16 dienos, atsisveikiname su savo nacionaline valiuta – litu. Parduotuvėse ir kitur litas jau nebepriimamas, jį išsikeisti į eurus bus galima kai kuriuose pašto skyriuose iki kovo 1 dienos, komerciniuose bankuose – iki liepos 1 dienos, o Lietuvos banke (Vilniuje ir Kaune) visą laiką. Taigi, kartu su paskutiniais gruodžio 31-osios laikrodžio dūžiais Lietuvoje prasidėjo ne tik 2015-ieji, bet ir nacionalinės Lietuvos valiutos – lito – atsisakymo procesas. Įvedus Europos Sąjungoje beveik visuotinai priimtą valiutą (eurą), nuo 2015 m. sausio 1 d. Lietuva tapo 19-ąja euro zonos nare. Valdžios atstovai visokeriopai gyrė tokį žingsnį, sakydami, kad euras „leis sparčiau plėtoti gyvybingą ekonomiką, kuriančią naujas darbo vietas, gausinančią žmonių pajamas“ (premjeras Algirdas Butkevičius), iš bankomato išsiėmę po 10 eurų džiūgavo finansų ministras Rimantas Šadžius ir Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas.

Euras nėra ekonominis projektas – jis nuo pat pradžių buvo politinis. Sutartis dėl euro iš pat pradžių yra suformuluota taip, kad iš euro zonos nebūtų galima išeiti. Apie pasitraukimą nėra užsiminta jokiuose sutarčių dėl euro zonos dokumentuose, o išėjimo kaina būtų per daug didelė. Apžvalgininkas Vygantas Vareikis pastebi, kad Lietuvoje euras yra politinis ir ideologinis projektas, nes įsivedus jį bus labiau užtikrintas Lietuvos geopolitinis saugumas. Tačiau su ekonomika tokie argumentai neturi nieko bendra. Euro projekto sutikimo projektą, kaip įvairias propagandines priemones pavadino šis apžvalgininkas, lydėjo labai įdomūs renginiai. Pagrindinėse miestų aikštėse Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje vykę renginiai su spalvotais kubais, specialiomis videoprojekcijomis kvietė gyventojus „kartu skaičiuoti laiką iki euro įvedimo“. Tikrai džiugiai turėjo eurą pasitikti tie, kas organizuoja tokius renginius, nes reklamai, visokioms projekcijoms ir vizualizacijoms buvo skirti nemaži pinigai. Nesunku pamatyti, kad tokie projektai ir galimybių studijos yra sudėtinė globalinio verslo, kuris nekuria jokio pridėtinio produkto, dalis, pastebi apžvalgininkas.

Planuojama, kad sekdama paskui Estiją ir Latviją į euro zoną įstojusi Lietuva per kitus aštuonerius metus užsienio prekybos apyvartą galėtų padidinti 5–10 proc., o realusis BVP (bendras visuomeninis produktas) turėtų padidėti beveik 2 proc. Bet ar tas prisijungimas prie didesnės zonos, kurioje šiuo metu yra 300 mln. vartotojų ir kuri turi didelę ekonominę galią, taip jau lems tokius pokyčius vien todėl, kad įsivedus eurą nebebus lito keitimo į eurą išlaidų? O gal viliamasi, kad sumažės skolinimosi kainos? Juk reikia turėti galvoje ir tai, kad narystė euro zonoje Lietuvai kainuos maždaug 600 mln. eurų, daugiausia dėl įnašų į Europos stabilumo mechanizmą – pagalbos finansinių sunkumų ištiktoms euro zonos narėms fondą. Ar išvengsime to, apie ką Prancūzijos televizijos kanalas TV5 France pasakė, jog Lietuva pasirinko mazochizmą? Panašiai ir JAV laikraštis „The Washington Post“ rašė, kad keistas Lietuvos sprendimas prisijungti prie euro zonos,  esą ne kasdien pasiryžtama įšokti į skęstantį laivą, primenantį „Titaniką“, kai jis jau yra užkliudytas ledkalnio. Savaime suprantama, Lietuvos atveju ši politika gali būti apibūdinama viena mintimi: būtina išsivaduoti iš Rusijos gniaužtų. Nepriklausomybė buvo atkurta 1990-aisiais, kai ėmė byrėti Sovietų Sąjunga, tačiau Lietuvos neapleidžia senosios baimės – Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pradėjo diktuoti savo užsienio politikos taisykles. Tačiau taip jau atsitiko, kad jau penktąją euro Lietuvoje įvedimo dieną, sausio 5-ąją, euro vertė smuko žemiausiai per beveik devynerius pastaruosius metus, nes kilo spekuliacijos, esą Europos centrinis bankas jau greitai pradės didinti ūkio skatinimo programos apimtis. Šia programa siekiama išvengti defliacijos, nes regiono ekonomikos šiuo metu patiria itin rimtų sunkumų. Tiesa, jau kitą dieną euro kursas dolerio atžvilgiu pakilo, tačiau po kelių dienų krito toliau. Euro vertė gali dar kristi po sausio 22 dienos, kai bus priimtas sprendimas apie vartojimo priemonių stiprinimą Europos Sąjungoje. Iškyla ir kita grėsmė euro zonai: sausio 25-ąją Graikijoje vyksiančiuose priešlaikiniuose parlamento rinkimuose laimėti gali ultrakairioji partija „Syriza“, kuri, ketindama atsisakyti paklusti taupymo programoms, pagal apklausas šiuo metu yra populiariausia.

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija