Pirmasis puslapis
Atmintis
Bibliotekose
Iš laiškų
Krikščionybė
    šiandien
Kultūra
Literatūra
Nuomonės
Ora et labora
Parodos

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai

Mirė poetas Alfonsas Nyka-Niliūnas

Sausio 20 dieną Jungtinėse Amerikos Valstijose, Baltimorės mieste, savo namuose, slaugomas dukros Berenikos  ir sūnaus Ario, po ligos mirė vienas žymiausių išeivijos lietuvių poetų, redaktorius, kritikas, vertėjas Alfonsas Nyka-Niliūnas (tikroji pavardė – Alfonsas Čipkus). Jis gimė 1919 m. liepos 15 d. Nemeikščiuose, Utenos apskrityje. 1938 metais baigė Utenos gimnaziją. 1938–1939 metais Kaune, Vytauto Didžiojo universitete, pradėjo studijuoti romanistiką ir filosofiją. Studijuodamas susidraugavo su Vytautu Mačerniu ir Broniumi Krivicku. Prasidėjus karui porą metų tęsė šias studijas Vilniaus universitete ir  baigė 1942 metais. Pirmieji jo eilėraščiai studentiškoje spaudoje pasirodė 1937 metais. 1944-aisiais pasitraukė į Vakarus kaip ir dešimtys tūkstančių kitų Lietuvos piliečių, norėjusių išvengti Sovietų represijų. Tiubingeno ir Fribūro universitetuose gilino filosofijos bei meno istorijos žinias, studijavo ir baigė vokiečių, prancūzų ir anglų literatūrų studijas. Kurį laiką dirbo mokytoju lietuvių gimnazijose užsienyje, bendradarbiavo su kultūrine Lietuvos spauda, rašė į lietuviškus laikraščius, ėjusius Vakaruose. Pirmoji eilėraščių knyga „Praradimo simfonijos“ (1946) išleista Vokietijoje, Tiubingene. Baigęs studijas išvyko į JAV, o nuo 1949-ųjų apsigyveno Baltimorėje ir iki pat pensijos dirbo Kongreso bibliotekoje Vašingtone. Be to, redagavo straipsnius, knygas, bendradarbiavo lietuviškoje periodinėje spaudoje.

Alfonsas Čipkus pasirašinėjo įvairiai. Pasirinko Alfonso Nykos-Niliūno pavardę, tačiau turėjo ir kitų slapyvardžių: Leonas Miškinas, Andrius Sietynas, H. B. S. Jungtinėse Amerikos Valstijose buvo išspausdinti ir kiti jo poezijos rinkiniai: „Orfėjaus medis“ (1953), „Balandžio vigilijos“ (1957), „Vyno stebuklas“ (1974), „Žiemos teologija“ (1985). Čikagoje jo knygas leido V. Saulius, Pedagoginis lituanistikos institutas, Algimanto Mackaus knygų leidimo fondas. Kol sovietai buvo okupavę Lietuvą, A. Nykos-Niliūno poezija skverbėsi į Tėvynę dažniausiai nelegaliai ar radijo bangomis per „Amerikos balsą“, „Laisvę“, „Laisvąją Europą“. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę pasirodė jo naujoji kūryba ir Vilniuje: „Būties erozija“ (1989), „Temos ir variacijos: literatūra, kritika, polemika“ (1996). Drauge su Kaziu Bradūnu, Henriku Nagiu, Juozu Kėkštu dalyvavo išleidžiant poezijos antologiją „Žemė“. Pirmą kartą ji buvo išleista 1951 metais. Leidinys įdomus ir tuo, kad į jį buvo įtraukta Vytauto Mačernio kūryba. Be poezijos ir vertimų, reiškėsi ir kritikoje. Rašė straipsnius, recenzijas, esė žemininkų iniciatyva 1952 metais pradėtame leisti žurnale „Literatūros lankai“, buvo vienas iš jo redaktorių. Savotišku bestseleriu Lietuvoje tapo Čikagoje išleisti jo „Dienoraščio fragmentai“  (1 tomas, 1938–1970, išleistas 1998 m.; 2 tomas, 1970–1998, išleistas 1999 m.).

A. Nyka-Niliūnas pasižymėjo ir kaip puikus vertėjas iš lotynų, anglų, vokiečių, prancūzų kalbų. Išvertė V. Šekspyro „Hamletą“, Vergilijaus „Georgikas“, poeziją. 1997 metais  A. Nykai-Niliūnui paskirta Lietuvos nacionalinė premija. Jam suteiktas Vytauto Didžiojo universiteto garbės daktaro vardas.

© 2015 „XXI amžius“